Niekur nesakiau, kad skeptikai.nnavakas wrote:Nuo kada skeptikai ateities spėjimais užsiiminėja?Be to, žinodami istoriją, ką nors numatome kito, nei paskutinio max 50mečio nubrėžtas gaires visuomenės evoliucijoje? Paskutinį 50metį drasiai gali čiupti politologai...
Humanitariniai mokslai XXI a.
Kad kalbą būtų įmanoma mokyti, ji turi laikytis tam tikrų taisyklių. Kitaip gausim šnipštą, tiksliau chaosą. Jau šitą minėjau.fizikanas wrote:Ir kodėl reikia, kad kažkas rūpintusi, kad kažkas nepradėtų rašinėti taip kaip sakėte?
O dėl istorijos (kaip ir bet kokio kito mokslo) patariu pasiskaityti apie paradigmas. Tokiu būdu gal paaiškės, kokiu būdu vystosi mokslas ir kad kas kažkiek laiko (po paradigmos pasikeitimo) tenka kone viską peržiūrėti iš naujo...
Paaiškinkite dar labiau ant pirštų.
O kaip konkrečiai kalbininkų nebuvimas įtakos, kad kalbą nebeišeis mokyti (mokyklose?)?.nnavakas wrote:Kad kalbą būtų įmanoma mokyti, ji turi laikytis tam tikrų taisyklių.fizikanas wrote:Ir kodėl reikia, kad kažkas rūpintusi, kad kažkas nepradėtų rašinėti taip kaip sakėte?
Beja savaime aišku, kad aš šiaip patikėčiau, kad tie kalbininkai daro kažkokią naudinga funkciją, bet kadangi jau apie tai tema, tai pasinaudodamas proga mielai pasidomėčiau, kaip tas vyksta, kaip minėjau nelabai išmanau aš ką apie tuos hum. mokslus. Ir kodėl į lietuvių kalba įsipina žodžiai kurie man visai nepatinka ir aš jų tikrai nesiūliau? Gal turiu kokias galimybes tam užkirsti kelia?
Jeigu ten yra kasnors susiję su tema, tai gal pasituosite, papasakosite? Tikrai daug įdomiau girdėti išmanančio žmogaus interpretaciją konkrečiai temai negu skaityti sausą straipsnį. (priešingu atvėju, juk dabar skaityčiau ne šitą forumą, o wikipedia)nnavakas wrote:O dėl istorijos (kaip ir bet kokio kito mokslo) patariu pasiskaityti apie paradigmas. Tokiu būdu gal paaiškės, kokiu būdu vystosi mokslas ir kad kas kažkiek laiko (po paradigmos pasikeitimo) tenka kone viską peržiūrėti iš naujo...
Konkrečiai ką? Juk nesakote, kad nesupratote nieko?nnavakas wrote:Paaiškinkite dar labiau ant pirštų.
Jei jau dabar susirūpnię tėveliai aimanuoja dėl vaikučiams reikiamų išmokti išimčių iš taisyklių, tai kas, jūsų manymu, nutiktų, palikus žiniasklaidą, internetinį ir buitinį bendravimą be vieningos sistemos? Kaip tada vaikui paaiškinti, kaip rašyti žodį "awzhwolas" ir kodėl jis kartais rašomas kaip "azuolas", "azhwolas" ar "ąžuolas"? Kalbos norminimo institucija yra absoliučiai būtina. Niekas nekalba apie prievartą laikytis įsikandus Jablonskio žodyno - kalba evoliucionuoja savaime, tiesiog nederėtų paleisti vadžių bendro suvokimo ir vienos ir tos pačios kalbos pojūčio bendraujant labui.fizikanas wrote: O kaip konkrečiai kalbininkų nebuvimas įtakos, kad kalbą nebeišeis mokyti (mokyklose?)?.
Paradigma, grubiai tariant - mokslininkų naudojama priemonių visuma (plačiąja prasme - tai ir, tarkime, konstantos, formulės, mikroskopai, tyrimo metodai, kertiniai principai ir t.t., netgi tyrimo objektas) atliekant tyrimą. Ji evoliucionuoja, pereidama eilę fazių - gimimas, įsitvirtinimas, išsikvėpimas, revoliucija (įvardijimas mano, tik atskleidžiu esmę). Revoliucija reiškia paradigmos pasikeitimą, t.y. moksle priimtinų ar bent jau pripažįstamų tyrimo metodų pasikeitimą (ar/ir tyrimo technikos). Tai, kai kuriais atvejais, priverčia labai radikaliai pervertinti tai, kas konkrečiose mokslo šakose buvo atlikta anksčiau.Wikipedia wrote:Handa, M.L. (1986) introduced the idea of "social paradigm" in the context of social sciences. He identified the basic components of a social paradigm. Like Kuhn, Handa addressed the issue of changing paradigm; the process popularly known as "paradigm shift". In this respect, he focused on social circumstances that precipitate such a shift and the effects of the shift on the social institutions, including the institution of education. This broad shift in the social arena, in turn, changes the way the individual perceives reality.
Ši teorija originaliai buvo sukurta Tomo Kuno ir taikyta gamtos mokslams, tačiau ilgainiui pritaikyta (kaip pateikiau citatoje) socialinių mokslų sferoje (jei mokslus skirstome į gamtos ir socialinių mokslų sferas).
Apie resursus, reikalingus išgaunant žinias apie praeitį...Konkrečiai ką? Juk nesakote, kad nesupratote nieko?
Ir kaip tai padeda istorikams būti reikalingesniems? Visdėlto, kuris variantas - istorijos vadovelius perrašynesim kas 50 metų ir tai bus gerai, ar visgi kažkada jau nustosim tai darę, o naujų nebeturėsim apie ką rašyt(žinoma neskaitant tų įvykių kurie įvyks per tuos 50 metų)?nnavakas wrote:Paradigma <..>
Na beabejo informaciją apie praeitį galim knist begalo, bet vat yra toks paradoksas - kuo didesnių smulkmenų mes norim apie ją sužinot, tuo mums tą padaryti reikia daugiau resursų (labaratorijų, mokslininkų etc). Tačiau kuo didesnes tai yra smulkmenos, tuo mažiau, bent jau kiek įsivaizduoju, jos mus domina. Ar ne taip?Apie resursus, reikalingus išgaunant žinias apie praeitį...
Tai paneigia tamstos įsivaizduojamą baigtinį istorijos mokslo modelį ir parodo, jog vieną kartą parašyti istoriją ("teisingą") išeina labai retais atvejaisfizikanas wrote: Ir kaip tai padeda istorikams būti reikalingesniems? Visdėlto, kuris variantas - istorijos vadovelius perrašynesim kas 50 metų ir tai bus gerai, ar visgi kažkada jau nustosim tai darę, o naujų nebeturėsim apie ką rašyt(žinoma neskaitant tų įvykių kurie įvyks per tuos 50 metų)?
Esu tikras, kad kažkada bus galima nustoti rašyti vadovėlius... kai duomenų apdorojimą perims kompiuteriai. Iki tol - opinia per capita - kiekvienas istorikas tą pačią problemą su ta pačia faktografine medžiaga gali išspręsti skirtingai. Bet kokiu atveju, istorikai bus naudingi savo mokslui tol, kol sveikas bus bent vienas "neišsemtas" archyvas. Bet kalba eina apie paties mokslo naudą, ne apie mokslininkus.Viena: terminas "smulkmena" yra labai sąlyginis ir absoliučiai priklauso nuo tyrimo objekto (nagrinėjamos problemos).fizikanas wrote:Na beabejo informaciją apie praeitį galim knist begalo, bet vat yra toks paradoksas - kuo didesnių smulkmenų mes norim apie ją sužinot, tuo mums tą padaryti reikia daugiau resursų (labaratorijų, mokslininkų etc). Tačiau kuo didesnes tai yra smulkmenos, tuo mažiau, bent jau kiek įsivaizduoju, jos mus domina. Ar ne taip?
Antra: istorija kaip mokslas tyrinėja praeitį remdamasi rašytiniais šaltiniais. Pagrindiniai resursai, su kuriais susiduria istorikas, yra žmogiškieji resursai - žmogaus galimybė apdirbti tam tikrą kiekį informacijos. Kuomet laboratorijose popieriaus ar pergamento lapo amžių bus galima nustatyti (daugiausia) metų ar (pageidautina) mėnesių ar net savaičių tikslumu, tuomet jos ims gelbėti itin sunkiais dokumentų klastojimo atvejais (ką tyrinėja pagalbinis istorijos mokslas - diplomatika, ir kol kas verčiasi visai sėkmingai be laboratorijų). Archeologija - kitas reikalas. Bet istorijai informacijos galas ateis tada, kuomet visų pasaulio archyvų dokumentai bus profesionaliai publikuoti, t.y. padaryti prieinamais plačiąjai istorikų bendruomenei. Tuomet prasidės informacijos apdirbimas. Tiek viena, tiek kita dar horizonte nešviečia...
Prieš porą šimtų metų, atsiradus visokioms garo mašinoms išmintingi vyrai prognozavo humanitarinių mokslų griūtį, krachą, asimiliaciją ir visa kita. Dabar gi nnavakas gąsdina internetu, mobiliaku ir fritiūrine, o filosofija ir kiti "nereikalingi" mokslai ne tik kad gyvavo, bet, ir suvokiant technokratiškos visuomenės atbukimą, yra gaivinama.
-
Pszczolarz
- skeptikas
- Posts: 576
- Joined: 2006-10-07 15:13
- Location: Vilnius
Kas tas technokratiškos visuomenės atbukimas? Filosofija mums dabar reikalinga tik ideologijų kūrimui ir moralei, tikslieji mokslai jau paaiškino daug kadaise nežinomų dalykų.
Kaip kas? SMSinė karta. Susitinka SMS, kalbasi SMS, įsimyli SMS ir pisasi SMS. Be to, esant itin dideliam informacijos srautui iš aplinkos žmonės nepajėgia filtruoti informacijos, tuo užkimšdami savo stumoklius bereikšme informacija. Kad to nebūtų reikalinga kad ir ta pati filosofija, jei jau ją išskyriau. Reikalinga, kad žmogus suprastų, suvoktų save ir savo vietą aplinkoje, visuomenėje, pasaulyje ir pan.
Na va. "tik" moralei...
-
Pszczolarz
- skeptikas
- Posts: 576
- Joined: 2006-10-07 15:13
- Location: Vilnius
O susipažynti naktiniame klube, bendrauti naktiniame klube ir tada dulkintis geriau? Juk naujos technologijos nenaudojamos, net prezervatyvai nereikalingi.
Planavimas - yra ateities spėjimo forma. Šia forma aš, skeptikas, užsiimu kasdien po kelis kartus.nnavakas wrote:Nuo kada skeptikai ateities spėjimais užsiiminėja?
Na lyg ir apie mokslininkus:nnavakas wrote:Bet kalba eina apie paties mokslo naudą, ne apie mokslininkus.
nnavakas wrote:Galų gale, kam reikalingi žmonės, kurių pagrindinis užsiėmimas - rašyti knygas, kuomet knygų skaitoma vis mažiau ir mažiau?..
Kaip tai paneigia teiginį, kad kuo didesnių smulkmenu norime išknisti, tuo reikia daugiau resursų?nnavakas wrote:Antra: istorija kaip mokslas tyrinėja praeitį remdamasi rašytiniais šaltiniais.
Mano manymu klaidingai suvokiate informaciją kaipo tokią. Istorija nėra "nekintama" ir pats istorijos mokslas nėra tik faktų pateikimas. Pabandysiu paaiškinti tai pasitelkdamas visiems istorikams (ir ne tik) studžiams (jei čia tokių yra) iki skausmo pažįstamą knygutę E.H.Carr "Kas yra istorija?" cituoju:fizikanas wrote:Tai tos išvados norite pasakyti keisis kiekvienais metais, vos tik bus atrastos naujos technologijos ir ta kaita nesibaigs niekad? Tokiu atvėju jo, kurkas labiau pradedu vertinti istorikų darbą - netik parodo kokie kvaili buvo istorikai prieš 50 metų, bet dar ir sukuria darbo vietas ateinančioms kartoms.nnavakas wrote:
Nuostabus požiūris, fizikanaiYpač, kad pasaulio istoriją užtenka parašyti vieną kartą
Na o jeigu jūs tiesiog pamanėte, jog noriu pasakyti, kad dabar istorija jau yra visa parašyta, tai ne, to omenyje neturėjau. Ką noriu pasakyti, tai, kad mus dominančios informacijos apie praeitį kiekis vistik yra baigtinis ir kartą visą ta informaciją surinkus antrą karta to daryti nebereikia.
Dar kitais žodžiais: jei dar nepriėjome, tai kažkada tikrai prieisime ribą, kai numatomas informacijos apie praeitį išgavimo kiekis, nepateisins jai išgauti reikalingų resursų.
Jeigu reikia sakykite, mielai paaiškinsiu dar labiau ant pirštų.
Esmė istorijos mokslo nėra patys faktai, o sugebėjimas juos interpretuoti. Ką jau sakiau pradžioje, kas minima mano cituojamoje knygoje, istorija nėra "nepajudinama" tai "gyvas" mokslas, vien todėl pati mintis apie "parašytą istoriją" yra keista."Kas yra istorijos faktas? Klausimas yra esminis, į jį turim pažvelgti atidžiau. Sveiko požiūrio šalininkai sako, jog yra tam tikrų pagrindinių, visims istorikams vinodų faktų, kuri formuoja istorijos nugarkaulį (pavyzdžiui, faktas, kad Hastingso mūšis įvyko 1066 metais). Tačiau tokį požiūrį galima sukritikuoti dėl dviejų dalykų. Pirmiausia ne tokio pobūdžio faktai istorikui rūpi labiausiai. Be abejo, svarbu žinoti, jog šis didis mūšis įvyko 1066 m., o ne 1065 ar 1067 m., ir kad jis įvyko Hastingse, o ne Eastburne ar Brightone. Istorikas neturi apsirikti. Tačiau kai keliamas toks klausimas, aš prisimenu Hausmano posakį, kad "tikslumas yra pareiga, o ne dorybė". Girti istoriką už tikslumą yra tas pat, kas girti architektą, statybai naudojantį gerai išdžiovintą medieną ir krupščiai sumaišytą cementą. Tai būtina jo darbo sąlyga, bet ne esminė funkcija. Todėl istorikas turi remtis tik tokiais dalykais, kurie buvo pavadinti istorijos "pagalbiniais mokslais": archeologija, epigrafika, numizmatika, chronologija ir taip toliau. <...> Vienintelė priežastis, kodėl mums įdomu žinoti, kad Hastingso mūšis įvyko 1066 m., yra ta, jog istorikai jį laiko svarbiu istoriniu įvykiu. Juk istorikas nusprendė, kad Cezariui peržygiavus per tą nereikšmingą upelį Rubikoną atsitiko istorinis įvykis, o faktas, kad milijonai kitų žmonių iki ar po to perėjo per Rubikoną, visiškai nieko nedomina. Faktas, kad jūs į šį pastatą prieš pusvalandį atėjote pėsčias ar atvažiavote dviračiu arba automobiliu, yra lygiai toks pat praeities faktas, kaip kad Cezaris perėjo Rubikoną. Tačiau istorikas jį tikriausiai ignoruos.<...> Istorikas privalo atsirinkti. Įsitikinimas, jog istorinių faktų šerdis kieta ir egzistuoja objektyviai, nuo interpretacijos nepriklausomai, yra kvailas bei klaidingas, tačiau jį labai sunku įveikti."
Ir vistik nesupratau, kodėl aš klaidingai suvokiu informaciją kaip o tokia.Jakar wrote:Istorija nėra "nekintama" ir pats istorijos mokslas nėra tik faktų pateikimas. Pabandysiu paaiškinti tai pasitelkdamas visiems istorikams (ir ne tik) studžiams (jei čia tokių yra) iki skausmo pažįstamą knygutę E.H.Carr "Kas yra istorija?"