Dėsniai turi visas bet kuriai kitai idėjai būdingas savybes, kurias aš jau išvardinau. O jei kažkas krypuoja kaip antis, kreksi kaip antis, tai greičiausiai ir yra antis.mingis wrote:Tai, ką sukuria žmonės, vadiname teorijomis. Teorijos geriau ar blogiau aiškina dėsnius, objektyviai esančius gamtoje (toks truputį papildymas prie to, ką sakė Juozas). Teorijos - subjektyvūs objektyvių dėsnių atspindžiai žmogaus sąmonėje. O reiškiniai ar eksperimentai yra materialios tų dėsnių realizacijos - tai, per ką stebime dėsnių veikimą. Taip turėtų būti pagal dualistinį supratimą.Ateonas wrote:Dėsniais laikau idėjas, kurias sukuria žmonės, bandydami aprašyti stebimus reiškinius.
O su tomis materialiomis realizacijomis ir subjektyviais atspindžiais sąmonėje tai tu neskubėk. Pirmiausia paaiškink, ką turi omeny, kalbėdamas apie objektyvų dėsnių buvimą gamtoje? Kad gamta nėra visiškai chaotiška, ir mes sugebame ją aprašyti savo kalba?
Aš egzistavimo neskirstau į subjektyvų ar objektyvų. Dėsnius laikau idėjomis. O idėjos yra reiškiniai, kurie egzistuoja.mingis wrote:Supratau. Tada irgi toks beveik dualizmas? Tiktai tau dėsniai tokie dirbtinai žmonių sukurti, taigi, objektyviai kaip ir neegzistuojantys, ar ne?Taigi dėsniai ir reiškiniai man yra labai skirtingi dalykai.
Aha, sukonstruotas. O konstravimui nereikalingas "valingas veikimas laike"?mingis wrote:Ne, nepersmelktos. Jau sakiau - apie Dievą-kūrėją, t.y., Dievą-asmenį supratimo kol kas neturiu. Asmenybė yra aktyvus protas, valingas proto veikimas laike. O kokia gali būti kalba apie veikimą laike, jeigu to laiko dar nėra, jis dar "nesukurtas"? Apie meta-laiką ir meta-pasaulį jokių duomenų neturim, todėl kažką apie tai samprotauti nors, aišku, ir galima, ir įdomu, bet tai būtų gryna spekuliacija. Man pasaulis protingas pasyviai, toks protingai sukonstruotas.tavo žinutės tiesiog persmelktos visokių minčių apie kažkokį protaujantį Kūrėją.
Beje, kas tai yra "pasyvus protavimas"?
Bloga analogija. Esame ne kartą girdėję, kad garvežius konstruoja žmonės. Galbūt net esame matę šį procesą. Tačiau niekuomet nematėme, kad kas nors konstruotų pasaulį.mingis wrote:Kaip, pavyzdžiui, žiūrėdami į garvežį, nusprendžiam, kad jis tiesiog protingai sukonstruotas, o apie to garvežio konstruktorių tuo metu galim visai ir nesusimąstyti. (Čia atsakymas ir Svetimam, ir Singuliarui, apie tai, kas "užsukta" ir "nutylėta".)
Čia šita sąvokų problema išspręsta visiškai patenkinamai: http://en.wikipedia.org/wiki/Life#Definitionsmingis wrote:Taip, pasaulis vientisas. Žiūrint iš kurio galo žiūrėsi. Iš vieno - visas negyvas ir neprotingas, iš kito - ir gyvas, ir protingas. Tiktai jeigu protą ir gyvybę laikyti tiesiog negyvo pasaulio "išsidirbinėjimu", sudėtingesniu negyvos materijos variantu, tai iškyla problema su sąvokomis - kažką tame pasaulyje juk vis tiek vadiname "gyvu" ar "protingu", pagal kažkokius, gal ir nevisai aiškius, bet kriterijus?Tai kaip abiogenezė - gyvas atsiranda iš negyvo. Nors iš esmes tai tik sudetingesnis negyvas.