Sovijus wrote:O ar tu supranti, kad ginčijiesi su manim ten, kur man neegzistuoja joks ginčas... Man nerūpi ar ir kaip visuomenė susigrąžins ar padengs jai padarytą "žalą". Man net neįdomu ar ta žala yra daugiau tariama, ar reali. Ir tuo labiau, man nerūpi kaip ir kiek koks bėdžius sau susiės sveikatą. Mano tikslas nėra tos visuomenės gerbūvis ar užtikrinti, kad kažkas kitas nugyventų "sveiką ir produktyvų" gyvenimą, pagal mano kriterijus.
O tu ne visuomenės narys? Jei ne - tai kas tada? Paralelinės Visatos gyventojas?
Jeigu tavo veiksmai neturėtų niekam, išskyrus tave, jokios neigiamos įtakos, tai daugeliui būtų dzin, ką ir kaip tu darysi. Tačiau šioje vietoje išlenda viešųjų gėrybių problema: išsisukdamas nuo potencialiai žalingų prekių akcizo, tu brangini viešąsias gėrybes tiems, kurie akcizą už minėtas prekes susimoka, ir tiems, kurie jų iš vis nenaudoja. Pvz. dėl tokių Sovijų kitiems statistiškai didės sveikatos draudimo kaina, eilės gydymo įstaigose ir pan. Kodėl tie kiti turėtų primokėti už tokių Sovijų asmeninius eksperimetus? Aukščiau sakei, kad už malonumus ir laisvę turi mokėti. Net vėžys tau dzin. O už akcizą susimokėti tai jau nebeišgalėtum?
Tarkim tau siūlo: "OK. Eksperimentuok su savim kaip nori, tik susimokėk už tai sąžiningesnę kainą.". O tu į tai: "Man taip per brangu. Aš esu šykštus sociopatas, todėl man pigiau pirkti juodojoj rinkoj." Tai kaip čia dabar yra? Kur čia tas, pasiruošęs mokėti už laisvę, staiga dingo?
Sovijus wrote:Įvardink tuos "sunkiuosius" narkotikus. Problema, šnekant su niekada nebandžiusiais įvairesnių narkotikų, yra ta, kad jie šneka klišėmis ir skirsto narkotikus į grupes remdamiesi visokiausiais keistais kriterijais. Iš visų žinomesnių narkotikų neesu bandęs tik heroino. Iki šiol vartoju įvairius narkotikus, tiesa, labai nereguliariai.
O nesinori tų įvairių narkotikų pabandyti tankiau? Jei ne, tai kas stabdo?
Sunkiaisiai narkotikais laikau, kad ir tą patį heroiną, intraveninius narkotikus. Nikotiną laikau lengvuoju narkotiku. Apie rūkymą užsiminiau, nes manau, kad remtis gan gerai žinomo dalyko pavyzdžiu yra geriau nei kalbėti tuščiai. Kai kurias neigiamas išvadas lengviesiems narkotikams galima būtų perkelti ir sunkiesiems. Nesitikėjau, kad esi ir kituose narkotikuose patyręs.
Sovijus wrote:Mano sprendimas rūkyti buvo paremtas asmeninio pasitenkinimo siekimu. Jo nenusvėrė jokia informacija, kurią aš kuo puikiausiai supratau. Visiškai pasiryžęs buvau vėliau susirgti plaučių vėžiu (ar kokia kita liga). Aš padariau sprendimą, susitaikiau su galimomis pasekmėmis. Nustojau rūkyti, nes rūkymas nebeiteikė man malonumo ir ėmiau jaustis kvailai, mokėdamas absurdišką sumą už kažką, kas man net nebepatiko. Niekada net nekilo mintis, kad geriau jau kas nors man jėga būtų uždraudęs rūkyti anksčiau. Už malonumus turi mokėti, už laisvę turi mokėti. Už viską, kas gera gyvenime turi mokėti vienokia ar kitokia forma. Nemokama yra tik rutina ir vergystė.
Hmm... O įvairios galimos priklausomybės nieko bendro su tavo taip bijoma rutina ir vergyste neturi?
Tavo racionalaus apsisprendimo rūkyti istorija man skamba gan neįtikinamai. Pvz. pirmosios cigaretės nebūna jau tokios malonios. Tu tikrai sąmoningai ir specialiai prie to pratinaisi, nes žinojai, kad po kurio laiko pradėsi jausti malonumą? O kai užfiksavai, kad "jau nebejauti malonumo" tai iš karto ir metei?
Na, o jei jau sakai tiesą, tai manau, kad esi statistiškai nereikšmingas unikumas, nes daugelis tokiais dalykais užsiima ir į priklausomybes patenka dėl iracionalių priežasčių. Sąmoningų ir valingų pastangų, kad patekti į tam tikrą priklausomybės "termodinaminę duobę" paprastai nereikia. Tų pastangų paprastai prireikia, kad į tas "duobes" nepatekti arba iš jų kapanotis.