Tikintieji atsivertę į skeptikus

[TadyZ]

Galima rast daugybę pasakojimų apie skeptikus kuriem apsireiškė dievas, "nušvito" protas ir jie patapo religiniai fanatikai, tačiau pasakojimai apie atvirkštinį procesą retenybė(bent jau aš nesu susidūręs). Taigi, pasidalinkit nuorodom/pasakojimais. Bent jau man, būtų įdomu paskaitinėt.

[insurrectum]

Galima rast daugybę pasakojimų apie skeptikus kuriem apsireiškė dievas, "nušvito" protas ir jie patapo religiniai fanatikai

Prašau pateikti tų pavyzdžių. Tik prieš tai dera įrodyti, jog naująkrikštas tikrai buvo skeptikas, o ne koks karingasis ateistas ar šiaip koks pagonis.

Tai tik reanimuotas senas bibliinis siužetas. Paklydusi avis ir panašiai. Religinis PR'as pagal patvirtintą standartą. Beje, tą patį naudoja ir kitos religijos.

tačiau pasakojimai apie atvirkštinį procesą retenybė(bent jau aš nesu susidūręs)

Retenybė? Čia pokštas?
Manai skeptikais gimstama ar jie auginami kokiose slaptose fermose? Skepticizmas yra kritinis mastymo būdas, o ne kažkokie įsitikinimai. To arba išmokstama arba ne.

[sovijus]

Galima rast daugybę pasakojimų apie skeptikus kuriem apsireiškė dievas, "nušvito" protas ir jie patapo religiniai fanatikai, tačiau pasakojimai apie atvirkštinį procesą retenybė(bent jau aš nesu susidūręs). Taigi, pasidalinkit nuorodom/pasakojimais. Bent jau man, būtų įdomu paskaitinėt.

Labai daug tokių istorijų yra... ir net pakankamai įžymių, įdomių žmonių. Tik tai yra ne "atsivertimai" į kažkokį kitą tikėjimą, o greičiau iliuzijų praradimas.

http://richarddawkins.net/convertsCorner
http://www.susanblackmore.co.uk/journalism/NS2000.html
http://www.users.globalnet.co.uk/~slock ... ories.html
http://www.youtube.com/watch?v=BTl69LlU ... re=related

čia tik pirmieji, kuriuos radau gana trumpai paieškojęs. Youtube apskritai šimtai žmonių pasakoja visokias savo istorijas, jei tik nenuobodu klausyt :]

[RB]

Kažkada seniai seniai ar tik ne Ateonas buvo čia įmetęs linką į labai ilgą ir įdomią istoriją, kaip krikščionių fundamentalistų šeimoje užaugusi mergina tapo ateiste.

[Juozas]

Manai skeptikais gimstama ar jie auginami kokiose slaptose fermose? Skepticizmas yra kritinis mastymo būdas, o ne kažkokie įsitikinimai. To arba išmokstama arba ne.

Tik nujausti galima, kad omeny turėjai kažką tikro. Šie gi keli teiginiai akivaizdžiai prieštaringi, ir kritiškumu mažai tekvepia. Kaip taisyklė, netikima tuo, ko nesuprantama. (Ne kas tvirtina priešingai, tik koks gi tai tikėjimas?) Nevisada tai, ko nesuprantame, ir yra iš tiesų be realaus ryšio - eklektika. Nesuprantančiam abiem atvejais nesuprastas dalykas atrodo, kaip absurdiškas ir nevertas tikėjimo.
Prasmė yra suvokti visus/kuo daugiau/ suprantamų dalykų, atskirti juos nuo tikrai absurdiškų. Žinių turėjimas/išmokimas dar negarantuoja supratimo. Galima puikiai išmokti atmintinai taisykles, jomis manipuliuoti kur reikia... ir kur nereikia - kada realybė ne pagal tas taisykles organizuota.
Kritiško mąstymo ne tai kad išmokti reikia - kritiškai mąstyti prisiversti reikia. Reikia atsisakyti bet kokio tendencingumo, tame tarpe ir skepticizmo, kad išlaikyti kritiškumą mąstyme. Reikia išlikti kritišku net tada, kada pačiam tai nenaudinga. Reikia būti pasiryžusiam būti atstumtam, kad išlikti iki galo kritišku. Susibūrimas į grupę, kad ir pagal mąstymo būdą (?) - neišvengiamai verčia paisyti tos grupės interesų, o tai dažnai prieštarauja kritiškumui.

Atsivertimas į tikėjimą galimas pasiekus visuminio suvokimo būseną, kada išryškėja riba tarp žinomo ir tikėtino. Kąžkas gali pamanyti, kad yra atvirkščiai. Bet aš tikėjimu nelaikau pasikliovimo prisišliejus prie nieko nesuvokiančių. Nežinau, kokios priežastys verčia atsisakyti suvokimo siekimo ir virsti skeptiku. Man atrodo, kad nekurie skeptikai randa čia ir daugiau palūžusių gylinantis į visumos esmę... ir nusispjovusių ant bet kokios esmės. - Juk paprasčiau vaidinti teisų ir teisingai(?) mąstantį, ir tikėti, kad viskas reliatyvu ir nieko apibrėžto negalima apie tikrovę pasakyti. Bet tai jau labiau panašu į "tikinčius" pasakomis nesuvokiant, tik su neigiamu ženklu.

[bro1]

Nežinau, kokios priežastys verčia atsisakyti suvokimo siekimo ir virsti skeptiku.

Dabar pateik savo naudojamą mokslinio skepticizmo apibrėžimą, nes man atrodo, kad tu kažkaip visai ne taip įsivaizduoji žodžio skeptikas reikšmę.

[bro1]

O čia mano naudojamas apibūdinimas:

Mokslinis skepticizmas yra įvairių teiginių nagrinėjimas pasitelkiant sistemingą tyrimą - mokslinį metodą, kuris apibrėžia konkretų procesą, kuriuo atliekamas realybės tyrimas.

T.y. mokslinis skepticizmas yra būtent susijęs su tikrovės pažinimu, o ne su suvokimo atsisakymu.

[Bitininkas]

Nežinau, kokios priežastys verčia atsisakyti suvokimo siekimo ir virsti skeptiku.

Aš nežinau kas verčia atsisakyti suvokimo pagal mokslinį skepticizmą ir virsti tikinčiuoju, turbūt iškvailėjimas.

[Juozas]

O čia mano naudojamas apibūdinimas:

Mokslinis skepticizmas yra įvairių teiginių nagrinėjimas pasitelkiant sistemingą tyrimą - mokslinį metodą, kuris apibrėžia konkretų procesą, kuriuo atliekamas realybės tyrimas.

T.y. mokslinis skepticizmas yra būtent susijęs su tikrovės pažinimu, o ne su suvokimo atsisakymu.

Drambliuko svajonė.
Prie ko čia "mokslinis"? Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą. Kad ir čia forume, kuris gi iš aršiųjų skeptikų su kuo nors sutiko? Net tarpusavyje vienas kito kitaip nevadina, kaip tik berazumiais - vien tik nusišnekančiais. Jie kaip napaleonai visada kiekvienas sau jaučiasi nugalėtojais. Jiems patalogiškai neišeina sutikti su oponentu, jie tiki tik tuo, kas atsiję nuo žmogaus, kas pripaistyta pačių vikipedijoj, ar parašyta internete, su ko autoriais netenka jiems susidurti akis į akį.
Labai ribotas galimybes jie tuti nagrinėti kažką, kur jau jiems ten visapusiškai; jie kaip funkcija vieno argumento, bet kokio reiškinio determinaciją tikisi atrasti priklausant nuo vienos priežasties, nors neturėdami visuminio suvokimo, jie skelbia absoliūtų reliatyvizmą.

Tikrai nevisi skeptikais esat, kurie čia rašot. Neįsižeiskite, kas galite atskirti tiesos dozę šioje replikoje, tie ir nesat skeptikai.

[bro1]

Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą.

Na, jeigu kas nors tiki visiškais niekais, tai natūralu, kad jų požiūrio kritika jiems ir atrodys tendencinga.

Man labai labai patinka posakis - jeigu nori, kad iš tavo tikėjimo nebūtų šaipomasi, nustok tikėti juokingais dalykais.

[Singuliaras]

Aš tai daug paprasčiau į šitą reikalą žiūriu. Man skeptikas yra tas, kuris nebijo nežinoti. Kiek tokia drąsa gali būti mokslinė, kiek jai reikia tokiai būti, - tai šalutinis ir nesvarbus klausimas. O mintis paprasta: geriau prisipažinti, kad kažko nežinai, o ne užkišti tą nežinojimo skylę haliucinacijomis, prietarais, nuomonėmis ar tikėjimu. Paprasta kaip du pirštus apmyžti.

[Gautama]

O čia mano naudojamas apibūdinimas:

Mokslinis skepticizmas yra įvairių teiginių nagrinėjimas pasitelkiant sistemingą tyrimą - mokslinį metodą, kuris apibrėžia konkretų procesą, kuriuo atliekamas realybės tyrimas.

T.y. mokslinis skepticizmas yra būtent susijęs su tikrovės pažinimu, o ne su suvokimo atsisakymu.

Drambliuko svajonė.
Prie ko čia "mokslinis"? Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą. Kad ir čia forume, kuris gi iš aršiųjų skeptikų su kuo nors sutiko? Net tarpusavyje vienas kito kitaip nevadina, kaip tik berazumiais - vien tik nusišnekančiais. Jie kaip napaleonai visada kiekvienas sau jaučiasi nugalėtojais. Jiems patalogiškai neišeina sutikti su oponentu, jie tiki tik tuo, kas atsiję nuo žmogaus, kas pripaistyta pačių vikipedijoj, ar parašyta internete, su ko autoriais netenka jiems susidurti akis į akį.
Labai ribotas galimybes jie tuti nagrinėti kažką, kur jau jiems ten visapusiškai; jie kaip funkcija vieno argumento, bet kokio reiškinio determinaciją tikisi atrasti priklausant nuo vienos priežasties, nors neturėdami visuminio suvokimo, jie skelbia absoliūtų reliatyvizmą.

Tikrai nevisi skeptikais esat, kurie čia rašot. Neįsižeiskite, kas galite atskirti tiesos dozę šioje replikoje, tie ir nesat skeptikai.

bro 1 rašo

Dabar pateik savo naudojamą mokslinio skepticizmo apibrėžimą, nes man atrodo, kad tu kažkaip visai ne taip įsivaizduoji žodžio skeptikas reikšmę.

Juozai, dabar dar kartą perskaityk, ko tavęs paprašė bro 1. Ar tu sugebėtum savo minti ir požiūrį suformuluoti iki apibrėžimo lygio? Nes dabar gaunasi, kad tu eilinį kartą atėjęs į skeptikų forumą, visus durniais išvadinai ir pasiskundei, kad tavęs, klerikalo,čia ,skeptikų forume, niekas nesupranta. Vien tai jau yra juokinga, bet klabant rimtai, tai jeigu tu nori, kad tave suprastų ir sutiktų su tavo nuomone tai visų pirmą tą nuomonę riekia suformuluoti ir išdėstyti. O jeigu tu ir toliau užsiiminėsi vien tik filosofine ekvilibristika ir kitų forumo dalyvių pasisakymų kritika, kai tuo tarpu savo minčių nesugebi suformuluoti ir pateikti, tai nesistebėk, kad į tavo poziciją čia niekas rimtai nežiūri.
Taigi, pakritikavai bro 1 požiūrį, "šaunu", dabar pateik savo mokslinio skepticizmo apibrėžimą. O po pateikimo mes pasižiūrėsime; gal jis bus kur kas geresnis nei kolegos bro 1.

[Apostatas]

O Juozui ir nereikia, kad jį suprastų, jam patinka būt kankiniu, netgi sakyčiau kankiniu - poetu, atsižvelgiant į jo rašinių poetiką.

[insurrectum]

Drambliuko svajonė.
Prie ko čia "mokslinis"? Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą. Kad ir čia forume, kuris gi iš aršiųjų skeptikų su kuo nors sutiko? Net tarpusavyje vienas kito kitaip nevadina, kaip tik berazumiais - vien tik nusišnekančiais. Jie kaip napaleonai visada kiekvienas sau jaučiasi nugalėtojais. Jiems patalogiškai neišeina sutikti su oponentu, jie tiki tik tuo, kas atsiję nuo žmogaus, kas pripaistyta pačių vikipedijoj, ar parašyta internete, su ko autoriais netenka jiems susidurti akis į akį.

Juozai..

1. Liaukis praktikiuoti kažkokį metafizinį mesianizmą. Užsiimi pamokslininko poziciją, su kuria neįmanoma diskutuoti.

2. Tavo minimi užsispyrę asilai, nihilistai, beigi formalistai-fanatikai nėra skeptikai.

3. Tavo minimas ginčas, kuriame taškomasi emocijomis, demonstruojama nepagarba oponentui ir nesilaikoma jokių taisyklių, nėra diskusija. Tai Delfi komentarai. Tai, jog dalis Delfi kultūros pasireiškia čia, dar nereiškia, jog čia yra delfi.

4. Skeptiškas požiūris reiškia tai, jog teiginį bandoma vertinti kritiškai. Teiginiai, kurie neatlaiko formalios kritikos, atmetami. Tai yra idealaus kritinio mąstymo pavyzdys.
4.1. Dėja esam tik protingos beždžionės, o ne dievai, todėl idealiai daryti nesugebame nieko, apart nusišnekėti. Ir nusišnekame karts nuo karto visi, ir tame nėra nieko gėdingo. Bet tik patys talentingiausi tą daro dažnai ir nuolat.

5. Tavo prielaidos (tik spėju, ar supratau tave teisingai) yra, neva skeptikai išsižada abstraktaus mąstymo būdo, intuitivių prielaidų ar sprendimų. Tai yra visiška netiesa: užtikrinu, skeptikams dalies smegenų, atsakingos už abstraktų mąstymą ir intuiciją niekas neišpjauna.
Tiesiog, intuicija yra nepritaikoma formalia logika ir faktais grįstai diskusijai. Todėl teiginius bandoma formalizuoti.

P.S. Prisidedu prie Gautama: tavęs prašė konkretaus apibrėžimo, o tu vietoje to, prirašei krūvą moralų, bet apibrėžimą pamiršai. Negražu.

[Juozas]

Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą.

Na, jeigu kas nors tiki visiškais niekais, tai natūralu, kad jų požiūrio kritika jiems ir atrodys tendencinga.

Man labai labai patinka posakis - jeigu nori, kad iš tavo tikėjimo nebūtų šaipomasi, nustok tikėti juokingais dalykais.

O prie ko čia aš? Man irgi toks posakis patinka. Juk gyvas pavyzdys, kad mane be jokio pagrindo laikote tikinčiu nesuprantamais, netgi, juokingais dalykais. Parodykik tuos mano išsakytus momentus, kurių kažkokiu tai būdu neargumentavau. Jei Jums tie argumentai praslydo pro akis, tai jau čia ne mano problema.

[Gautama]

Juozui

Puiku. Vadinasi pripažįsti, kad skepticizmas tai mastymo būdas pagrįstas mokslo duomenimis. Kadangi dievo idėja mokslu nepagrįsta tai nėra jokio reikalo pykti, kad skeptikai iš to juokiasi.

Juozas rašo

Parodykik tuos mano išsakytus momentus, kurių kažkokiu tai būdu neargumentavau.

Gijoje "islamo durniai" laukiu atsakymo su argumentais, ir jau ilgokai.

[Juozas]

O čia mano naudojamas apibūdinimas:

Mokslinis skepticizmas yra įvairių teiginių nagrinėjimas pasitelkiant sistemingą tyrimą - mokslinį metodą, kuris apibrėžia konkretų procesą, kuriuo atliekamas realybės tyrimas.

T.y. mokslinis skepticizmas yra būtent susijęs su tikrovės pažinimu, o ne su suvokimo atsisakymu.

Drambliuko svajonė.
Prie ko čia "mokslinis"? Skeptikų pasinešimas į kitų klaidų ieškojimą, kaip taisyklė, išvirsta į tendencingą neigimą. Kad ir čia forume, kuris gi iš aršiųjų skeptikų su kuo nors sutiko? Net tarpusavyje vienas kito kitaip nevadina, kaip tik berazumiais - vien tik nusišnekančiais. Jie kaip napaleonai visada kiekvienas sau jaučiasi nugalėtojais. Jiems patalogiškai neišeina sutikti su oponentu, jie tiki tik tuo, kas atsiję nuo žmogaus, kas pripaistyta pačių vikipedijoj, ar parašyta internete, su ko autoriais netenka jiems susidurti akis į akį.

bro 1 rašo

Dabar pateik savo naudojamą mokslinio skepticizmo apibrėžimą, nes man atrodo, kad tu kažkaip visai ne taip įsivaizduoji žodžio skeptikas reikšmę.

Juozai, dabar dar kartą perskaityk, ko tavęs paprašė bro 1. Ar tu sugebėtum savo minti ir požiūrį suformuluoti iki apibrėžimo lygio? Nes dabar gaunasi, kad tu eilinį kartą atėjęs į skeptikų forumą, visus durniais išvadinai ir pasiskundei, kad tavęs, klerikalo,čia ,skeptikų forume, niekas nesupranta. Vien tai jau yra juokinga, bet klabant rimtai, tai jeigu tu nori, kad tave suprastų ir sutiktų su tavo nuomone tai visų pirmą tą nuomonę riekia suformuluoti ir išdėstyti. O jeigu tu ir toliau užsiiminėsi vien tik filosofine ekvilibristika ir kitų forumo dalyvių pasisakymų kritika, kai tuo tarpu savo minčių nesugebi suformuluoti ir pateikti, tai nesistebėk, kad į tavo poziciją čia niekas rimtai nežiūri.
Taigi, pakritikavai bro 1 požiūrį, "šaunu", dabar pateik savo mokslinio skepticizmo apibrėžimą. O po pateikimo mes pasižiūrėsime; gal jis bus kur kas geresnis nei kolegos bro 1.

skèptikas:
1. skepticizmo šalininkas;
2. kritiškai, nepatikliai į viską žiūrintis, viskuo abejojantis žmogus.

skźptik|as, ~ė dkt. (1)
1. skepticizmo šalininkas.
2. prk. viskuo abejojantis žmogus

Философский словарь (2):
СКЕПТИЦИЗМ (греч. skeptikos — рассматривающий, исследующий, критикующий) — философская концепция, подвергающая сомнению возможность познания объективной действительности. Последовательный С. смыкается с агностицизмом и нигилизмом. С. получает наибольшее распространение в те периоды развития об-ва, когда старые общественные идеалы уже расшатаны, а новые еще не укрепились. В качестве философской доктрины С. возник в период кризиса античного об-ва (4 в. до н. э.) как реакция на предшествующие философские системы, к-рые с помощью умозрительных рассуждений пытались объяснить чувственный мир, нередко вступая при этом в противоречия друг с другом. Своей вершины С. достиг в учениях Пиррона, Аркесилая, Карнеа-да, Энесидема, Секста Эмпирика и др. Продолжая традиции софистов, первые скептики указывали на относительность человеческого познания, на его формальную недоказуемость и зависимость от различных условий (обстоятельства жизни, состояние органов чувств, влияние традиций и привычек и т. п.). Сомнение в возможности общепризнанного доказательного знания легло в основу этической концепции античного С. Античные скептики проповедовали воздержание от суждений для достижения душевного- едо— койствия (атараксии) и тем самым счастья, к-рое и есть цель философии. Однако сами скептики отнюдь не воздерживались от суждений и писали соч., где критиковались умозрительные философские догмы и выдвигались доводы (т. наз. тропы) в пользу С. С. сыграл важную роль в опровержении догматизма средневековой идеологии. В трудах Монтеня, Шаррона, Бейля и др. подвергались сомнению аргументы теологов, подготавливалась почва для усвоения материализма. С др. стороны С. Паскаля, Юма, Канта и др. ограничивал возможности разума вообще и расчищал место для религиозной веры. В совр. философии традиционные аргументы С. своеобразно усвоил позитивизм, к-рый считает бессмысленными любые суждения, обобщения и гипотезы, недоступные прямой проверке опытом. В диалектическом материализме С. признается как элемент познания (сомнение, самокритика и т. п.), не абсолютизируется до значения философской концепции.

Последовательный Скептицизьм смыкается с агностицизмом и нигилизмом.
Atrandu realioje praktikoje, kad priimtiniausias skeptiko apibržimas: - viskuo abejojantis žmogus.

[Juozas]

Juozui
Puiku. Vadinasi pripažįsti, kad skepticizmas tai mastymo būdas pagrįstas mokslo duomenimis. Kadangi dievo idėja mokslu nepagrįsta tai nėra jokio reikalo pykti, kad skeptikai iš to juokiasi.

Savaime suprantama, kad nepripažistu. Skepticizmas tendencingai atsirenka mokslo duomenis, kuriais, neva, galima paneigti. Tokiu būdu mokslas paverčiamas "visagaliu" dievu. - Juk skeptikas manipuliuodamas moksliniu metodu "gali" bet ką paneigti. A, ne?