Kokią knygą dabar skaitai?
Shia vasara perskaichiau shita. Ganetinai nebloga knyga, daug idomiu ideju, tachiau jautesi, kad tai pirmas rashytojo darbas. Tokia nelabai ishbaigta, kiek jaunatvishkai padrika, bet ish esmes tikrai gera knyga.Liucipher wrote: Skaitau, Aldous Huksley "Geltonasis kroumas". Super!
Kaip nekeista, dabar irgi skaitau Aldous Huxley knyga - "Puikus naujasis pasaulis". Va ten tai shedevras. Sumalama i miltus materialiniu vertybiu sudievinimas, utopijos zhemeje idejos igyvendinimas (ar bent jau meginimas igyvendinti ), pranashishkai nuspeta sheimos ir individo reikshmes nunykimas netolimoje ateityje ( visi priklauso visiems, visi dulkinasi su visais, nes kitox elgesys butu nepadorus ), irodomas ir vaizdhziai aprashomas visuotinio bendrumo ir geroves sampratos igyvendinimo bereikshmishkumas, kritikuojama konvejerine zhmoniu gamyba ( papraschiausias apvaisinimas ish buteliuko - kas dabar sekmingai tarp musu populiareja ), demonstruojamas kastu sukurimas ir to liudnos pasekmes, aprashomas prievartinis vertimas bet kokia kaina buti laimingam, buti visuomenes sraigteliu, shiurpiai parodomas vartotojishko kulto beprasmishkumas etc.
Vienu zhodzhiu, knygoje nepaprastai aishkeriagishkai ( knyga parashyta dar priesh WW2
Sis pirmas jo romanas [ bet ne apskritai literaturinis bandymas!] drisciau pasakyt geresnis uz daugelio simtuosiuos bandymus uzimt literaturini olipma.espantoso wrote: Shia vasara perskaichiau shita. Ganetinai nebloga knyga, daug idomiu ideju, tachiau jautesi, kad tai pirmas rashytojo darbas.
Visiskai nesutinku ne del vieno epiteto iskyrus, kad tai tikrai gera knyga.espantoso wrote:Tokia nelabai ishbaigta, kiek jaunatvishkai padrika, bet ish esmes tikrai gera knyga.
Be abejo, tai yra aukshtos prabos literatura, kuri bet kur nesimeto, tachiau mano manymu, tai nera pats aukshchiausias lygis. O visishko shlamshto pasaulyje yra daugiausia...Licipher wrote:Sis pirmas jo romanas [ bet ne apskritai literaturinis bandymas!] drisciau pasakyt geresnis uz daugelio simtuosiuos bandymus uzimt literaturini olipma.
Bent jau veixmo aspektu knygoje gana daug netvarkos, jam stinga logikos, visa pamata sudaro gausiai paskleistos idejos. Gal kai kam tai yra idomu, bet mano manymu, tai shiox tox trukumas. Nors apskritai tai geras kurinysVisiskai nesutinku ne del vieno epiteto iskyrus, kad tai tikrai gera knyga.
Na ka kadangi Jusu argumentacija man nepasirode stipri, tai liekam prie savu nuomoniu.espantoso wrote: tachiau mano manymu, tai nera pats aukshchiausias lygis.
Tai ir nera vientiso siuzeto romanas ir neturejo toks buti pagal uzmanyma, logikos klaidu man neteko sutikt, o tai, kad veikeju kalbomis deklaruojamos ivairios idejos manau tik pliusas siam romanui, kuris ir buvo sugalvotas kaip tokiu ideju isreiskimo priemone.espantoso wrote:Bent jau veixmo aspektu knygoje gana daug netvarkos, jam stinga logikos, visa pamata sudaro gausiai paskleistos idejos.
Na vat, perskaičiau ir aš "Puikų naują pasaulį". Knyga išties aukščiausio lygio, vietomis net pasijutau taip, lyg vėl pirmą kartą skaityčiau Orvelą.. žinoma, sutinku su espantoso, kad daug tokių dalykų dabar vyksta mūsų visuomenėje, tačiau visgi ne tokiu mastu kaip šitoj knygoj, ir dirbtinis apvaisinimas yra taikomas tik tada, kai neįmanomas natūralus...
Na man kaip ateistui nepatiko vienas iš paskutinių skyrių, kur ištisai varoma apie dievą, bet visgi manau, kad knyga tiesiog nuostabi.
Neprisimenu, kada prieš tai teko paimti į rankas knygą, kuri taip įtrauktų, jog praryčiau ją beveik be pertraukų per vieną vakarą - maždaug 5 valandas...
Na man kaip ateistui nepatiko vienas iš paskutinių skyrių, kur ištisai varoma apie dievą, bet visgi manau, kad knyga tiesiog nuostabi.
Neprisimenu, kada prieš tai teko paimti į rankas knygą, kuri taip įtrauktų, jog praryčiau ją beveik be pertraukų per vieną vakarą - maždaug 5 valandas...
Matai, skirtumas tik tas, kad Orvell rashe komunizmo antiutopija, o Huxley - liberalizmo.silentium wrote:Na vat, perskaičiau ir aš "Puikų naują pasaulį". Knyga išties aukščiausio lygio, vietomis net pasijutau taip, lyg vėl pirmą kartą skaityčiau Orvelą.. žinoma, sutinku su espantoso, kad daug tokių dalykų dabar vyksta mūsų visuomenėje, tačiau visgi ne tokiu mastu kaip šitoj knygoj, ir dirbtinis apvaisinimas yra taikomas tik tada, kai neįmanomas natūralus...
Na man kaip ateistui nepatiko vienas iš paskutinių skyrių, kur ištisai varoma apie dievą, bet visgi manau, kad knyga tiesiog nuostabi.
Neprisimenu, kada prieš tai teko paimti į rankas knygą, kuri taip įtrauktų, jog praryčiau ją beveik be pertraukų per vieną vakarą - maždaug 5 valandas...
Be abejo, siekiant sukelti sodresni ispudi bei pazhadinti beuzhminganchius aprashomo proceso shiandieninius vykdytojus, viskas shiek tiek hiperbolizuojama, tachiau ish esmes visa, kas buvo aprashyta knygoje, yra uzhprogramuota musu visuomeneje ir ankschiau ar veliau neishvengiamai ivyx.
O del dirbtinio apvaisinimo, tai butent tox shiandieninis shito budo naudojimas yra gera pradzhia Huxley nupieshtos situacijos. Juk pastebimai daugeja nevaisingu personu, nenorinchiu gimdyti moteru, nenorinchiu maitinti savo papais motinu (vietoj to duodami cheminiai pakaitalai) etc. Viskas veda prie dirbtinio apvaisinimo, ishneshiojimo ir ishauginimo... Kitaip sakant, zhmogaus gyvybes gaminimas tampa panashus i automobilio surinkima...
Ish tiesu siaubingai pranashishka knyga, verchia susimastyt... Gal kas dar ish musu susidomes, butu idomu nuomonemis pasidalint.
Va situo kolega tai tikrai netikiu. Kodel Jus toks tikras? Beje kurdamas sia utopija A. Hukslis, kaip as suprantu, visai nenorejo sarzuot tikroves ar kazka pagasdint, jis sieke pateikt tobulos visuomenes pavyzdi.espantoso wrote: tachiau ish esmes visa, kas buvo aprashyta knygoje, yra uzhprogramuota musu visuomeneje ir ankschiau ar veliau neishvengiamai ivyx.
na ir dar nesakyčiau kad čia liberalizmo distopija. sakyčiau Platono valstybės distopija greičiau, nes būtent platonas numatė aukštesnes ir žemesnes klases skirtingiems darbams atlikti, taip pat ir tai, kad vaikus auklėti turi ne tėvai, o valstybė, kad "visi turi priklausyti visiems" - žmonomis reikia dalintis
žinoma, platonas net įsivaizduoti negalėjo, kad būtų galima šitaip formuoti embrionus, tad teigė, jog į klases vaikai būtų suskirstomi pagal jų gabumus, ir filosofais, valdančiais valstybę, taptų tik patys geriausi iš rūšies.
Pirma uzhduodu klausima: ar skaitei shita knyga? Toliau pasakau, kad tai buvo ne utopijos, o antiutopijos idejos aprashymas. Apie tobulybe nei zhodzhio, tik zhiauri realybe. Galiausiai reiketu pasakyti, jog visoje knygoje atsispindi skaudi ironija, zhmoniu visuomenes ishsigimimai, kuriu uzhuomazgos jau buvo shios knygos parashymo metais ( dabar jos tampa vis stipresnemis ), netgi tragishkas sulyginimas shiuolaikines visuomenes su laukiniu visuomene, kuri, autoriaus manymu, netgi budama beviltishkai necivilizuota, turi daugiau pliusu, nes nera praradusi individualybes.Liucipher wrote:Va situo kolega tai tikrai netikiu. Kodel Jus toks tikras? Beje kurdamas sia utopija A. Hukslis, kaip as suprantu, visai nenorejo sarzuot tikroves ar kazka pagasdint, jis sieke pateikt tobulos visuomenes pavyzdi.
Nors, kaip suprantu ish tavo pasisakymu, knygos neskaitei, tad mano postas nera labai tixlingas. Na, bet gal sudominau bent ir nuo neteisingu minchiu nukreipiau...
Deja, remiausi tik antriniais saltiniais.espantoso wrote: Pirma uzhduodu klausima: ar skaitei shita knyga?
Autorius pats apie tai uzsimena? Kagi, vadinas buvau suklaidintas.espantoso wrote:Toliau pasakau, kad tai buvo ne utopijos, o antiutopijos idejos aprashymas.
Neseniai penkta karta perskaiciau viena mylimiausiu knygu - Alessandro Baricco "City", si karta - angliska vertima.
Taip pat pabaigiau dvi Peter Shaffer'io dramas, Shrivings ir kita nepamenu_pavadinimo. Dabar imsiuos treciosios, Five Fingers Excercise. Pirmos dvi paliko labai stipru ispudi, seniai kazka Tokio gero naujo beskaiciau. Noreciau isvysti pastatymus
Taip pat pabaigiau dvi Peter Shaffer'io dramas, Shrivings ir kita nepamenu_pavadinimo. Dabar imsiuos treciosios, Five Fingers Excercise. Pirmos dvi paliko labai stipru ispudi, seniai kazka Tokio gero naujo beskaiciau. Noreciau isvysti pastatymus
Pradejau Arthur C. Clarke knyga "2001 kosmine odiseja". Ish dalies del to, kadangi neseniai parsisiunchiau shios knygos ekranizacija, kuria 1968 padare Stanley Kubrickas, o kadangi vyrauja nuomone, jog knyga labai dazhnai buna geresne uzh filma, tad susigundzhiau pirmiau perskaityti. Nors Kubricko filmai visalaik stebina, tad dar nezhinia, kad bus geriau.
- Jean Paul Sartre
- pradedantis
- Posts: 326
- Joined: 2005-06-16 09:57
- Location: Circus Maximus
- Contact:
Na tarkim vakar rodytas per TV1 to paties Stanley Cubricko "Švytėjimas" statytas pagal Kingo romana ir tikrai filmas yra nepalyginami geresnis nei knyga.
Pvz. teko girdeti, kad Matrica irgi pagal knyga kazkokia statyta, arba Tarkovskio "Soliaris" (nors knyga irgi gera - cia gal gincytinas pvz)
Pvz. teko girdeti, kad Matrica irgi pagal knyga kazkokia statyta, arba Tarkovskio "Soliaris" (nors knyga irgi gera - cia gal gincytinas pvz)
- Jean Paul Sartre
- pradedantis
- Posts: 326
- Joined: 2005-06-16 09:57
- Location: Circus Maximus
- Contact:
Gali buti, del to ir abejojau, nes tai esu girdejes is ne itin autoritetingo saltinio 