O kuo blogiau? Matom, kad juodoji ekonomika tai sukuria vistiek, tik dabar dar turime milziniska biurokratini aparata, kuri visi islaikom, kad patenkintume saviaupgaule. O pagrindinis argumentas - tai duonos kepalas ir turtingui ir vargsui kainuoja tiekpat. Kodel nebuti nuosekliems?VYTS wrote:Pagalvės mokestis iš viduramžių?O kuo tai būtų geriau?fizikanas wrote:Man labiau patiktu regresiniai mokesciai. Idealiausia: fiksuotas menesinis mokestis gyventojui.VYTS wrote:Man tai kilo mintis - kodėl būtinai susieti turto pasiskirstymą ir taupymą? Jei fizikanui ir abejokliui taip rūpi taupymas, tai gal nebūtumėt prieš jai būtų progresiniai mokesčiai, bet mažiau uždirbantys turėtų nesumokėtą mokesčių dalį investuoti?
Progresiniai mokesčiai
Na o ar tada vietoj juodosios rinkos neatsiras juodieji gyventojai kurie nebus niekur užregistruoti? Be to, padalinus biudžeto išlaidas iš gyventojų skaičius nemažai išeina. Man regis iš labai jau daug žmonių nepavyktų išmušt po 8 štukas kasmet, ką darysi su jais?fizikanas wrote:O kuo blogiau? Matom, kad juodoji ekonomika tai sukuria vistiek, tik dabar dar turime milziniska biurokratini aparata, kuri visi islaikom, kad patenkintume saviaupgaule. O pagrindinis argumentas - tai duonos kepalas ir turtingui ir vargsui kainuoja tiekpat. Kodel nebuti nuosekliems?VYTS wrote:Pagalvės mokestis iš viduramžių?O kuo tai būtų geriau?fizikanas wrote: Man labiau patiktu regresiniai mokesciai. Idealiausia: fiksuotas menesinis mokestis gyventojui.
Pasak wiki:VYTS wrote:Na o ar tada vietoj juodosios rinkos neatsiras juodieji gyventojai kurie nebus niekur užregistruoti? Be to, padalinus biudžeto išlaidas iš gyventojų skaičius nemažai išeina. Man regis iš labai jau daug žmonių nepavyktų išmušt po 8 štukas kasmet, ką darysi su jais?
Lietuvoje per 2006 m. buvo surinkta: Pridėtinės vertės mokesčio – 6,15 mlrd. Lt., Gyventojų pajamų mokesčio – 4,06 mlrd. Lt., Akcizo mokesčio – 2,37 mlrd. Lt., Pelno mokesčio – 1,92 mlrd. Lt., kitų mokesčių – 2,69 mlrd. Lt., iš viso 17,2 mlrd. Lt.
Nezinau, ka daryt su akcizo mokesciais ir kitais mokesciais, tai juos paliekam. Gaunasi (6,15+4,06+1,92)/0,003=4043lt i metus. Dabar del panaikinto pajamu ir pelno mokescio, prekes bus pigesnes, o atlyginimai didesni. Tai gal jau ir visai ikandama, nemanai? Aisku dar susitaupo ant biurokratinio aparato ir daug kitu nesamoniu, o ir ekonomikos augimas, turbut nereikia net pradet apie tai.
Fizikanai jai norite objektyvių argumentų būtų labai malonu iš jūsų pusės irgi jų gauti, o ne kaltinimų Buzzwordiškumu (Tiesa pačiame komikse tas buzzwordy tekstas irgi kaip ne keista turi prąsmę. Jei vertintojas to nesuprato ir parašė 0 usefull information tai ar tikrai čia tik kalbėtojo problema?). Tai gal patikslinkite ko būtent nesupratote Petriukų Antanukų modelyje?
Tiek Valstybė, tiek Laisva Rinka nėra kažkokie subjektai kur juos galima nagrinėti atskirai nuo visuomenės ir atitinkamai nuo ją sudarančių individų. Individų vertinimo anomalijos, socialiniai, psichologiniai ir kultūriniai veiksniai neišvengiamai veikia abu šiuos objektus. Priedo jie nėra tokie atskiri kaip norima pasakyti Laisva rinka be ribojimų struktūros (sutarčių pagrinde) nelabai veikia, visą turto padalinimą spręsti meksikan standoffu nėra efektyvu, o Legiono pasvaičiojimai apie idealias anarchistines visuomenes turi savyje elementą, kad visi tokios visuomenės dalyviai žino, priima ir veikia pagal nerašytas taisykles. Manau jo modelyje to net įvardinti nereikia nes visi dalyviai "intuityviai žino" kaip ir ką reikia daryti o ko ne.
Mano nelabai pagrysta nuomone, žmogaus psyche nėra kažkaip radikaliai pakitusi nuo akmens amžiaus kai buvo Laisva Rinka dėl to, kad tiesiog nebuvo Legiono keikiamų valstybių. Žmogaus ir tos rinkos sąveikoje suskūrė organizacinės monopolijos kurios ir tapo "Valstybėmis". Kodėl jos susikūrė? O atsakymas į tai yra D3mono studijuojamame dalyke. Ir dar labai ir labai dayg reikės aiškintis kol tai bus suprasta. Tad kol nepašalinate priežasties tol tik laiko klausimas kad Laisva rinka taps Monopolizuota.
Dėl Kapitalo: Kodėl jūs manote kad Overall kapitalas tiesiškai arba eksponentiškai auga? Legionas labai pergyvena, kad jis nyksta pastoviai. Tai ar jis ant tiek gerai auga kad kompensuoti nykimą ar gal tai smarkiai neauga? Ir dar tai ekonominė krizė nieko bendro su kapitalu ir jo nominalu neturėjo?
Dėl lygių teisių: niekas to nesiekia ir nenori, tačiau nenoriu ir nuostatos, kad jei lygios teisės neįmanomos jau susiformavę visuomenės sluoksniai turi būti ryškinami. Kastų struktųra yra kažkiek įgimta tačiau ją formalizavus ji pradeda maišyti.
Tiek Valstybė, tiek Laisva Rinka nėra kažkokie subjektai kur juos galima nagrinėti atskirai nuo visuomenės ir atitinkamai nuo ją sudarančių individų. Individų vertinimo anomalijos, socialiniai, psichologiniai ir kultūriniai veiksniai neišvengiamai veikia abu šiuos objektus. Priedo jie nėra tokie atskiri kaip norima pasakyti Laisva rinka be ribojimų struktūros (sutarčių pagrinde) nelabai veikia, visą turto padalinimą spręsti meksikan standoffu nėra efektyvu, o Legiono pasvaičiojimai apie idealias anarchistines visuomenes turi savyje elementą, kad visi tokios visuomenės dalyviai žino, priima ir veikia pagal nerašytas taisykles. Manau jo modelyje to net įvardinti nereikia nes visi dalyviai "intuityviai žino" kaip ir ką reikia daryti o ko ne.
Mano nelabai pagrysta nuomone, žmogaus psyche nėra kažkaip radikaliai pakitusi nuo akmens amžiaus kai buvo Laisva Rinka dėl to, kad tiesiog nebuvo Legiono keikiamų valstybių. Žmogaus ir tos rinkos sąveikoje suskūrė organizacinės monopolijos kurios ir tapo "Valstybėmis". Kodėl jos susikūrė? O atsakymas į tai yra D3mono studijuojamame dalyke. Ir dar labai ir labai dayg reikės aiškintis kol tai bus suprasta. Tad kol nepašalinate priežasties tol tik laiko klausimas kad Laisva rinka taps Monopolizuota.
Dėl Kapitalo: Kodėl jūs manote kad Overall kapitalas tiesiškai arba eksponentiškai auga? Legionas labai pergyvena, kad jis nyksta pastoviai. Tai ar jis ant tiek gerai auga kad kompensuoti nykimą ar gal tai smarkiai neauga? Ir dar tai ekonominė krizė nieko bendro su kapitalu ir jo nominalu neturėjo?
Dėl lygių teisių: niekas to nesiekia ir nenori, tačiau nenoriu ir nuostatos, kad jei lygios teisės neįmanomos jau susiformavę visuomenės sluoksniai turi būti ryškinami. Kastų struktųra yra kažkiek įgimta tačiau ją formalizavus ji pradeda maišyti.
Antanuko modeli supratau puikiai. Ir iskart sakau - kam sustoti? Jei tavo argumentas teisingas tai teisingas ir pasiulymas: uz valstybes pinigis pastatom daaaug ir dideliuuu, mazdaug tokiu masinu: http://www.youtube.com/watch?v=Z86V_ICUCD4aivaras wrote:Tai gal patikslinkite ko būtent nesupratote Petriukų Antanukų modelyje?
kadangi joms pagaminti ir islaikyti reikes daug resursu ir darbo laiko, tai ekonomika tiesiog dziaugsis, jei tai apmokes valstybe, kadangi ir as turedamas tepalo parduotuve turesiu daugiau klienturos ir didesni atlyginima gausiu. Taigi. Kuo daugiau ir kuo didesniu.
Del Petriuko.. As nezinau kiek vertas Petriuko darbas ir kiek vertas Kestucio darbas, Rinka irgi turbut nezino, nes neturi tokio organo kuriuo galetu kazka zinoti. Uztai man labai idomu is kur tai zinai tu? Nes man tai panasus vaizdas i tai, kad tu zinotum kokia orbitale elektronas yra vertas uzimti helio atome, geriau uz pacia gamta (kuri kvaila nesupranta kad turi veikti pagal klasikine mechanika ir prisigalvoja ten visokiu nesamoniu kvantiniu) ir visus helio atomus is mokesciu moketoju pinigu bandytum sureguliuoti pagal ta zinojima.
Turtingas ir vargšas iš savo pajamų gali nusipirkti skirtingą skaičių duonos kepalų. Vien jau ši skirtinga perkamoji galia yra pakankama bausmė vargšui už jo "tingumą", "durnumą", "žioplumą", "nemokėjimą suktis" ar ką tu ten sugalvosi. Fiksuotas mokestis gyventojui (regresiniai mokesčiai) šią bausmę ir turtinę nelygybę tik dar labiau sustiprintų.fizikanas wrote:O kuo blogiau? Matom, kad juodoji ekonomika tai sukuria vistiek, tik dabar dar turime milziniska biurokratini aparata, kuri visi islaikom, kad patenkintume saviaupgaule. O pagrindinis argumentas - tai duonos kepalas ir turtingui ir vargsui kainuoja tiekpat. Kodel nebuti nuosekliems?VYTS wrote:Pagalvės mokestis iš viduramžių?O kuo tai būtų geriau?fizikanas wrote:Man labiau patiktu regresiniai mokesciai. Idealiausia: fiksuotas menesinis mokestis gyventojui.
O biurokratinį aparatą ir jo neefektyvumą be jokios abejonės reikia mažinti. Bet čia jau atskira temą.
Arba duonos kainos diferencijavimas pagal pajamas sia bausme sumazintu. Kur tas akmuo ant kurio parasyta, kuriais atvejais turime kliautis vienu poziuriu, kuriais jau kitu? Nenuoseklumas visada reiskia, kad kazkurioje vietoje darome blogai.Svetimas wrote:Turtingas ir vargšas iš savo pajamų gali nusipirkti skirtingą skaičių duonos kepalų. Vien jau ši skirtinga perkamoji galia yra pakankama bausmė vargšui už jo "tingumą", "durnumą", "žioplumą", "nemokėjimą suktis" ar ką tu ten sugalvosi. Fiksuotas mokestis gyventojui (regresiniai mokesčiai) šią bausmę ir turtinę nelygybę tik dar labiau sustiprintų.
Duonos, televizorių ar kitų dalykų kainų diferencijavimas pagal pajamas greičiausiai būtų dar painesnis ir mažiau prasmingas nei jau egzistuojantys įprasti perskirstymo mechanizmai per mokesčius. Kažkokio Teisybės Akmens, ant kurio būtų parašytas teisingas sprendimas, tikrai nėra.fizikanas wrote:Arba duonos kainos diferencijavimas pagal pajamas sia bausme sumazintu. Kur tas akmuo ant kurio parasyta, kuriais atvejais turime kliautis vienu poziuriu, kuriais jau kitu? Nenuoseklumas visada reiskia, kad kazkurioje vietoje darome blogai.Svetimas wrote:Turtingas ir vargšas iš savo pajamų gali nusipirkti skirtingą skaičių duonos kepalų. Vien jau ši skirtinga perkamoji galia yra pakankama bausmė vargšui už jo "tingumą", "durnumą", "žioplumą", "nemokėjimą suktis" ar ką tu ten sugalvosi. Fiksuotas mokestis gyventojui (regresiniai mokesčiai) šią bausmę ir turtinę nelygybę tik dar labiau sustiprintų.
Šiaip, nulinis atskaitos taškas tokiose diskusijose yra proporcinis apmokestinimas. Nukrypimai nuo tokio proporcinio apmokestinimo lyg ir reikštų kažkuriai visuomenės grupei teikiamas lengvatas, t.y. progresinis apmokestinimas reikštų dirbtines lengvatas varguoliams, o regresinis - turtuoliams. Daugelis ekonomistų pasisako už progresinį apmokestinimą. Žinoma, čia išlenda gausybė visokių niuansų ir plonybių. Pvz. mokesčių proporcingumas nėra tas pats, kas mokestinės naštos proporcingumas ir paslaugų, gaunamų mainais į tuos mokesčius, proporcingumas. Pagal mokesčių tarifus visi mokesčiai gali būti regresiniai, tačiau galima taip paskirstyti pašalpas ar pan., kad mokestinė našta bus progresinė. Arba sprendžiant pagal mokestinę naštą gali atrodyti, jog lengvatos daromos kažkuriai visuomenės grupei, tačiau dėl pačių įvairiausių sisteminių dalykų realiai didesnę naudą iš to turės galbūt visai kita grupė (pvz. kuri savo pajamų generavimui ar kitokiai veiklai panaudoja neproporcingai daug daugiau externalities ar kitų infrastruktūrinių dalykų).
Tuo tarpu biurokatų (mokestinės politikos vykdytojų ir valdytojų) šitie niuansai, socialiniai teisingumai, nuoseklumai nelabai ir domina. Tai liudija vien jau mokestinės sistemos sudėtingumas bei mokesčių, jų tarifų ir išlygų įvairovė, kurioje ir pats velnias koją išsisuktų. Jie nori turėti daug kanalų (mokesčių), per kuriuos pinigai sukrenta į valstybės pinigų katilą, ir galimybių tuos kanalus valdyti kaip tam tikrus svertus. O tai, kad jie galbūt tų svertų turi prisidarę per daug, nemoka jų valdyti, sueikvoja daug resursų jų aptarnavimui ir pan., tai čia jau kita kalba.
Ar sakai, kad painiava/igyvendinimo sudetingumas yra vienintele priezastis kodel blogai diferencijuoti prekiu kainas pagal pajamas? As manau, kad tai blogai del visai kitos priezasties, na imkime krastutini pavizdi: kainos diferencijuotos taip, kad i menesi tiek turtuolis, tiek vargsas nusipirks vienoda kieki duonos ir visu kitu dalyku. Kokia tada prasme vargsui stengtis uzdirbti daugiau, o turtingesniam nesiieskoti maziau pastangu reikalaujancio, nors ir maziau apmokamo darbo?Svetimas wrote:Duonos, televizorių ar kitų dalykų kainų diferencijavimas pagal pajamas greičiausiai būtų dar painesnis ir mažiau prasmingas nei jau egzistuojantys įprasti perskirstymo mechanizmai per mokesčius.
O kodėl reikėtų nagrinėti tokį absurdišką ir debilišką kraštutinį pavyzdį?fizikanas wrote:[...]na imkime krastutini pavizdi: kainos diferencijuotos taip, kad i menesi tiek turtuolis, tiek vargsas nusipirks vienoda kieki duonos ir visu kitu dalyku.
Daugelis ekonomistų pasisako už progresinį apmokestinimą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pasiskaityk minimaliai apie tai bent jau wikipedijoj (Progressive tax), vietoj tuščių išvedžiojimų. Pvz. dirbtines lengvatos varguoliams kompensuoja įvairias natūraliai susiklostančias lengvatas, kurias dėl masto ekonomijos ir kitų veiksnių patiria turtuoliai. Pvz. operuojant didesnėm sumom kokioje nors biržoje yra mažesni komisiniai. Ir t.t. Ir visą tą masę argumentų už ir prieš pasverk.
Jeigu wikipedia ar kitokius nuobodžius šaltinius skaityti tingisi, gali prasiblaškymui pasiskaityti paprastą tekstuką:
http://rokiskis.popo.lt/2011/06/03/apie ... -mokescius
Kadangi pastebėjau, jog mėgsti analizuoti įvairius modelius ant pirštų, tai gal tekstukas tau patiks. Gal kils kokių įdomių minčių.
Nes neprivedant prie absurdo daznai labai lengva galvoti, kad kazkas neturi jokiu neigiamu savybiu vien todel, kad jos nera akivaizdzios ar pasireiskia mazais mastais. Kalbant apie mazus mastus: sakykim igyvendinam sia mano siuloma reforma. Mano asmeniskai atlyginimas kazkiek pasikeicia, bet net jei jis tampa mazesnis, islieka vienas faktas: uz konkretu kieki pastangu/igytos kompetencijos/geru darbo rezultatu as galesiu tiketis didesnio atlyginimo pakelimo nei galiu tiketis dabar. Ir tai galiotu kiekvienam dirbanciajam. Galbut ta motyvacija man stengtis labiau nepasikeistu milziniskai, bet siektiek padidetu. O dabar primesk kad motyvacija dirbti geriau padideja visiems dirbanties pilieciams. Ar tame neizvelgi jokiu pliusu whatsoever?Svetimas wrote:O kodėl reikėtų nagrinėti tokį absurdišką ir debilišką kraštutinį pavyzdį?fizikanas wrote:[...]na imkime krastutini pavizdi: kainos diferencijuotos taip, kad i menesi tiek turtuolis, tiek vargsas nusipirks vienoda kieki duonos ir visu kitu dalyku.
Paskaiciau. Is argumentu uz nesupratau nei vieno.fizikanas wrote: Daugelis ekonomistų pasisako už progresinį apmokestinimą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pasiskaityk minimaliai apie tai bent jau wikipedijoj (Progressive tax), vietoj tuščių išvedžiojimų. Pvz. dirbtines lengvatos varguoliams kompensuoja įvairias natūraliai susiklostančias lengvatas, kurias dėl masto ekonomijos ir kitų veiksnių patiria turtuoliai. Pvz. operuojant didesnėm sumom kokioje nors biržoje yra mažesni komisiniai. Ir t.t. Ir visą tą masę argumentų už ir prieš pasverk.
Argumentus pries galiu pavardinti: maziau kapitalo yra investuojama i tai, kas kuria nauja kapitala. Cia kaip ir tinka mano pavyzdys su saules jegaine kosmose. Toliau, del progresiniu mokesciu, verslai, bei protai, kad isvengtu didesnes mokesciu nastos priversti emigruoti, kur mokesciai palankesi arba skaldyti versla i mazesnius bei maziau efektyvius. Apie to veikima praktikoje: betkurios didesnes tarptautines kompanijos struktura. Ofisai ismetyti po pasauli, pagal mokescius, ir visi keikiasi del darbo neefektyvumo, kai reikia bendraut skirtingom laiko zonom su zmonem nesuprantantiem kalbos. Va ir socialistinis rojus
Nereikia net privedinet prie absurdo.Pirmoje dalyje nieko nebuvo apie progresinius mokescius ir labai jau rasymo stilius jo erzinantis. Jei ten koki argumenta uz progresinius mokescius parase, galetum gal pacituoti ta vieta?Svetimas wrote: Jeigu wikipedia ar kitokius nuobodžius šaltinius skaityti tingisi, gali prasiblaškymui pasiskaityti paprastą tekstuką:
http://rokiskis.popo.lt/2011/06/03/apie ... -mokescius
Kadangi pastebėjau, jog mėgsti analizuoti įvairius modelius ant pirštų, tai gal tekstukas tau patiks. Gal kils kokių įdomių minčių.
Kokį ryšį su šia diskusija turi tai, kas tau matosi?fizikanas wrote:Is posto, kai pradejei siusti i wiki jau matesi, kad nelabai turi ka pats pasakytiSvetimas wrote:Tai tuomet kaip ir nematau prasmės tolimesnei diskusijai.fizikanas wrote:Paskaiciau. Is argumentu uz nesupratau nei vieno.
Jeigu man paaiškinsi, kokia prasmė diskutuoti su pašnekovu, kuris jo paties žodžiais "nesupranta nei vieno" argumento prieš jo poziciją, galbūt pokalbį bus galima ir pratęsti.
Na žinoma suvedimas į absurdą. Ok galima ir taip suvedame Antanukų modelį į absurdą į kitą pusę: Nėra jokio palaikymo jokiems Antanukams ir Petriukams, arba dar geriau vienokiom ar kitokiom priemonėm pašaliname juos. Turėtų pagal jus gautis ideali sistema kurioje nebeliko nieko nebereikalingo ar taip supratau? Nes viskas optimizuota ir tik Naudingi dalykai daromi? Galų gale kai rodote tą Useless mašiną man kyla klausimas. Kas jūsų nuomone yra prabangos prekių rinka?fizikanas wrote: Antanuko modeli supratau puikiai. Ir iskart sakau - kam sustoti? Jei tavo argumentas teisingas tai teisingas ir pasiulymas: uz valstybes pinigis pastatom daaaug ir dideliuuu, mazdaug tokiu masinu: http://www.youtube.com/watch?v=Z86V_ICUCD4
kadangi joms pagaminti ir islaikyti reikes daug resursu ir darbo laiko, tai ekonomika tiesiog dziaugsis, jei tai apmokes valstybe, kadangi ir as turedamas tepalo parduotuve turesiu daugiau klienturos ir didesni atlyginima gausiu. Taigi. Kuo daugiau ir kuo didesniu.
Aš nežinau tiksliai. Bet aš ir nedarau prielaidų jog mano nežinojimas yra nesvarbus ir įtakos nedaro. Aš žinau, kad yra vertės nustatymo problema ir ji sukelia variacijas, tad stengiuosi numatyti priemones jau apčiuopiamoms pasekmėms tos variacijos suvaldyti. Liberalus metodas yra atsisėsti ant žemės, užsimerkti, užsikimšti ausis ir garsiai rėkti "ne, to nėra ir būti negali" (aš irgi moku atakas prieš idėjas suvesdamas jas iki absurdo).fizikanas wrote: Del Petriuko.. As nezinau kiek vertas Petriuko darbas ir kiek vertas Kestucio darbas, Rinka irgi turbut nezino, nes neturi tokio organo kuriuo galetu kazka zinoti. Uztai man labai idomu is kur tai zinai tu? Nes man tai panasus vaizdas i tai, kad tu zinotum kokia orbitale elektronas yra vertas uzimti helio atome, geriau uz pacia gamta (kuri kvaila nesupranta, kad turi veikti pagal klasikine mechanika ir prisigalvoja ten visokiu nesamoniu kvantiniu) ir visus helio atomus is mokesciu moketoju pinigu bandytum sureguliuoti pagal ta zinojima.
Na ir dėl Argumentų. Nuoroda į wikipediją eik ir pasiskaityk gal ir nėra labai geras argumentas (aišku pagrinde dėl to kad įsiremia į vieną iš internetinių diskusijų taisyklių: niekada neskaityti oponentų šaltinių), tačiau Modeliai su savybėmis kuriomis kaltinote mane (žinau geriau negu gamta kuri tą procesą "vykdo"... Koks nereikalingas suasmeninimas: nei gamta žino nei ji vykdo) irgi nėra argumentai. Kiekvieną kartą kai sukurpiate modelį kurio išdava yra "Verslininkas investavo ir sukūrė Jėgainę kosmose" į jį taip pat ramiai galima atsakyti modeliu kuriame "Verslininkas nusipirko salą ir nusibaigė joje nuo šiluminio smūgio".
Tad kad būtų diskusija reikia argumentų. Vat pavyzdžiui mano argumentas prieš progresinius mokesčius Lietuvoje:
Progresinių mokesčių įvedimas Lietuvoje sukeltų mokesčių slėpimo paūmėjimą. Aš manau, kad taip būtų todėl, kad specifiškai Lietuvoje Verslas yra labai atskirtas nuo visuomeninės veiklos ir visuomenėje yra vertinamas kaip Individo saviraiškos veikla. Tai reiškia, kad vertinama pagrinde veiklos įtaka individui kuris tą veiklą vykdo ir nevertinama veiklos įtaka visuomenei kurioje ta veikla yra vykdoma. Visuomeninė vįtaka vertinama reaktyviai tai yra tada kai jau nustatomas veiklos neigiamas poveikis. Kadangi progresinių mokesčių įvedimas būtų naudingesnis Visuomenės lygmeniu ir ne toks naudingas individų lygmeniu tai sukeltų ryškesnę pasipriešinimo reakciją. Kas savo ruožtu sukeltų eilę neigiamų pasekmių.