Ne tik biologija, bet ir psichologija, auklėjimas, filosofija ir t.t. Daug kas veikia žmogų - ne tik instinktai, bet ir įsitikinimai. Žinoma, nieko tame mistiško.D3monas wrote:Dar kartą, nieko mistiško moralėje nėra, visa tai - biologija.
Satan.lt
Tiki/netiki, koks skirtumas tiesa nuo tavo tikejimo nepriklauso... Ir jei tu kazka teigi tai ir malonek irodyt, nes dabar pagal tave : "Mokslininkai neirode jog rozinis nematomas vienaragis neegzistuoja " Tai dabar zinok, kad toks egzsistuoja nes mokslininkai nepaneige jo egzistavimo.martynas wrote:Cia tu klysti. irodymo nasta krenta ant abiju pusiu. Jei as teigiu as turiu irodyti, kodel as tai teigiu ir tuo tikiu, jei tu neigi tu turi irodyti, kodel neigi, ir kodel netiki.
martynas wrote: Pradesime nuo dievo apibrezimo.
Apibrėžti galima tik baigtinius objektus. Kadangi dievas nera baigtinis logiskai seka isvada, kad jis neapibreziamas. Bet yra ne visai taip. Geriausiai dieva apibrezia jis pats.
martynas wrote:Jis pasako ta ka mes pajegus suvokti apie save.
O kodel ne per Dzeusa, Alacha, ar Hora ? Anie irgi kietus stebuklus skalde.martynas wrote:O kaip dievas pasako apie save? Per Jezu. Jezus teige jog jis yra dievas.
Tataigimartynas wrote:Aisku, bet kas gali teigti jog jis yra dievas
tu turi nuomone apie tai, mes faktus. Kurie kietesni ? Ar tavo smegenu vaisiai ar apciuopiami irodymai?martynas wrote:taciau jis neprisikeltu is mirusiuju, taip suprastume jog jis melavo. Aisku sakysite, jog prisikelimas yra isgalvota nesamone, taciau tai jusu nuomone, o mano nuomone kita.
Koks skirtumas kas rase, nors ir pats Einšteinas, svarbu faktaimartynas wrote:Ir tai neparemta tuo, kad tai mano nuomone ar kieno kito nuomone. Yra ne viena rimta knyga rasyta istoriku teistu ir ateistu
Tai kad is pirsto lauztas. Nei vienas jezaus amzininkas, apie ji nieko tokio nerase.martynas wrote:kur Jezaus prisikelimas nera is pirsto lauztas.
Tai neseniai minejai kad dievas geriausiai apibrezia dieva . Biblija yra ivkepta dievo, o kad ji yra ikvepta dievo suzinome is biblijos . Ar atsiras dar priestaraujanciu kad tai ne sventa knyga ?martynas wrote: Cia as nebandau patvirtinti krikscionybes, tik bandau, kad suprastumete jog apibrezti dieva visiskai neimanoma,
Matyt geri draugai su dievuliu, kad zinai kas anas per vienas ir is ko sudarytasmartynas wrote: Na tai kokius atributus galime priskirti dievui. Cia surasysiu tik juos be argumentacijos, nes tai uztruktu per ilgai. Nelaikiskumas, nefiziskumas, transendentalumas, visagaliskumas tobulumas, moraliskumas, neerdviskumas.
Nesamoningais zodiniais isvedziojimais bandai irodyt toki rimta dalyka kaip dievas?martynas wrote: 1. Visų pirma – tai ontologinis argumentas. Viename populiariausių ontologinių argumentų yra naudojama Dievo supratimo sąvoka. Ji prasideda Dievo apibrėžimu: Dievas, kaip „tas, už kurį galingesnio neįmanoma įsivaizduoti“. Toliau įrodoma, kad egzistavimas yra galingesnis, nei neegzistavimas, ir todėl įsivaizduojamas galingiausias turi egzistuoti. Jei Dievas neegzistuoja, tai Jis negali būti ta įsivaizduojama galingiausia būtybė, o tai prieštarauja pačiai Dievo definicijai.
Does not make sense...martynas wrote:2. teologinis argumentas, remiasi supratimu, kad jei visatos konstrukcija yra tokia nepaprasta, tai turi būti dieviškas tokio tobulumo projektuotojas.
O tu isivaizduoji kokio dydzio yra visata, ir kiek ten planetu bei sauliu? ir jei bent vienoj is ju issivysto gyvybe tai nelabai stebina . Netikes pavyzdys.martynas wrote:Pavyzdžiui, jei Žemė būtų keletu šimtų kilometrų arčiau ar toliau Saulės, joje negalėtų egzistuoti ir vystytis tiek daug gyvybės formų. Jei mūsų atmosferos elementai bent keliais procentais skirtųsi, visa kas gyva žemėje mirtų. Kad viena proteino molekulė galėtų atsitiktinai susiformuoti, šansų yra 1 iš 10243 (tai reiškia 10 su 243 nuliais), tuo tarpu kai vieną ląstelę sudaro milijonai proteino molekulių.
Kadangi egzistuoja x, tai egzistuoja ir y , Istatyk betkokius zodzius i kintamuosius ir pagal sita "logika" irodysi betko egzistavima.martynas wrote:3. kosmologinis argumentas. Kiekvienas reiškinys turi savo priežastį. Visata ir visa kas joje yra reiškinys, todėl turi būti priežastis, dėl kurios visa tai atsirado. Galiausiai turi būti pirminė priežastis, davusi pradžią visam kam. Ir ta pirminė priežastis yra Dievas.
Jomajo is evoliucijos, atsiprasau, bet kas cia per debilizmai...martynas wrote:4. moralės argumentas. Kiekviena kultūra istorijos bėgyje paklusdavo tam tikroms įstatymo formoms. Kiekvienas žmogus turi teisumo ir neteisingumo pojūtį. Žmogžudystė, melas, vagystė, amoralumas visais laikais buvo laikomi netinkami. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio pojūtis, jei ne iš Šventojo Dievo?
Nelabai supratau, ka nori pasakyti. Jeigu moteris butu priversta kepti pyraga, tai nieko nepakeistu. Mano mintis buvo tame, kad empirinis mokslas, kuriuo tu aiskini morale ir eliminuoji dieva, turi rimtu problemu nustatinejant kai kuriuos reiskinius. Net neisprendziamu problemu. Kartais darant mokslines isvadas ekspermentu atlikti paprasciausiai neimanoma. Kas paneigs, kad didysis sprogimas yra ne moksline teorija? niekas. Ar ji buvo patvirtinta ekspermentais? Nebuvo, nes tai paprasciausiai neimanoma. Jeigu dievo neimanoma parodyti ekspermentais dar nereiskia, kad teigti, jog jis egzistuoja paprasciausiai kvaila ir nesuderinama su mokslu.knakis wrote:neteisingas ir nelogiskas klausimas. moteris kepe pyraga:martynas wrote:Dievas su mokslu nesikerta. Mokslas aiskina mechanizmus, ju veikimus desnigumus, pacius desnius. Mokslas nepaaiskina tokiu dalyku, kaip tikslas, objektyvi morale, pasiaukojanti meile ir daug kitu reiskiniu. Moksliskai, galima kazkiek paaiskinti, kaip jie vyksta, taciau ne kodel jie vyksta.knakis wrote:martynai>dievas ir argumentai yra nesuderinami dalykai. nes,kol kas bent jau,nera ne vieno irodymo apie dievo egzistavima.
o jezus... tarkim jis buvo(sutinku,nera islike nei video,nei audio medziagos apie ji ). lygiai taip pat buvo ir petras,ir john`as. ka tai keicia? vardas jezus nesuteikia jokios dievybes.
kas liecia filosofine puse,tai apie dieva galima daug filosofuoti. bet jei uzkabinam moksla,dievui vietos nebelieka.
Paprasciausias pavizdys. Moteris iskepe pyraga. Mes prasome mokslininku issiaiskinti viska apie pyraga. Taip jie atskleis daug idomiu faktu,pasinaudodami naujausiomis technologijomis apie jo sudeti, kepimo technologijas, kepimo laika. Taciau ar jie sugebes atskleisti, kodel sis pyragas buvo iskeptas?... jeigu moteris jiems pati to nepasakys jie bus bejegiai. Todel, kad priezatis nebuvo materiali. Ne smegenys sugalvojo, kad reikia kepti pyraga del kazkokiu priezasciu, o smegenys buvo irankis igyvendinti laisva moters apsisprendima. Jeigu moteris nepasakytu mokslininkam kokiu tikslu ji kepe pyraga(vaikam, sau, ar tiesiog is neturejimo ka veikti), tai geriausi prie ko mokslininkai galetu prieiti, tai kad pyrago tikslas buvo atsitiktiniu nerviniu impulsu smegenyse pasekme... Ar tikrai toks gali buti tikslas? Ar tikrais tikslas nebutu jei moteris pasakytu, kad pyraga kepe nes norejo ji nunesti senai matytai draugei... Kuris to pyrago tikslas ira galutinis. Ar prie kurio priejo mokslininkai, ar tas kuri pasake moteris.
a) savo noru,laisva valia
b) kazkieno priversta
ir tik jos apsisprendimu tas pyragas atsirado. jos smegenys dave impulsus i tam tikras smegenu sritis,kur ji naudojo savo atminti,zinias,valia ir t t.
nieko cia antgamtisko nera. musu kasdiene veikla yra apribota/apibrezta civilizacijos taisyklemis. civilizacija-draudimu,taisykliu rinkinys. pas lukasenka "civilizacijos" daugiau,pas mus maziau. mes viska darome savo noru,arba priversti aplinkybiu-zmoniu,istatymu,stereotipu. jei as sugalvosiu mieste pasivazineti 150km/h,tai:a) as nepilno proto, b) man kazkas laiko peili pasoneje ir liepia taip daryti, c) man koki 17m ir dar neturiu atsakomybes jausmo(jura iki keliu). kita vertus,jei nebutu taisykliu,atsakomybes,baimes uzsimusti(uzmusti) gal tada pas mane ir bunant sveiko proto atsirastu toks noras.
Vien tas faktas, kad naturalistai teigia, jog viska galima paaiskinti, racionaliai ir moksliskai, nukreipia prie to, kad visata ira intelaktualios kilmes. Jeigu viskas butu chaosas ir atsitiktinumu virtine, kaip mes galetume ta chaosa suprasti, susisteminti. Jei viskas tik atsitiktinumai kaip mes galime pasitiketi net savo mintimis. Juk viskas tai tik determinuotos reakcijos musu smegenyse. Kaip jus zinote, kad sakote tiesa, jei laisva valia neegzistuoja, o viskas tik atsitiktiniu mutaciju, gamtos desniu, socialiniu santykiu, evoliucionavimo padarinys...
Ką tik pademonstravai savo neišmanymą. Dar kartą.martynas wrote: Jeigu viskas butu chaosas ir atsitiktinumu virtine, kaip mes galetume ta chaosa suprasti, susisteminti. Jei viskas tik atsitiktinumai kaip mes galime pasitiketi net savo mintimis. Juk viskas tai tik determinuotos reakcijos musu smegenyse. Kaip jus zinote, kad sakote tiesa, jei laisva valia neegzistuoja, o viskas tik atsitiktiniu mutaciju, gamtos desniu, socialiniu santykiu, evoliucionavimo padarinys...
Žinoma, tiesiog tąkart išsireiškiau itin redukcionistiškai.Lionginas wrote:Ne tik biologija, bet ir psichologija, auklėjimas, filosofija ir t.t. Daug kas veikia žmogų - ne tik instinktai, bet ir įsitikinimai. Žinoma, nieko tame mistiško.
Martynai, du dalykai tampa vis akivaizdesni. Pirmas - tu neišmanai biologijos bei apskritai mokslo. Antras - tu neišmanai logikos, a nei filosofijos, kad jau apie tai kalbam. Galimos kelios išeitys. Pirma - tu gali susipažinti su mokslu, o ne su jo profanuotojų idėjomis, taipogi išsiaiškinti kas ta yra logika. Antra - tu gali ir toliau kalbėti nesąmones, kol galiausiai mums nusibos ir galėsi kalbėti pats sau.
Skirtumas tarp didžiojo sprogimo ir dievo teorijų yra toks, kad pirmoji priklauso universitetų ir institutų, o antroji - nykštukų ir kentaurų lygai. Jos yra visiškai nelygintinos.martynas wrote:Kas paneigs, kad didysis sprogimas yra ne moksline teorija? niekas. Ar ji buvo patvirtinta ekspermentais? Nebuvo, nes tai paprasciausiai neimanoma. Jeigu dievo neimanoma parodyti ekspermentais dar nereiskia, kad teigti, jog jis egzistuoja paprasciausiai kvaila ir nesuderinama su mokslu.
Išvada neplaukia.martynas wrote:Vien tas faktas, kad naturalistai teigia, jog viska galima paaiskinti, racionaliai ir moksliskai, nukreipia prie to, kad visata ira intelaktualios kilmes.
O kas sako, kad viskas yra tik atsitiktinumas?martynas wrote:Jeigu viskas butu chaosas ir atsitiktinumu virtine, kaip mes galetume ta chaosa suprasti, susisteminti. Jei viskas tik atsitiktinumai kaip mes galime pasitiketi net savo mintimis. Juk viskas tai tik determinuotos reakcijos musu smegenyse. Kaip jus zinote, kad sakote tiesa, jei laisva valia neegzistuoja, o viskas tik atsitiktiniu mutaciju, gamtos desniu, socialiniu santykiu, evoliucionavimo padarinys...
Bet jei kai kurie dalykai ir nėra atsitiktiniai, tai dar nereiškia, kad egzistuoja kažkoks tai dievas(-ai).
Hm. Neesu mokslininkas, bet kazka zinau... Gal malonetum man neismananciam paaiskinti ir padetsuprasti kas mano pasakyme neismanymas? keli zodziai, kaip chaosas gal ir panaudoti ne vietoj, bet kaip protingas mokslo zmogus turetum suprasti esme. As domiuosi ir mokslu ir filosofija, sios diskusijos viena is to domejmosi formu.D3monas wrote:Ką tik pademonstravai savo neišmanymą. Dar kartą.martynas wrote: Jeigu viskas butu chaosas ir atsitiktinumu virtine, kaip mes galetume ta chaosa suprasti, susisteminti. Jei viskas tik atsitiktinumai kaip mes galime pasitiketi net savo mintimis. Juk viskas tai tik determinuotos reakcijos musu smegenyse. Kaip jus zinote, kad sakote tiesa, jei laisva valia neegzistuoja, o viskas tik atsitiktiniu mutaciju, gamtos desniu, socialiniu santykiu, evoliucionavimo padarinys...Žinoma, tiesiog tąkart išsireiškiau itin redukcionistiškai.Lionginas wrote:Ne tik biologija, bet ir psichologija, auklėjimas, filosofija ir t.t. Daug kas veikia žmogų - ne tik instinktai, bet ir įsitikinimai. Žinoma, nieko tame mistiško.
Martynai, du dalykai tampa vis akivaizdesni. Pirmas - tu neišmanai biologijos bei apskritai mokslo. Antras - tu neišmanai logikos, a nei filosofijos, kad jau apie tai kalbam. Galimos kelios išeitys. Pirma - tu gali susipažinti su mokslu, o ne su jo profanuotojų idėjomis, taipogi išsiaiškinti kas ta yra logika. Antra - tu gali ir toliau kalbėti nesąmones, kol galiausiai mums nusibos ir galėsi kalbėti pats sau.
Tai jau kelis kartus dariau, tačiau tamsta vis vien nepasiduodate. Tamstai rekomendacijas pateikiau, arba susipažinkite su tikrove, arba ruoškitės nuobodiems pašnekesiams su savimi pačiu.martynas wrote:Gal malonetum man neismananciam paaiskinti ir padetsuprasti kas mano pasakyme neismanymas?
Atsiras ir kitu pasnekavu, be taves. Jeigu tu dieva lygini su kentaurais ir nykstukais, tai net kalbeti apie ka nera. Paklausk apie kentaurus ir nikstukus istoriku. Atsakymas aiskus mitai ir pasakos. Paklausk istoriku apie krikscionybes pagrinda biblija, ir jos pagrinda Jezu. Jie atsakys taip toks zmogus gyveno. Taip naujasis testamentas parasytas istoriniu faktiniu stiliumi, skirtingai nei mitai ir pasakos. Po to jau seka tolimesnes diskusijos.D3monas wrote:Tai jau kelis kartus dariau, tačiau tamsta vis vien nepasiduodate. Tamstai rekomendacijas pateikiau, arba susipažinkite su tikrove, arba ruoškitės nuobodiems pašnekesiams su savimi pačiu.martynas wrote:Gal malonetum man neismananciam paaiskinti ir padetsuprasti kas mano pasakyme neismanymas?
As susipazines ir tikiu tikrove. Tiesiog fizikine tikrove mano manymu nera viskas. S. Hawking yra pasakes, jog visatos atsiradimo remiantis dabartine fizika neissiaiskinsime. Pirma taska is kurio atsirado visata jis vadina ''fenomenu''. Na jis mano, kad sis fenomenas susikure pats, arba buvo itakotas kitos naturalios priezasties. Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Jūs tegiate, kad jei kažko negali paaiškinit fizika, tai dievo darbas. Tai kvaila.martynas wrote: Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja. Visu pirma reiketu issiaiskinti kokia pagrindine pozicija cia diskutuojanciu. Ar visata susikure pati. Ar ja itakojo kazkokia pirmine priezastis. Ar ji amzina. Ar turit kitokiu nuomoniu?VYTS wrote:Jūs tegiate, kad jei kažko negali paaiškinit fizika, tai dievo darbas. Tai kvaila.martynas wrote: Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
O aš teigiu, kad vienaragiai ir drakonai gali egzistuoti. Ar dabar jau galime pradėt diskutuoti apie tai, kokia spalva labiausiai patinka vienaragiams arba kokia poza poruojasi drakonai?martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja.
Mes nežinome, kaip atsirado visata. Ir ne, tai nereiškia, kad Jėzus yra geriausias paaiškinimas, kaip ir kodėl ji atsirado. Geriau ieškoti tikro atsakymo (ir galbūt jo niekada nerasti), o ne naiviai patikėti pirma pasitaikiusia pasaka.martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja. Visu pirma reiketu issiaiskinti kokia pagrindine pozicija cia diskutuojanciu. Ar visata susikure pati. Ar ja itakojo kazkokia pirmine priezastis. Ar ji amzina. Ar turit kitokiu nuomoniu?
Man tai viskas taip pat aišku ir dėl Jėzausmartynas wrote:Atsiras ir kitu pasnekavu, be taves. Jeigu tu dieva lygini su kentaurais ir nykstukais, tai net kalbeti apie ka nera. Paklausk apie kentaurus ir nikstukus istoriku. Atsakymas aiskus mitai ir pasakos.
Neatsakys.martynas wrote:Paklausk istoriku apie krikscionybes pagrinda biblija, ir jos pagrinda Jezu. Jie atsakys taip toks zmogus gyveno.
Gal gali apibūdinti, kas tai yra "istorinis stilius"? Nes aš irgi galiu tvirtinti, kad Artūro iš Kameloto kova su Juoduoju Riteriu aprašyta pačiu tikriausiu istoriniu stiliumi, taigi tai yra neabejotinai tiesa.martynas wrote:Taip naujasis testamentas parasytas istoriniu faktiniu stiliumi, skirtingai nei mitai ir pasakos.
Tai mes gal palauksime, kol mūsų fizikos žinios pagilės, ir tiek Nes praeityje tai ne kartą pasiteisino. O Jėzaus pasaka sorry, bet visiškai neįtikina.martynas wrote:As susipazines ir tikiu tikrove. Tiesiog fizikine tikrove mano manymu nera viskas. S. Hawking yra pasakes, jog visatos atsiradimo remiantis dabartine fizika neissiaiskinsime. Pirma taska is kurio atsirado visata jis vadina ''fenomenu''. Na jis mano, kad sis fenomenas susikure pats, arba buvo itakotas kitos naturalios priezasties. Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Ir jo vardas Dzeusas.martynas wrote:Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Aklas faktu,logikos ir filosofijos ironizavimasRB wrote:O aš teigiu, kad vienaragiai ir drakonai gali egzistuoti. Ar dabar jau galime pradėt diskutuoti apie tai, kokia spalva labiausiai patinka vienaragiams arba kokia poza poruojasi drakonai?martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja.
Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe. Kodel zmones ja isgalvojo, butu kitas klausimas.Lionginas wrote:Man tai viskas taip pat aišku ir dėl Jėzausmartynas wrote:Atsiras ir kitu pasnekavu, be taves. Jeigu tu dieva lygini su kentaurais ir nykstukais, tai net kalbeti apie ka nera. Paklausk apie kentaurus ir nikstukus istoriku. Atsakymas aiskus mitai ir pasakos.
Gerbiu tavo nuomone:)
Neatsakys. Visiskas istorijos faktu ignoravimas. Ka dar pasakyti...martynas wrote:Paklausk istoriku apie krikscionybes pagrinda biblija, ir jos pagrinda Jezu. Jie atsakys taip toks zmogus gyveno.
Gal gali apibūdinti, kas tai yra "istorinis stilius"? Nes aš irgi galiu tvirtinti, kad Artūro iš Kameloto kova su Juoduoju Riteriu aprašyta pačiu tikriausiu istoriniu stiliumi, taigi tai yra neabejotinai tiesa.martynas wrote:Taip naujasis testamentas parasytas istoriniu faktiniu stiliumi, skirtingai nei mitai ir pasakos.
Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Evangelijose pateikiami įvairiapusiai patikimi pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą.
Archeologija paremia biblinius pasakojimus.
Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
O stilius yra rasymo maniera, budinga skirtingiems zanrams.
Tai mes gal palauksime, kol mūsų fizikos žinios pagilės, ir tiek Nes praeityje tai ne kartą pasiteisino. O Jėzaus pasaka sorry, bet visiškai neįtikina.martynas wrote:As susipazines ir tikiu tikrove. Tiesiog fizikine tikrove mano manymu nera viskas. S. Hawking yra pasakes, jog visatos atsiradimo remiantis dabartine fizika neissiaiskinsime. Pirma taska is kurio atsirado visata jis vadina ''fenomenu''. Na jis mano, kad sis fenomenas susikure pats, arba buvo itakotas kitos naturalios priezasties. Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo. Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia, o mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti.
Ir jo vardas Dzeusas.martynas wrote:Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
O aš tavosios negerbiu visiškai.martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
Atskirų jos fragmentų - galbūt. Bet žinai, ir Apvaliojo Stalo Riterių legenda mini kažkokią Angliją. Kaip žinome iš kitų istorinių šaltinių, Anglija tikrai egzistavo. Tai galbūt Artūro kova su Juoduoju Riteriu taip pat yra istorinis faktas?martynas wrote:Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Na ir kas?martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą?martynas wrote:Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
Ir kentaurų mokslas neneigia, nes, kaip jau minėjau - čia visai ne ta lyga, o ir kam veltui gaišti laiką. Su Jėzum taip pat.martynas wrote:O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo.
Kitaip sakant, jei mokslas paaiškins, kaip susikūrė visata, tai jūs, tikintieji, rasite dar gilesnį užkampį, kur tą dievą nukištimartynas wrote:Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia.
Oho, tai tu visgi visiškai nekuklus! Pasirodo, manaisi suvokiąs viską Ir tu galvoji, tavimo patikės? Atleisk, bet tokie visažiniai tik kelia įtarimą.martynas wrote:mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti
O kad Jėzus išgalvota būtybė taipogi, žino labai daug žmonių. Milijardai tokių šiam pasaulyje Daugiau, nei Jėzum tikinčių.martynas wrote:Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe.
Tai čia anksčiau tikintieji taip savo dievą įsivaizduodavo. Dabar tiesiog nusprendė jį padaryti nematomą, nelaikišką ir t.t. ir pan. KAd galėtų jį paslėpti nuo įdėmesnių akių ir šviesesnių protų.martynas wrote:Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
Tai apie intelektualuma, tau dar net nekalbet:)Lionginas wrote:O aš tavosios negerbiu visiškai.martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
Atskirų jos fragmentų - galbūt. Bet žinai, ir Apvaliojo Stalo Riterių legenda mini kažkokią Angliją. Kaip žinome iš kitų istorinių šaltinių, Anglija tikrai egzistavo. Tai galbūt Artūro kova su Juoduoju Riteriu taip pat yra istorinis faktas? [/quote]martynas wrote:Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Nera abejoniu, del biblijos istoriskumo. Galima gincitis, tik del atskiru autoriu poziuriu i ivikius. Kaip zinome pries 2000 metu, rasymo stilius buvo kitoks ir galime neteisingai interpretuoti tekstus, ar ju autoriai galejo susipainioti, meluoti. Bet cia atskira tema, labiau skirta istorikams, ir to laiko kulturu specialistams. Mes turime patikimu istoriniu saltiniu, kurie buvo parasyti daug anksciau, bet mes juos vis tiek laikome patikimais. Man idomu, kodel istorikai nevadina biblijos legenda ar mitu, kaip ''Apvaliojo Stalo Riterių legenda''. Bet tau geriau zinot.
Na ir kas?[/quote]martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Autentiskumas, vienas is patikimumo rodikliu.
Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą? [/quote]martynas wrote:Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
Menulis irgi toks bandymas? Bet jei jo nebutu, musu irgi. Manau, jog jei nebutu Jupiterio kazin ar butu susikloste salygos givybei zemeje. O pagrindinis argumentas del inteluktualios visatos priezasties yra dizaino argumentas. Jei tu ji laikai niekiniu, tai tavo valia. Bet ziurint i komentarus, matosi kad juo rimtai nesidomejai.
Ir kentaurų mokslas neneigia, nes, kaip jau minėjau - čia visai ne ta lyga, o ir kam veltui gaišti laiką. Su Jėzum taip pat. [/quote]martynas wrote:O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo.
Taip mokslas neturi tokios paskirties, kaip dievo neigmas, todel moksliskai yrodinteti jo nebuvima (kaip daug kas megsta) yra visu pirma nemoksliska.
Jeigu mokslas paaiskino kaip ir kur veikia gravitacija, nereiskia kad jis paaiskino, kodel ji veikia. Pamastyk.
Kitaip sakant, jei mokslas paaiškins, kaip susikūrė visata, tai jūs, tikintieji, rasite dar gilesnį užkampį, kur tą dievą nukišti [/quote]martynas wrote:Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia.
Nekisam mes dievo toliau:) Mokslas jau nebetoli to tasko, kaip paaiskins, kaip susikure visata. Ir jeigu mokslas prieis visuotines isvados, kad visata egzistavo amzinai, pripazinsiu klydes. Bet i ta puse kol kas tyrimai nekrypsta. Na kai jis paaiskins, kaip susikure visata, lauksim kol paaiskins, kodel ji susikure... tik abejoju ar mokslas is vis turi tokia paskirti.
Oho, tai tu visgi visiškai nekuklus! Pasirodo, manaisi suvokiąs viską Ir tu galvoji, tavimo patikės? Atleisk, bet tokie visažiniai tik kelia įtarimą.[/quote]martynas wrote:mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti
As sakau, kadangi mes turime kazkokia dali intelekto, sukurusio sio visata, mes galime ja pazinti.
O kad Jėzus išgalvota būtybė taipogi, žino labai daug žmonių. Milijardai tokių šiam pasaulyje Daugiau, nei Jėzum tikinčių. [/quote]martynas wrote:Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe.
O, kad dzeusas isgalvotas zino absoliuti dauguma. Tai nelygink, nelyginamu dalyku. Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas. Kazin, kazin, kodel nepradejome skaiciuoti metu nuo dzeuso atsiradimo. Juk zmones buvo dar maziau intelektualus tuo laiku. [/quote]
Tai čia anksčiau tikintieji taip savo dievą įsivaizduodavo. Dabar tiesiog nusprendė jį padaryti nematomą, nelaikišką ir t.t. ir pan. KAd galėtų jį paslėpti nuo įdėmesnių akių ir šviesesnių protų.[/quote]martynas wrote:Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.