RB wrote:Taigi, linksma tikrai: turime 60 kg bomba, tačiau Snukis aiškina, kad norint užtikrinti kritinės masės (50 kg) susidarymą, reikalingas šimtaprocentinis grynumas. Aš jau net nekalbu apie tokias smulkmenas, kaip neutronų reflektoriai, leidžiančias sumažinti kritinę masę kelis kartus. Galų gale Snukiui, kaip fizikui, to žinoti nebūtina
Taigi turime pirmini bombos varianta
50 kg urano kai kritine urano mase yra 50 kg. likusius 14 kg urano amerikieciai dadejo jau padare bomba ir po naciu laivo pagavimo. Tai viena... antra reflektoriai paadryti is volframo (volframo karbido) ir gelezies gali atspindeti nebent elektromagnetinius spindulius, o ne neutronus ir dar taip siaubingai, kad net 2-3 kartus padidintu neutronu kieki duotame turyje. "Neutronu reflektoriai" tik taip vadinami, nes is tikruju jie nieko neatspindi. Tikrieji "neutronu reflektoriai" yra daromi is urano238. U238 pats isspinduliuoja letuosius neutronus, todel visumoje gaunasi vaizdelis panasus i neutrono sugrazinima, t.y. atspindejima. Tas kas rase wiki apie volframinius (tungsteno) ir geliezies neutronu reflektorius, neturejo jokio supratimo apie tai kaip tie neutronai gali buti atspindeti, ar isviso gali buti atspindeti. Apskritai, net pagal naujausius wiki teiginius, jei urano "target" buvo 38 kg 80% "riebumo" urano apsupto tokiais efektyviais neutronu reflektoriais, tai tie 80% is 38 kg yra 30 kg gryno U235, o tai su reflektoriais sudaro dvigubai daugiau nei kritine mase
- bomba turejo sprogti jos pilnai net nesukomplektavus
o LoL (Lord of the Links=RB) eme ir ta nesamone pateike kaip vargsui Snukiui nezinoma moksline negincytina tiesa
Ar ir sita savo teigini pasistengsi/priprasysi ko nors istrinsi?
RB wrote:Kliedesių apie tai, kaip amerikiečiai išsigando, pamatę „susioksidavusį uraną“ (nors tavo paties link'ai teigia, kad vokiečiai ir vežė būtent urano oksidą) aš nekomentuosiu. Kaip ir teiginių, kad tas uranas buvo sudėtas į „Little Boy“, nors ir vėl net tavo paties link'ai teigia, kad jo tikslus likimas nežinomas).
Na mano pateikti linkai duoda kiek skirtinga info (tai nestebina, nes tiksli info po siai dienai uzslaptinta), bet ten teigiama, kad tiklsiai nera zinoma, jog naciai veze oksida. Zinoma tik tiek, kad naciai tai norejo perduoti japonams, kad jie susikurtu atomine bomba is jau silpnai sodrinto (iki 9%) urano. Taigi naciai siunte urana japonams, kad sie daugiau prisodrine pasigamintu bomba. Jei naciams nerupetu japonu greita sekme, jie butu siunte net ne oksida, o ruda - is jos patogiau isgauti urana (taciau rudos reiketu laaabai daug- i viena povandenini laiva netilptu), nei pasalinti oksidacijos pasekmes (uranas rudose susijunges su kitais elementais, nuo kuriu ji lengviau yra atskirti). Bet amerikieciu generolus ne oksidacija isgasdino, o faktas, kad naciai turejo daug urano ir sodrino ji. Amerikieciu fizikus tai sujaudino, kad pradiniuose dokumentuose nera irasyto urano oksido, o tik urano medziaga. Tai paskatino juos isardyti bomba ir dadeti tuos 14 kg (kaip teigiama 50% U235). Kam reikejo dadeti dar 7kg prie jau turimos superkritines mases uztaiso bomboje? Nebent toje bomboje del oksidacijos ir savaiminiu skilimu galejo sumazeti U235 kiekis ir nesiekti reikiamos 50 kg kritines mases. Taigi - amerikieciai buvo pradzioj padare bomba, kuri pagal ju paskaiciavimus, neturejo sprogti jei U235 kiekis nebutu joje 100%. Kitas dalykas - kazkas is wiki dasiprotejo, kad "urano kulka" subyres nuo smugio ir "pataise" - urano kulka patapo cilindru- uranas geleziniame cilindre...
Nu grazu butu, bet vel - pataisius viena klaida atsirado kita: Gelezinio cilindro kur buvo uranas sieneliu storis mazdaug 2mm. Tai nera sarvas kazkoks, ale tai labai didelis atstumas lyginant su tarpatominiu ir tai reiksmingai trukdo grandininei reakcijai. Be to jau vien "faktas", kad
gelezinis cilindras, rodo, kad supratimo apie branduolio fizika wiki rasytoju tarpe nera. Gelezis yra pats stabiliausias cheminis elementas, be to jis labai aktyviai saveikauja su uranu, kuris ir siaip jau baisiai agresyvus chemiskai elementas. Taciau blogiausia, ka gali padaryti gelezies intarpas atominei bombai - sumazinti kritine mase bei trukdyti neutronu judejimui. 2 mm sieneliu storio gelezies cilindras sveria apie1-2 kg, o tai gan zenkliai pakoreguoja visos "urano kulkos" U235 kieki. Pataikes i taikini gelezies "sarvelis" trukdo neutronu judejimui (geriausia apsauga sprogus branduoliniam ginklui nuo neutronu ir dabar islieka plien-gelezies gabalas - mazdaug 0,5 m storio arba gelzbetonis - 1,5 m storio). So 2 mm gelezies tarpas neapsaugotu gyvybe nuo neutronu spinduliavimo lauke, bet smarkiai pakenktu reakcijos greiciui branduoliniame uztaise. So "isradinedami" gun-type konstrukcija wiki "specai" nuolat privelia klaidu: keiciasi sodrinimo laipsnis, urano bendra mase, urano kulkos ir taikinio forma, proporcijos, atsiranda neutronu reflektoriai, nors pradzioje teigiama apie tai, kad neutronu reflektoriai pradeti naudoti tik implosion-type bombose, atsiranda "neutronu iniciatoriai" neva on/off jiems padaro, kad urano taikinys sprogtu/nesprogtu ir t.t. Zodziu kur tie tikslus bombos parametrai, kuriuos as kaip fizikas privalejau zinoti. Tik nekisk to briedo neva wiki ar dar kazkas pateikia tikslius duomenis! Pradziai paskaiciuok ar tie tavo linkai nenusisneka kartu su tavimi
RB wrote: Taigi apie tai, kad as teigiu neva
Screenshot'ų apie 100% sodrintą uraną nereikia, wikipedija pasižymi nuostabiu dalyku – redagavimų istorija. Gali pateikti nuorodą į bet kurią seną versiją. Laukiu
Tai teigiau ir teigiu, kad tu remdamasis wiki pasakojei apie 100% sodrinta urana. Pradzioj as nesupratau is kur pas tave tiek drasos ir ryzto begalinio norint atsakyti uz savo nusisnekejima. Na, kad "paslaugus" kazkuris adminas istryne konkreciai tavo ir mano zinutes, kur konkreciai tai minima nenustebino smarkiai - nu nepasirupinau screenshotais, nu reikes i wiki "history" duoti nuoroda... Neivertinau taves! Ot veikejas!!! Stai is kur ta "drasa" begaline! Tik istrynes pedsakus net is wiki history isdrisai vaizduoti ereli! Bet ar tikrai isitikines, kad viska istrynei?
istrinta beveik viskas kas liecia pirmasias atomines bombas nuo vasario 17 iki vasario 26, bet praziopsojai linka vasario 18 d wiki apie urana, kur teigaima:...In nuclear weapons uranium is also highly enriched,
usually over 90% (again, the exact values are classified information) to a level known as "weapons grade"."
http://en.wikipedia.org/w/index.php?tit ... d=40186566
Tai rodo apie kokius kiekius ejo kalba tu dienu wiki straipsniuose. Dabartiniuose jau ne 90%, o 80% neva buvo pirmosiose bombose ir net teigiama, kad uztektu 36%.
Ar screenshota duoti?
RB wrote:
Snukis wrote:Taip sakant pateik ta saltimni kuris nedviprasmiskai teigia ir irodo, kad eksperimento visiskas pakartojimas nera imanomas (to tu nepateikei), o po to reikalauk is kitu
Kitaip tariant, „įrodyk, kad dievo nėra“ ir kad jo buvimas neįmanomas?
:D:D
Na butent sito is manes ir reikalavai ir dabar juokiesi is savo marazmo. D
RB wrote:OK, tai jau Vulfizmas
Na as nedrisau is pat pradziu taip apie tave tegti
Zinosiu kita karta kaip tavo nesamones vadinti
Aciu
RB wrote:Snukis wrote: Gudruolis
Dabar pradek skirti zodzius ir ju reiksmes: "svarstoma", "pateikta" ir bus viskas tvarkoje
Aha, jau imsimės žodžius po vieną analizuoti?
:D
Nu jei tu nesugebi suprasti zodziu visumos, tai kas belieka?
RB wrote:Taigi, turime „mokslinį žurnalą“, kuris konspiracijos teorijų nesvarsto, bet jas pateikia
OK, supratau
Na va, kalbi nesamones ir net neraudonuoji
Jei tarkim "Nature" arba "Science" zurnalu vyr redaktoriu ir/ar isteigeja butu kas nors nuzudes neaiskiomis aplinkybemis ir tie zurnalai isspausdintu pranesimus pateikiant populiariausia to nuzudymo versija, tai jie jau nebutu moksliniai zurnalai? Ai... cia tau moksliniai peer-review zurnalai tik tipo "Color it by yourself"? Aha, jie nespausdintu jokiu versiju - neiprasta butu
RB wrote:Apie konspiracinę žmogžudystę ir kas rašoma konspiracijos teoretikų websaituose – žinai, kituose websaituose apie ateivius rašoma ir apie tai, kaip JAV valdžia jų egzistavimą slepia. Link'us irgi gali susirasti
Apie juos as maziausiai ir kalbu, tiesiog paminejau apie viena is versiju, o tu puti is muses dramli ir vis verti grizti prie sios temos, nes nieko protingo kas suije su mokslu pasakyti negali, tai ir lieka eskaluoti antraeilius, treciaeilius dalykus