D3monas wrote:Vilius wrote:Na va gražiausia, kažkas pagaliau išverčia tikrai gerą knygą ir išleidžia ją lietuvių kalba, o tamsta atsidėkojate pirataudamas. Labai gražu.
Nu, kodėl... Gerai yra šitaip. Kas norės - nusipirks popierinę. Iš patirties sakau, kad n šimtų puslapių knygą perskaityti kompe - užsiknisimas. Taigi, informacija formaliai laisva tapo, bet praktiškai, ji nesuvartojama. Va taip.
Užtrukau dvi dienas, bet perskaičiau šią knygutę kompe. Taip, kad nėra jau ji tokia ir "praktiškai nesuvartojama" kai turi šiek tiek valios. Pradėsiu po truputį kritikuoti.
Manau, kad R.Dawkins ir aš esame skirtingose filosofinėse pozicijose. Jis "monistas", t.y. visos filosofinės sistemos akcentuoja dvasinę arba/ir fizinę pusę (kai kurios tik vieną). R.Dawkins neigia dvasinę pusę visiškai, todėl laiko, kad egzistuoja tik fizinė tikrovė. Aš manau, kad egzistuoja dvasinė ir fizinė tikrovė greta viena kitos. Tai nėra nieko įstabesnio už matematikų kalbas apie paraleles visatas ar R. Dawkins religijos apibūdinimą kaip evoliucijos "šalutinį produktą", nors, mano nuomone, religija antropologiniais tyrimais remiantis visada buvo kultūros ir pasaulėžiūros centre. Mano įsitikinimu, kuris remiasi mokslu, yra dualumas tarp dvasinio pasaulio ir fizinio pasaulio, kur dvasinis yra subjektas, priežastis ir vidinis, o fizinis, atitinkamai, yra objektas, pasekmė ir išorinis. Toks santykis geriau suprantamas palyginus sielą (subjektas) ir kūną (objektas), iš kurių sudarytas žmogus. Amžina siela, sudaryta iš dvasinių elementų, trokšta gėrio, tiesos, grožio ir Dievo meilės, o laikinas kūnas, sudarytas iš fizinių elementų, trokšta maisto, sekso, miego ir fizinio komforto. Mūsų kūnui mirus, siela pereina į dvasinį pasaulį, kuriame gyvena amžinai. Dvasinių fenomenų pilna, daugybė žmonių susitiko su savo jau mirusiais giminaičiais, kas įrodo dvasinio pasaulio realybę (pasiskaitykite švedų mokslininko Svedenborgo knygas, kurios stipriai įtako Kantą).
Kadangi R.Dawkins neigia dvasinę tikrovę, jis negali paaiškinti moralės ir gėrio klausimų. Jis negali paaiškinti skirtumo tarp žmogaus ir gyvūnų. Jo aiškinimai įdomus idėjų kolekcionieriams (tokiems kaip man), bet pakankamai juokingi (ypač antropinis principas, paaiškininantis gyvybės atsiradimą tik remiantis tuo, kad Visatoje daug planetų ir Visatos amžius daug metų, ar dar juokingiau, sakant, kad yra daug Visatų. Toks įrodymas šnipšto nevertas.).
Man patiko jo pastebėjimas apie vaikų prigimtinį polinkį į dualumą. Tik padarytos klaidingos išvados, nes šis dualumas yra tas pats, pagal kurį sukurtas pasaulis, sudarytas iš dvasinės ir fizinės tikrovės, o ne kažkas, ką mes išaugame.
Lygiai tokios pat klaidingos išvados daromos stebint gamtą, nes evoliucijos principas, kuris tvirtina, kad viskas pastoviai kinta ir iš paprastesnių atsiranda sudėtingesnės gyvybės formos, nesupranta, kad pradžioje buvo sugalvotas žmogus, o po to Dievas, vis atimdamas iš žmogaus tam tikras savybes ir žmogaus modelį supaprastindamas, sukūrė visas likusias gyvos ir negyvos materijos formas. Žmogus, mikrovisata, yra galutinis ir vienintelis Visatos modelis, kurį Dievas sukūrė panašiausią į Save, t.y. žmogus vienintelis gyvena amžinai dvasiniame pasaulyje ir yra laisvas kurti ir mylėti. Niekas iš gyvūnų tokių savybių ir laisvės neturi, o tik seka instinktu, programa, nuleista iš aukščiau. Nėra blogio gamtoje, blogis yra tik žmoguje, tačiau ne fizinėje, o dvasinėje žmogaus tikrovėje, kuri, žinoma, pasireiškia mūsų veiksmais. Idėjos gimdo veiksmus, gėrio ir blogio supratimas gimdo veiksmus. R. Dawkins gėrio ir blogio supratimas, ypač kas liečia vaikų auklėjimą, greitai prives prie to, kad tėvai negalės savo vaikų mokyti apie Dievą ir tikėjimą, nes valstybė (ir R.Dawkins) "žino geriau". Jau dabar (kaip esu rašęs savo bloge:
http://moonis.wordpress.com/2010/12/22/ ... -ii-dalis/) Švedijoje ir Vokietijoje vaikai yra atimami iš tėvų, kurie nusprendžia "homeschool" savo vaikus, todėl R.Dawkins pavyzdys apie Italijoje iš žydų tėvų atimtą vaiką, kuris buvo pakrikštytas ir išauklėtas katalikų bažnyčioje, ir visi verkšlenimai apie XIX a. yra pakankamai hipokritiški, nes mes tokių istorijų žinome XXI a. Vokietijoje ir Švedijoje, kur valstybė paima prievarta vaikus iš tėvų ir neleidžia tėvams pamatyti savo atžalų, o už tėvų bandymą (pvz. Vokietijoje tėvai buvo įkalinti dviems mėnesiams, nes neleido vaikų į penkias dienas trunkantį seksualinio švietimo seminarą su teatro elementais mokykloje) apsaugoti vaikus nuo amoralios mokyklos įtakos, sodina tėvus į kalėjimą...
. Dėl viso kito - stengiuosi daryti legaliai, kol tai yra fiziškai įmanoma. Jei knyga tikrai gera ir/arba man svarbi, stengiuosi bent paaukoti šiek tiek pinigų kokiai nors susijusiai organizacijai.
