Darbdavio teisės
Ar įvairūs lygias teises (pvz. vyrų ir moterų) reglamentuojantys įstatymai nevaržo darbdavio teisės priimti į darbą tokius darbuotojus, kurie jo manymu geriausiai tiktų konkrečiam darbui?
Ar tikrai čia tinka terminas "diskriminuoti" ? Gal tada ir vaikai iki 5 metų diskriminuojami, kai jų nepriima dirbti laborantais į spec. karinių tyrimų laboratorijas?Ramzajus wrote:Jei klausi, ar šie istatymai varžo darbdavio teisę diskriminuoti konkrečią lytį, taip, varžo.
Speju, kad tas "jo manymu" gali buti labai plati savoka. Va pora pavyzdeliu:Nomad wrote: tokius darbuotojus, kurie jo manymu geriausiai tiktų konkrečiam darbui?
1. Neslepiantis savo nacistiniu pazhiuru bosas nepriima i darba kitatauchio, vietoje jo priimdamas kur kas praschiau kvalifikuot1 tautieti.
2. Darbdavys ish dvieju asmenu - vyro ir moters - pasirenka vyra, nes mano, kad kolektyve su juo bus lengviau dirbti.
Pirmu atveju darbdavys irgi gali sakyti, kad viska leme jo asmeninis supratimas apie reikalavimus darbuotojui. bet intuityviai suprantame, kad chia gali buti big shit. Konkretu atveji imho nagrinetu teismas.
Diskriminavimu darbe asmenishkai ash vadinchiau asmens teisiu apribojima del dalyku, nesusijusiu su darbu. Pvz, darbuotojo lytis ar sex orientacija turetu buti susije su darbu vieshnamyje ar pan.Nomad wrote: Ar tikrai čia tinka terminas "diskriminuoti" ? Gal tada ir vaikai iki 5 metų diskriminuojami, kai jų nepriima dirbti laborantais į spec. karinių tyrimų laboratorijas?
Pirmiausia, reikia išsiaiškinti kas ta diskriminacija
Jei dvi žmonių grupės gali atlikti tam tikrą veiksmą vienodai gerai, tačiau vienai iš grupių atliekant tą veiksmą sudaromos kitokios sąlygos (apribojimai, privilegijos ir panašiai) nei kitai, tuomet tai yra diskriminacija.
Penkiamečiai priimant į darbą nediskriminuojami, nes daugelio darbų atlikti jie tiesiog negali.
Priimant į programuotojo darbo vietą tik vyrus, diskriminuojamos moterys, mat jos gali programuoti taip pat gerai, kaip ir vyrai.
Jei dvi žmonių grupės gali atlikti tam tikrą veiksmą vienodai gerai, tačiau vienai iš grupių atliekant tą veiksmą sudaromos kitokios sąlygos (apribojimai, privilegijos ir panašiai) nei kitai, tuomet tai yra diskriminacija.
Penkiamečiai priimant į darbą nediskriminuojami, nes daugelio darbų atlikti jie tiesiog negali.
Priimant į programuotojo darbo vietą tik vyrus, diskriminuojamos moterys, mat jos gali programuoti taip pat gerai, kaip ir vyrai.
Tad ties tuo ir apsistokim.Jei dvi žmonių grupės gali atlikti tam tikrą veiksmą vienodai gerai
Pirmiausia, net tokiam akivaizdžiam pavyzdį su programuotoja moterim
Kitas variantas. Galbūt darbdavys pats geriau susikalba su vyrais. (Nieko bendro su homoseksualizmu). Geriau juos supranta, geriau sugeba jiems paaiškint užduotis ir t.t., kad ir dėl paprasčiausio drovumo bendraujant su moterimis. Natūralu, kad jis turetų turėt teisę priimdamas į darbą naujus žmones teikt pirmenybę vyrams.
Dar variantas. Galbūt darbdavys mano, kad vyriškoj kompanijoj nauja moteris šiek tiek ee blaškys dėmesį ir taip trugdys darbą, nors ir nespecialiai. Galbūt jis neteisus, o galbūt ir teisus. Ar jis privalo rizikuot savo pinigais ir atliktinėt eksperimentą idant įsitikintų?
Darbdavys turi teisę prognozuoti, tačiau priimdamas žmones į darbą vistiek turėtų vengti diskriminacijos.Nomad wrote:Vajezus jau minėjo sugyvenimą su kolektyvu, tačiau gali būti dar įvairių kitų subtilybių, priklausomai nuo darbo specifikos. Ir kas turėtų turėt aukščiausią teisę prognozuot darbo "gerumą" (nes palygint nelabai išeina)? IMHO, darbdavys.
Deja, bet tai jau būtų darbdavio problemaNomad wrote:Kitas variantas. Galbūt darbdavys pats geriau susikalba su vyrais. (Nieko bendro su homoseksualizmu). Geriau juos supranta, geriau sugeba jiems paaiškint užduotis ir t.t., kad ir dėl paprasčiausio drovumo bendraujant su moterimis. Natūralu, kad jis turetų turėt teisę priimdamas į darbą naujus žmones teikt pirmenybę vyrams.
Matai, reikalas čia tas, kad jei ta moteris nesiima blaškomųjų veiksmų, tuomet problema su tais, kurie blaškosiNomad wrote:Dar variantas. Galbūt darbdavys mano, kad vyriškoj kompanijoj nauja moteris šiek tiek ee blaškys dėmesį ir taip trugdys darbą, nors ir nespecialiai. Galbūt jis neteisus, o galbūt ir teisus. Ar jis privalo rizikuot savo pinigais ir atliktinėt eksperimentą idant įsitikintų?
Tai visgi kodėl?Deja, bet tai jau būtų darbdavio problema
žymiai blogiau moteriai, bet galbūt žymiai geriau darbdaviui?Būtų žymiai blogiau, jei ta moteris negautų darbo vien todėl, kad yra moteris.
Tai jo problema, nes jis nemoka bendrauti su moterimis. Galiu jį užjausti, bet tai prastas pasiteisinimas.Nomad wrote:Tai visgi kodėl?Deja, bet tai jau būtų darbdavio problema
Kaip jau sakiau, darbdaviui rizikos ne tiek jau daug. Iš tiesų dažniausiai diskriminacija būna iracionali, be jokio apskaičiavimo.Nomad wrote:žymiai blogiau moteriai, bet galbūt žymiai geriau darbdaviui?Būtų žymiai blogiau, jei ta moteris negautų darbo vien todėl, kad yra moteris.
Ash manau, kad negras irgi blashkytu darbuotoju demesi, kaip ir kai kurie ilgaplaukiaiNomad wrote: Dar variantas. Galbūt darbdavys mano, kad vyriškoj kompanijoj nauja moteris šiek tiek ee blaškys dėmesį ir taip trugdys darbą, nors ir nespecialiai.
O štai aš manau, kad darbdavys visai neturėtų privalėt kažkaip teisintis. Tiesiog jis į savo darbo vietas priima tokius darbuotojus, kokių nori. Tam pasirinkimui yra kažkokie motyvai, tačiau jis neprivalo jų niekam aiškinti (na, nebent dar aukštesniam savo šefui) ar juo labiau kažkam teisintis.Tai jo problema, nes jis nemoka bendrauti su moterimis. Galiu jį užjausti, bet tai prastas pasiteisinimas.
Nebūtina šaipytis, aš nekalbu apie darbdavio motyvų pagrįstumą. Aš tik bandau išsiaiškinti, kodėl darbdavys negali vadovautis savo motyvais nepriklausomai nuo jų pagrįstumo?Ash manau, kad negras irgi blashkytu darbuotoju demesi, kaip ir kai kurie ilgaplaukiai
Visų pirma todėl, kad darbo santykiuose darbuotojas visada, kartoju, VISADA yra silpnesnioji pusė, todėl jo interesus turi papildomai ginti įstatymai (su tuo gali nesutikti kai kurie užkietėję grynojo laissez faire kapitalizmo šalininkai, bet su istorija nepasiginčysi).Nomad wrote:Nebūtina šaipytis, aš nekalbu apie darbdavio motyvų pagrįstumą. Aš tik bandau išsiaiškinti, kodėl darbdavys negali vadovautis savo motyvais nepriklausomai nuo jų pagrįstumo?
Be to, diskriminacijos neribojimas paneigtų prigimtines žmogaus teises į pažiūrų ir žodžio laisvę. Esi socialistinių pažiūrų ir jas garsiai reiški? Automatiškai, darbdaviui esi nepriimtinas (kapitalistui libertarizmas kur kas palankesnis, nei socializmas). Va tavęs ir nepriima į darbą. Turi pasirinkimą – išsižadėti savo pažiūrų ar bent jau jų atvirai nedeklaruoti, arba mirti badu. Galima tvirtini (vėl gi, laissez faire šalininkai taip ir daro), kad toks pasirinkimas – taip pat „pasirinkimo laisvė“, bet...
OK čia daugmaž viskas aišku, bet aš turiu omeny daugiau lyčių ir amžiaus klausimą. Jei darbdavys mano, kad vyresnis žmogus arba vyras su pareigom susidoros geriau, kodėl dirbtinai turi būt lygus konkursas tiek vyrams tiek moterims?Turi pasirinkimą – išsižadėti savo pažiūrų ar bent jau jų atvirai nedeklaruoti, arba mirti badu. Galima tvirtini (vėl gi, laissez faire šalininkai taip ir daro), kad toks pasirinkimas – taip pat „pasirinkimo laisvė“, bet...
Na RB jau atsakė... Jeigu darbdavio reikalavimai yra nepagrįsti, tuomet jį turėtų kažkas sutramdyti.Nomad wrote:OK čia daugmaž viskas aišku, bet aš turiu omeny daugiau lyčių ir amžiaus klausimą. Jei darbdavys mano, kad vyresnis žmogus arba vyras su pareigom susidoros geriau, kodėl dirbtinai turi būt lygus konkursas tiek vyrams tiek moterims?
Jei visi Lietuvos darbdaviai manytu, kad vyrai programuotojai dirba geriau, mano grupioke Aushra, nereali koduotoja, liktu be darboNomad wrote:OK čia daugmaž viskas aišku, bet aš turiu omeny daugiau lyčių ir amžiaus klausimą. Jei darbdavys mano, kad vyresnis žmogus arba vyras su pareigom susidoros geriau, kodėl dirbtinai turi būt lygus konkursas tiek vyrams tiek moterims?
Ish kitos puses, pameginkime darbo rinka palyginti su prekiu rinka, o darbuotojo samdyma - su prekes pirkimu. Atrodo, viskas paprasta - pirkejai renkasi jiems patraukliausia preke (vyra/moteri, socdema/liberala) ir taip toliau. Bet chia yra didelis skirtumas. Prekiu rinka dinamishka, ir, pvz, reaguodama i paklausa rinka mums gali pasiulyti norima kieki medvilniniu antklodzhiu vietoje vilnoniu. Tuo tarpu socialdemokratu gamyba atsizhvelgiant i suvirintoju rinkos konjunktura - eee... Arba moteru gamybos reguliavimas atsizhvelgiant i darbdaviu reikalavimus?
Visų pirma labai sunku apriboti diskriminaciją tik pagal tam tikrus požymius. Tarkime, neleidžiame diskriminuoti pagal pažiūras, bet leidžiame diskriminuoti pagal amžių? Puiku, darbdavys visada gali pasakyti, kad būtent tokio amžiaus darbuotojai jam neatrodo patikimi, etc., kitaip tariant – lieka daug erdvės išvedžiojimams.Nomad wrote:OK čia daugmaž viskas aišku, bet aš turiu omeny daugiau lyčių ir amžiaus klausimą. Jei darbdavys mano, kad vyresnis žmogus arba vyras su pareigom susidoros geriau, kodėl dirbtinai turi būt lygus konkursas tiek vyrams tiek moterims?
Kitas dalykas – visuomenei labai nepalankus kažkokios diskriminuojamos mažumos susiformavimas joje. Nedraudžiant diskriminacijos įstatymiškai tokia mažuma, kurią vienytų ne vien tik socialinis statusas (bedarbis), bet ir amžius, religija, rasė, etc. (pagal darbdavių diskriminuojamus požymius) susiformuotų labai greitai. O tai jau dirva organizuotam nusikalstamumui geriausiu atveju, valstybiniam perversmui – blogiausiu.
Matau, kairiuosius pirmiausia jaudina tai, kad bedarbiai eis vogti ar versti valdzhios, o ne tai, kad jie, nepaisant savo darbshtumo ir noru, gyvens skurde.RB wrote: O tai jau dirva organizuotam nusikalstamumui geriausiu atveju, valstybiniam perversmui – blogiausiu.
Ne, kairiuosius visų pirma jaudina visuomenė, ir mes, priešingai, nei dešinieji, nemanome, kad skurdas – asmeninė skurstančiojo problema. Tik kadangi moraliniais argumentais operuoti sunku dėl jų subjektyvumo, pateikiame objektyvius argumentus, įrodydami dešiniesiems, jog pagrindinis laukinio kapitalizmo rezultatas bus tų pačių dešiniųjų subinės, pamautos ant šakių.Vajezus wrote:Matau, kairiuosius pirmiausia jaudina tai, kad bedarbiai eis vogti ar versti valdzhios, o ne tai, kad jie, nepaisant savo darbshtumo ir noru, gyvens skurde.