eleggua wrote:D3monas wrote:Pffff. Didysis penketas taip pat dažnai turi vidinių koreliacijų, pavyzdžiui aukšta ekstraversija su žemu neurotizmu. Tai, kad bruožai dažniau eina kartu, nereiškia, kad tai yra vienas bruožas. Tai ne gynyba MBTI testui, kuris yra nevykęs. Tai gynyba tam, jog koreliacijos tarp skalių nerodo, jog jos tapačios.
Nu jo šiaip...
Bet tipų teorija yra specifiškesnis dalykas, nei tiesiog bruožai. J teorijoje susijęs su T/F, o P su S/N - būtų suprantama, jei rastų tokias koreliacijas (jei yra stiprus T arba F, turėtų būti stiprus ir J). Praktikoje tai gaunamas kitoks rezultatas...
Asmeniškai, nemėgstu MBTI. Visų pirma todėl, kad tai yra nesąmonė, testo suteikiamos įžvalgos teisingos tik tiek, kiek žmonės yra naivūs. Kitas dalykas - žmonių brukimas į tipus, kuris atrodo itin siauras ir nepagrįstas dalykas. Taip įsivaizduoju, kad norint nustatyti žmogaus tipus, reikia atlikti kokybinę imties analizę, suklasterizuoti kokybiškai panašius asmenis, tada jiems apibūdinti sukurti krūvą būdvardžių, ir
voila! Turime MBTI tipus (!?). Jei atliekame tyrimus ieškoti tipams, natūraliai pirma turime atrasti bruožus. Kam reikalingi tipai, jei turime bruožus? Juk įvardinti žmogų bruožais yra informatyviau, nei tipais. O jei einame tiesiai prie tipų, prasilenkdami su bruožais, tokiu atveju viskas stačiai pasmerkta žlugimui.
Penkių faktorių požiūris į asmenybę atrodo daug racionaliau, mat faktoriai atrasti leksinės hipotezės pagalba, vadinasi jie tikrai egzistuoja žmonių kalboje ir tikrai yra svarbūs (jei laikomės nuostatos, jog evoliucija padarė taip, kad svarbiems dalykams turėtume įvardinančius žodžius). Asmeniškai, esu evoliucinės psichologijos mėgėjas, o Penki faktoriai (Five Factor Model (McCrae su Costa) arba Big Five (Goldberg)) yra be galo gerai derantys su evoliucija. Kitas viso to pliusas yra tai, jog leksinė hipotezė garantuoja visišką objektyvumą, teiginiai bei galiausiai sufaktorizuoti bruožai nėra nuspalvinti jokios teorijos spalvomis, atspindi tiesiog realiai stebimą situaciją.
Taip pat, nesunku sudaryti bile kokį klausimyną su bile kokiais būdvardžiais, tada pažiūrėti kurie iš jų koreliuoja su rimtais klausimynais ir apsimesti, kad sukurtas kažkoks geras naujas mokslinis įrankis. Tai, jog vienas klausimynas koreliuoja su kitu, nereiškia, jog abu yra tokios pat prognostinės ar diagnostinės vertės.