Sveiki,
Neseniai teko skaityti A. Sliogerio "Nieki ir Esma" - isties makabriska ir tuo paciu netiketai paprasta dvieju tomu veikala.
Taigi visiems skaiciusiems ar bent girdejusiems siuliciau padiskutuoti Niekio klausimu A.Sliogerio kontekste ir issiverziant is jo kad ir i fizikos sriti.
Konkretesniu diskusiniu klausimu pateiksiu kitasyk, kai bus laiko, bet pries tai padarant noreciau suzinoti, ar daug kas yra skaite ar bent domejesi A.S. "NIEKAIS" ir Esmu".
Tad, iki.[/b]
Dar karta apie NIEKI
, ale shiuo kaip tik ne.A. Šliogerio tekstus anksčiau esu skaitęs, bet šios knygos - ne. Kalbant apie Nebūtį, manau, tokio tipo klausimų kėlimas tampa gan absurdiškas, nes filosofinę problemą dar apsunkina ir žodžių semantika. Tarkim, "ar yra Niekas?". Jeigu sakytume "Taip", tai kaip gali būti (yra) tai, ko nėra (Niekas)? Jeigu sakytume "Ne", tai kur tas Niekas tuomet prapuola?
Kita vertus, nesakau, kad tai bereikšmis klausimas, apie ką galvot neverta.
Kita vertus, nesakau, kad tai bereikšmis klausimas, apie ką galvot neverta.
Taip. Beprasmis klausimas tiek, kiek, šiuo atveju, esi pozityvistas, besiremiantis empiriniais prasmės kriterijais.Ramzajus wrote:O aš sakyčiau, kad tai būtent ir yra beprasmis klausimas, atsiradęs dėl netobulos kalbos sukeltų pseudoproblemų. Apie "nieko" atvejį aš jau buvau truputį rašęs.
Kalbos netubulumas pasireiskia tik norint apibudinti/isreiksti savoka "niekas", taciau pati problema apie tokios gal fazes ar busenos buvima islieka. Si problema ypac aktuali kosmogonijoj ir ypac kalbant apie visko ("nieko" priesingybes) atsiradimo pradzia. Jei visa kas empiriskai stebima dabar evoliucionuoja, tai reiskiasi, kad reikalingas ir suvokimas viso to evoliucionavimo pradzios.Ramzajus wrote:O aš sakyčiau, kad tai būtent ir yra beprasmis klausimas, atsiradęs dėl netobulos kalbos sukeltų pseudoproblemų. Apie "nieko" atvejį aš jau buvau truputį rašęs.monteskje wrote:Tarkim, "ar yra Niekas?". Jeigu sakytume "Taip", tai kaip gali būti (yra) tai, ko nėra (Niekas)? Jeigu sakytume "Ne", tai kur tas Niekas tuomet prapuola?
Kita vertus, nesakau, kad tai bereikšmis klausimas, apie ką galvot neverta.
Jei rimtai panagrinėtume įvairių mums empiriškai žinomų "pradžių" pavyzdžius, manau rastume, kad jos visos yra kažko tęsiniai. Nesuprantu kodėl dauguma žmonių taip tiki kažkokios "pradžių pradžios" egzistavimu, atmesdami prielaidą, kad "pradžia" galbūt viso labo tėra tik tam tikra subjektyvi sąvoka.Snukis wrote:Jei visa kas empiriskai stebima dabar evoliucionuoja, tai reiskiasi, kad reikalingas ir suvokimas viso to evoliucionavimo pradzios.
Tai, kad patys gamtos reiskiniai vercia ieskoti kazkokios pradzios, pvz. visita pleciasi - reiskia kazkada turejo buti susitraukus, erozija dideja, reiskia kazkada ji turejo buti labai maza ir t.t. Nors aisku tai nereiskia, kad pati pradziu pradzia negali buti kazko tai tesinysSvetimas wrote:Jei rimtai panagrinėtume įvairių mums empiriškai žinomų "pradžių" pavyzdžius, manau rastume, kad jos visos yra kažko tęsiniai. Nesuprantu kodėl dauguma žmonių taip tiki kažkokios "pradžių pradžios" egzistavimu, atmesdami prielaidą, kad "pradžia" galbūt viso labo tėra tik tam tikra subjektyvi sąvoka.
Niekis nėra jau ir toks beprasmis, jei vien pažvelgi į tai, kokias niekines pastangas prie jo prisiliesti sutelkia pats klausimas apie jį. Jei skaitėte Heidegerį, Kamiu, tuomet ir Šliogerio knyga neturėtute užspringti. Bent jau vienu - unikaliu jumoro jausmu - jis išties pasižymi. O iš kitos pusės, tai bet kuri filosofija iš to paties niekio sukuria pagrindą visoms ideologijoms. Bent ligi šiolei, berods, tame reikale, o kai kam ir visai pelningame biznyje, niekas nepasikeitė, o ir ateity nenusimato. Poreikis diktuoja paklausą. Ir kaip visada.
Ypač tuomet, kai informacijos kiekis viršija žinias, kaip sugebėjimą ją apdoroti, o tą apdorojimą atliekantis to nė nenori suprasti, pasirinkdamas kitą kelią - tikėti, arba ne.Liucipher wrote:Iliuzija kartais būna svaresnė už tkrovę.Minija wrote:Tuomet hipotetinė-aliuzinė, arba iliuzinė, jei tikslas.