Šiuolaikinių Lietuvos laisvamanių antologija

[Bitininkas]

Dalė Kabašinskaitė. Šeimos koncepcija verčia sušukti: Lietuvos humanistai, vienykimės!
http://www.anarchija.lt/index.php/polit ... pcija.html

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=17335086

[Bitininkas]

A.Rudomanskis. Ko siekiama blokuojant Lygių galimybių įstatymo priėmimą?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=17372900

[Bitininkas]

Arkadijus Vinokuras: Galas diskriminaciją garbinantiems politikams?
http://www.lrytas.lt/-12139351101212674 ... tikams.htm

[Akela]

Taiklus Nidos Vasiliauskaitės straipsnis:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=17938721

(Atrodo, kad kai kurie jos aprašyti dalykai vyksta/vyko ir šiame forume -- ar bet panašūs -- turbūt tai visuotinė tendencija.)

[Bitininkas]

N.Vasiliauskaitė. Antrasis nacionalinio pamaldumo turas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=18981491

[Bitininkas]

Donatas Paulauskas. Blogas auklėjimas?
http://www.anarchija.lt/index.php/polit ... jimas.html

[Bitininkas]

Sveikina Lietuvos laisvamaniai
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopul ... slink=true

[Bitininkas]

Iniciatyvinė grupė "Lietuvos laisvamaniai" - radijuje!

XIX a. pabaigoje „Varpas“ ragino vietoj tikėjimo žmonėms „nešti mokslą“. Kaip laisvamanybės idėjos vystėsi Lietuvoje per 120 metų? Apie tai plačiau – laidoje „Naujas laikraštis“ antradienį, gruodžio 23 d., 11.03 val. (kart. 23.30 val.). Ved. A. Čepkauskaitė.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234 ... 1230022800

Laisvamaniai Dievu netiki, bet Kalėdas švenčia
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=19791511

[Bitininkas]

D.Paulauskas. Politika ir Bažnyčios mokymas – dera?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=19830022

Laba diena, brangūs tautiečiai! Kalba Lietuvos laisvamaniai!
http://www.anarchija.lt/index.php/polit ... aniai.html

[Svetimas]

Laba diena, brangūs tautiečiai! Kalba Lietuvos laisvamaniai!
http://www.anarchija.lt/index.php/polit ... aniai.html

Nida Vasiliauskaitė: Siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad aš jokiu būdu nemanau, kad religija yra blogis arba kažkoks tamsumas, kurį būtinai reikia riboti, uždaryti, sklaidyti ar pašalinti. Ir nemanau, kad tai išnyks su edukacija. Čia būtų naivoka aštuoniolikto amžiaus viltis, viltis, kuri išliko per visą XX amžių: neva tai išnuks savaime. Taigi neišnyko ir netgi sustiprėjo į šimtmečio pabaigą.

Ką manote apie paryškintą Nidos pasisakymo dalį? Jau ne iš vieno filosofo girdžiu panašias mintis.

[MaikUniversum]

Su tokia edukacija, kokia yra dabar - be abejo neišnyks.. Bet su pagerinta, patobulinta... kas žino

[sovijus]

Edukacija edukacijai nelygu... kaip ir religija religijai nelygu (ypač tarp išsilavinusių religingų žmonių, su kuriais pakalbėjus, kartais keista darosi, kaip du visiškai skirtingai religingumą interpretuojantys asmenys gali "klijuotis" tos pačios denominacijos etiketes).

Kad išsilavinimas neigiamai koreliuoja su religingumu - šitas neabejotina, bet taip pat tiesa, kad net ir tarp labiausiai išsilavinusių žmonių visada atsiras nedidelė mažuma religingų asmenų. Sutikčiau su sentimentu, kad edukacija galėtų stipriai apriboti ir sumažinti religingų žmonių skaičių, bet ji niekada neišnaikins irracionalumo... bent jau tol, kol būsim homo sapiens :]

Nesutikčiau su paskutine Vasiliauskaitės mintimi, dėl religijų sustiprėjimo. Jau, man atrodo, Diogeno bloge esu apie tai rašęs, jei pažvelgsim į XX amžiaus pradžią ir dabartinę situaciją - bendros tendencijos yra labai nepalankios ne tik, tarkim, krikščionybei, bet ir apskritai visoms religijoms (http://www.edge.org/3rd_culture/paul07/ ... index.html). Paskutiniais dešimtmečiais paūmėjo galbūt religinių bendruomenių dalyvavimas politiniuose, visuomeniniuose procesuose (ypač gerai tas matoma JAV evangelikų judėjimuose). Su islamu ten truputėlį kitaip, tiesiog šeichai ir mulos išsigando iš Vakarų ateinančių idėjų, kurios kelia grėsmę jų valdžiai, bet jie irgi ėmė agresyviai eksportuoti savo "stupid" į Vakarus Taigi, "tapo veiklesnės" - taip, bet ne "stipresnės" resursų, pasekėjų prasme.

Nereiktų tiesiog pasiduoti tai propagandai apie kažkokį tariamą religijų "atgimimą", nes apie jį šneka žmonės iš asmeninės patirties. Žinoma, jei esi kunigas, teologas ar šeip religingas žmogus ir nuolat dalyvauji savo religinės bendruomenės veikloje tau atrodys, kad ji yra labai stipri ir gausi, nes nuolat būsi apsuptas taip pat manančių žmonių. Tas pats, manyčiau, ir su tokiais žmonėmis, kaip N. Vasiliauskaitė, tik iš "kito galo". Jei užimsi oponuojančią poziciją, šiam sustiprėjusiam "paskutiniam pasispardymui", gali užsimiršti ir išleisti iš akių bendrą vaizdą.

Irracionalumas niekur nedingo, jis vis dar stiprus visuomenėje, bet šiuolaikiniame pasaulyje jau nebe religijos griežia jo pirmuoju smuiku.

[Bitininkas]

Manyčiau, kad religijos stiprumas labiausiai priklauso nuo šeimos faktoriaus. Visos svarbiausios žmogaus gyvenimo akimirkos yra paliktos religijai: vardo suteikimo ceremonija, santuoka, laidotuvės. Yra ir šiokios tokios valstybinės alternatyvos, bet jos neturi tinkamo ideologinio turinio. Kita priežastis yra žmogaus dvasios tuštumas, moralė ir dorovė neįsivaizduojama be religijos. Lietuvoje dar prisideda ir "komuniagos" stereotipas.

Mūsų klaidos ir trūkumai:

1. Neturime sugebėjimų verbuoti jaunimą (šeimos institucija).
2. Neturime aiškios moralinės ideologijos, kuri galėtų konkuruoti su RKB korporacija.
3. Trūksta stiprios ir vieningos organizacijos.

Be viso to švietimas taip ir liks akademikų reikalu ir labai ribotai paveiks visą visuomenę.

Jau esu rašęs ką reikia daryti:

Remtis tikrai yra kuo:
http://www.humanism.org.uk/site/cms/

http://www.human.no/

1. Reikia išstumti religiją iš šeimos.
2. Reikia išstumti religiją iš valstybės valdymo.
3. Reikia religiją marginalizuoti ir padaryti negeru dalyku.

Tik tada bus pasiektas tikslas ir beveik nebeliks jokios religijos.

[Singuliaras]

Nesutikčiau su paskutine Vasiliauskaitės mintimi, dėl religijų sustiprėjimo. Jau, man atrodo, Diogeno bloge esu apie tai rašęs, jei pažvelgsim į XX amžiaus pradžią ir dabartinę situaciją - bendros tendencijos yra labai nepalankios ne tik, tarkim, krikščionybei, bet ir apskritai visoms religijoms (http://www.edge.org/3rd_culture/paul07/ ... index.html). Paskutiniais dešimtmečiais paūmėjo galbūt religinių bendruomenių dalyvavimas politiniuose, visuomeniniuose procesuose (ypač gerai tas matoma JAV evangelikų judėjimuose). Su islamu ten truputėlį kitaip, tiesiog šeichai ir mulos išsigando iš Vakarų ateinančių idėjų, kurios kelia grėsmę jų valdžiai, bet jie irgi ėmė agresyviai eksportuoti savo "stupid" į Vakarus Taigi, "tapo veiklesnės" - taip, bet ne "stipresnės" resursų, pasekėjų prasme.

Atsakymas į klausimą, ar plinta ir didėja religingumas, man kažkuo yra panašus į optines iliuzijas: ir taip, ir ne. Aišku, prieš skaičiukus nepašokinėsi. Kita vertus, pasakymas, jog šiuolaikinės laisvos visuomenės įgalina didesnį religijų matomumą, irgi yra teisingas: pažiūrėkite į Lryto skiltį "religija" ar į Delfio "Sekmadienio Evangelijas" - šitie portalai yra virtę beveik RKB tribūna, savotiška sakykla (sic!). Šią situaciją dar labiau paaštrina alternatyvos viešojoje erdvėje nebuvimas. Taip kad ir tas Nidos pasakymas nėra visiškai iš piršto laužtas. O jei pridėtumėme visokiausių naujoviškų new age pseudomokslų - kas yra ne kas kita kaip religijų pakaitalas - populiarumą, tai vaizdelis būtų dar gražesnis ir liūdnesnis.

[sovijus]

O jei pridėtumėme visokiausių naujoviškų new age pseudomokslų - kas yra ne kas kita kaip religijų pakaitalas - populiarumą, tai vaizdelis būtų dar gražesnis ir liūdnesnis.

Na, jei į lygtį religijų pusėje įtrauksime ir visus new age-postmodern woo tai tada taip, vaizdelis nekoks... O alternatyvų viešoje erdvėje trūkumas tai Lietuvoje yra, bet šitą su laiku ištaisysim, man atrodo. Be to, jau yra teigiamų požymių, negalime sakyti, kad RKB nėra kritikuojama tuose pačiuose Delfi ar Lrytas.lt

1. Neturime sugebėjimų verbuoti jaunimą (šeimos institucija).
2. Neturime aiškios moralinės ideologijos, kuri galėtų konkuruoti su RKB korporacija.
3. Trūksta stiprios ir vieningos organizacijos.

Prašau, tik nereikia jokių moralinių ideologijų :] Nebent tu kalbi tik apie bendrų principų konstatavimus. Juk silpniausia religijų vieta ir yra nepaslanki, bankrutavusi moralinė ideologija, tik, lyg nujausdami tai, jie nuolat trimituoja apie savo moralumą. Ad nauseam pagalba stengdamiesi užmaskuoti tuos savo trūkumus.

Žmonės visada nori, kad už juos sprendimus priimtų kiti, nurodytų tą vieną "teisingą" kelią... kaip vaikams. Primityvios bronzos amžiaus moralinės dogmos jiems rodosi labai patrauklios, nes yra paprastos, naudoja jiems puikiai pažįstamą "lazdos-saldainio" principą ir suteikia iliuzinį aiškumą painiuose moraliniuose labirintuose. Tuo tarpu laisvamaniai, dažniausia tegali pasiūlyti bendrus principus, kurie, skirtingai nuo metafizinių "Tiesų" nepretenduoja į absoliutumą (anos, minėtos "Tiesos", žinoma, taip pat nėra absoliučios, tikrąją to žodžio prasme, jas tokiomis "paverčia" tik jų sėkėjai, pasitelkdami lingvistinius triukus, anyway...).

Manau "mūsų" stiprybė ir yra sąžiningame prisipažinime, kad mes neturime atsakymų į visus klausimus, mes turime principus, kurie mums iki šiol tarnavo visai neblogai. Kitaip tariant mes galime jums pasiūlyti geriausius, mums žinomus, moralės vertinimo įrankius, bet galutinis produktas turėtų būti išmąstytas jūsų pačių. Taigi, galima supriešinti komandinę religinę moralę, pateikiančią visus nurodymus jau "suvirškintus" ir "sukramtytus", traktuojančią žmones kaip nesubrendėlių, avių bandą, kuriai reikia nurodymų; su sąžiningu, atviru moralinių dilemų sprendimo būdu, kurio neribotų geografinės, istorinės aplinkybės ir kuris elgiasi su žmonėmis, kaip su suaugusiais, galinčiais priimti svarbius sprendimus, asmenimis. Jei kažkam toks požiūris pasirodys pernelyg utopiškas ir atsiras žmonių, nesugebančių išmokti mąstyti apie moralę, galima pateikti tokį pasiūlymą: laikykis įstatymų. Juk jei jau nesugebi gyventi be komandinės moralės, tai geriau jau ji tebūna šiuolaikinė, o ne sugalvota aviganių ir vergų prieš kelis tūkstantmečius.

Ką visu šituo norėjau pasakyti, tai, kad nereikia jokių taisyklių rinkinių ar uždaros ideologijos, geriau laikytis provizionistinių pozicijų moralės atžvilgiu.

[Bitininkas]

Jei kažkam toks požiūris pasirodys pernelyg utopiškas ir atsiras žmonių, nesugebančių išmokti mąstyti apie moralę, galima pateikti tokį pasiūlymą: laikykis įstatymų. Juk jei jau nesugebi gyventi be komandinės moralės, tai geriau jau ji tebūna šiuolaikinė, o ne sugalvota aviganių ir vergų prieš kelis tūkstantmečius.

Įstatymai nereglamentuoja visų žmonių santykių (bent jau kol kas). Jeigu žmogus paprasčiausiai tingi filosofuoti - jis turi poreikį paprastų moralinių dogmų paieškoms. Religija šiuo metu duoda atsakymus (nors ir metafizinius) į labai rūpimus klausimus moralinėje plotmėje. Tokiu atveju yra dvi aiškios alternatyvos: a. nauja dogmatinė sistema ; b. moralinė tuštuma.

Siūlau pasiskaityti (jei dar to nepadarėt):
http://en.wikipedia.org/wiki/Nihilism#Nietzsche

http://www.tekstai.lt/buvo/versti/nietzsch/antikris.htm

Turim turėti religijos pakaitalą, kuris numalšintų žmonių kančias jų dorovinėse abejonėse.
Pradžiai siūlau: http://en.wikipedia.org/wiki/Secular_humanism

Vertybinė krizė yra neišvengiama.

[7x]

Man rodos, jog "moralinės tuštumos" retorika mielai naudojasi įvairūs religiniai judėjimai, taip bandydami pagrįsti religijos reikalingumą. O kas nusprendė, jog be religijos atsiranda ta tuštuma moralėje Ar kad žmogus turi poreikį moralinių dogmų paieškoms? Čia Maslow piramidės viršuje ar kaip? Ir kodėl reiktų tuo tikėti? Gal žmonėms atrodo, jog ta tuštuma egzistuoja tik todėl, jog kažkas sako, jog ta tuštuma egzistuoja. O jei kas nors garsiai pasakys "jokios tuštumos be religijos neatsiranda"?

[MaikUniversum]

įdomi mintis, 7x