Metu rūkyt
Blogiausia, blyn, yra ne tik ta nemaloni savijauta, bet ir jausmas, kad viena vienintelė cigaretė gali ją pataisyti ir išgelbėti dienelę. O dar tik keturios valandos praėjo. Didžiausias išbandymas bus rytoj, kai eisiu pro kioską.
Nusipirk nicorette kramtūškių ir kai visai stogas važiuos, ar eisi pro kioską, pasikišk po liežuviu. Tik pirk stipresnės koncentracijos, ale nicorette 'lights' šūdą padeda. Aš taip net savaitę ištempiau
Plius gerk daug arbatos. Stiprios, man labai praeidavo saldžios ir stiprios. Šokolado kokio pasiimk. Nusiteik pastoviai graužti ką nors, idant kitaip nuprotėsi, burna turi veikti kažką. Kuo mažiau blaškykis lauke, stenkis nebūti vienas, bet vengti rūkančių kompanijų. (blem rašau ir matau skrinsko puslapio patarimus kaip gyventi )
Plius gerk daug arbatos. Stiprios, man labai praeidavo saldžios ir stiprios. Šokolado kokio pasiimk. Nusiteik pastoviai graužti ką nors, idant kitaip nuprotėsi, burna turi veikti kažką. Kuo mažiau blaškykis lauke, stenkis nebūti vienas, bet vengti rūkančių kompanijų. (blem rašau ir matau skrinsko puslapio patarimus kaip gyventi )
Last edited by Jakar on 2005-09-12 10:27, edited 1 time in total.
Įsikask tušinuką ar pieštuką. Pas mane dauguma nugraužti
Ką čia slėpti... Dėl pinigų visa tai - tikiuosi daug sutaupyti.Ramzajus wrote:O kodėl nori mest, jei nėra paslaptis?
Kažkada bandžiau dėl sveikatos, tai nieko nesigavo. Gal dėl pinigų gausis.
Visiškai.Ramzajus wrote:Visiškai tikiesi mest ar tiktai cigaretes?
Tiesa, girdėjau, kad Jėzus padeda mesti rūkyti Gaila, kad jis jau numirė
Vargu bau - jis nerukeNomad wrote:Tiesa, girdėjau, kad Jėzus padeda mesti rūkyti Gaila, kad jis jau numirė
O siaip - sokoladao nepatariu ir arbatos saldzios, bo nutuksi. As jau buvau padares tokia klaida ir negaliu niekaip pataisyti Grauzimas tik dalinai padeda - smarkiai kencia dantys, bet rukyt galima isvengti, tik isigyk atsarginius protezus, nes tusinis gali pasitaikyti koks metalizuotas
Teisingas požiūris, Ramzajau Aš savo pypkę jau sudeginau, dabar užsispyriau kad turėsiu tik indėnišką. Kadangi ta linkme nieko nedarau, jau beveik metai kaip nerūkau pypkės
Dalykas tas, Ramzajau, kad pypkė neatstoja cigaretės dūmo, ypač kai jau yra atsiradusi priklausomybė nikotinui. Tai nėra alternatyva.Ramzajus wrote:Prisiminiau tokį posakį: "jei gali nerūkyt - nerūkyk, jei nerūkyt negali - rūkyk pypkę".
Man cigarečių norisi nereguliariai, taigi greičiausiai priklausomybės neturiu, tačiau surūkau 1 pypkę į dieną. Kirkilas, sako, surūko dvi.
Tai va, apie ką aš. Pypkė yra kurkas pigesnis malonumas, jei perki pigų tabaką. Man 40g maišelio už 12 - 15Lt užtenka gana ilgai, kažkur mėnesiui. Pabandyk tokį variantą, jei sakai, kad visas reikalas - dėl pinigų.
Žinok, manęs irgi nekamuoja. Dėl sveikatos, tai man apskritai dzin. O pinigai - tai tik kaip prizas, kažkokios labai svarbios priežasties mesti rūkyt neturiu. Nors tie sutaupyti keli šimtai per mėnesį tikrai praversShiori wrote:Rūkau, ir man negaila nei pinigų, nei sveikatos. Mesti neketinu, moralinės lomkės manęs nekamuoja. Jeigu meti dėl pinigų, tiesiog pasistenk daugiau uždirbti ir stygiaus nepajausi
Bėda ta, kad jie šiuo metu yra išmetami į balą "malonumui", kuris jau seniai prarado savo malonumą, ir tapo grynu poreikiu, be kurio gyventi neįmanoma. Kam man visa tai?
A taip, raportuoju. Neįtikėtina, bet šiandien jaučiuosi žymiai geriau, beveik pranyko tas nemalonus jausmas burnoje, reikalaujantis į ją ką nors įkišti, taip pat nejaučiu jokio mieguistumo. Žodžiu, esu žvalus, tik kojose jaučiu šiokį tokį silpnumą, kurio priežastis gali būti visai kita. Tiesa, labai prastai miegojau - esu įpratęs prieš miegą surūkyti kelias cigaretes.
Supratau dar kai ką - sunkiausia bus ne ištverti kelias savaites ar mėnesius, o vėl nepradėti rūkyti po metų kitų, o gal ir dar greičiau.
Iš asmeninės patirties:
Sunkiausia yra pradėti mesti. Aš elementariai sąmoningai persirūkiau (porą pakelių per dieną, kai įprasta dozė buvo ~12 cigarečių), pabudau skaudančiais plaučiais ir itin šlykščios savijautos, ir kurį laiką absoliučiai nenorėjau rūkyti.
Fiziologinius abstinencijos simptomus jaučiau 2-3 dienas (apsnūdimas, nesugebėjimas koncentruotis, galvos svaigimas, mąstymas „lyg per vatą“). Nuo jų padeda Nicorette kramtomoji guma.
Po pirmų kelių dienų fiziškai jautiesi labai gerai, rūkyti nesinori.
Problemos prasidėda po 1-2 mėnesių. Atsiranda labai kvaila mintis:
„Buvau toks geras, šitiek laiko nerūkiau, dabar galiu save apdovanoti viena cigarete. Juk nieko blogo - jei jau tiek laiko nerūkiau, tai ir po vienos cigaretės atsilaikysiu.“
Kai parūkai, tai būna malonu. Priešingai nei reguliariai rūkant, kai cigaretė yra poreikis, bet jokio malonumo rūkydamas nejauti, po tokios pauzės sutraukti cigaretę yra velniškai malonu. O pradinis entuziazmas ir noras mesti per tiek laiko jau būna išgaravęs. Pamažu nuo pozicijos „nerūkysiu“ pereini „nu, retkarčiais, prie progos, su kompanija alų geriant, kelias cigaretes“... Ir labai greitai vėl rūkai pilnu pajėgumu. Kaip to išvengti - nežinau.
Vienas būdų yra kuo nors pakeisti rūkymą. Aš vat pradėjau gerti arbatą. Kai sėdi namie, neturi ką veikti ir mąstai, kaip gerai būtų iki kiosko nubėgti, išsiverdi geros arbatos ir ramiai išgeri. Svarbu, kad pakaitalas ne tik dirgintų receptorius, bet ir suteiktų kažkokį procesą.
Kaip visiškai atsikratyti rūkymo - nežinau. Aš pats reguliaraus rūkymo atsikračiau jau kokiems metams, cigaretės apskritai nebuvau palietęs apie 3 mėnesius, tačiau rūkau cigarus, cigariles ir kaljaną (kur kas didesniais kiekiais nei reikėtų). Tačiau jų mesti noro nėra - priešingai nei reguliariai rūkant cigaretes, toks rūkymas bent jau teikia malonumą.
Sunkiausia yra pradėti mesti. Aš elementariai sąmoningai persirūkiau (porą pakelių per dieną, kai įprasta dozė buvo ~12 cigarečių), pabudau skaudančiais plaučiais ir itin šlykščios savijautos, ir kurį laiką absoliučiai nenorėjau rūkyti.
Fiziologinius abstinencijos simptomus jaučiau 2-3 dienas (apsnūdimas, nesugebėjimas koncentruotis, galvos svaigimas, mąstymas „lyg per vatą“). Nuo jų padeda Nicorette kramtomoji guma.
Po pirmų kelių dienų fiziškai jautiesi labai gerai, rūkyti nesinori.
Problemos prasidėda po 1-2 mėnesių. Atsiranda labai kvaila mintis:
„Buvau toks geras, šitiek laiko nerūkiau, dabar galiu save apdovanoti viena cigarete. Juk nieko blogo - jei jau tiek laiko nerūkiau, tai ir po vienos cigaretės atsilaikysiu.“
Kai parūkai, tai būna malonu. Priešingai nei reguliariai rūkant, kai cigaretė yra poreikis, bet jokio malonumo rūkydamas nejauti, po tokios pauzės sutraukti cigaretę yra velniškai malonu. O pradinis entuziazmas ir noras mesti per tiek laiko jau būna išgaravęs. Pamažu nuo pozicijos „nerūkysiu“ pereini „nu, retkarčiais, prie progos, su kompanija alų geriant, kelias cigaretes“... Ir labai greitai vėl rūkai pilnu pajėgumu. Kaip to išvengti - nežinau.
Vienas būdų yra kuo nors pakeisti rūkymą. Aš vat pradėjau gerti arbatą. Kai sėdi namie, neturi ką veikti ir mąstai, kaip gerai būtų iki kiosko nubėgti, išsiverdi geros arbatos ir ramiai išgeri. Svarbu, kad pakaitalas ne tik dirgintų receptorius, bet ir suteiktų kažkokį procesą.
Kaip visiškai atsikratyti rūkymo - nežinau. Aš pats reguliaraus rūkymo atsikračiau jau kokiems metams, cigaretės apskritai nebuvau palietęs apie 3 mėnesius, tačiau rūkau cigarus, cigariles ir kaljaną (kur kas didesniais kiekiais nei reikėtų). Tačiau jų mesti noro nėra - priešingai nei reguliariai rūkant cigaretes, toks rūkymas bent jau teikia malonumą.