Lionginas wrote:Čia kažkas negerai ne tik su mano, bet ir su visomis bendražmogiškomis gėrio, padorumo, teisingumo, draugystės ir kitomis sąvokomis. Iš tokių "paaiškinimų" plaukia, kad diskutuoti bet kokiomis moralinėmis temomis apskritai nėra prasmės, nes mūsų supratimas toks menkas, kad visiškas abejingumas, negailestingumas ir žiaurumas gali būti totaliai geros savybės, o mes to net neįtartume. Todėl aš iš principo negaliu tokio paaiškinimo priimti - jei būtent tai yra absoliutus gėris, tai aš verčiau liksiu su savo subjektyviu jo supratimu, o tais žiaurumais bjaurėsiuosi.
Skirk, kai kalbame apie zmogiska ir apie Dieviska morale. KA privalo daryti zmones mes galime suprasti puikiai, bet zmogiskos morales negalime vienareiksmiskai perkelti Dieviskai, nes Dieviskojoje moraleje yra per daug nezinomuju. Aisku is teologines puse galeciau atsakyti, bet manau tave ji maziausiai domina
Apie kokiu laikinus nepatogumus tu kalbi dvesiančių žuvyčių akvariume atveju? Jos kenčia, kam tai galėtų būti reikalinga? Pafantazuok. Jei ką nors sugalvosi, aš mielai pasunkinsiu atvejį. Ir tokius atvejus galėsiu vardinti nesustodamas.
As nemanau, kad zuvytes turi toki pati skausmo ir mirties suvokima. As manau, kad jos skausma patiria nesamoningai.
Aš kalbu apie pačias tikriausias žuvytes akvariume, kurios net negali mokytis, negali rinktis bado, ir kurioms negresia jokie begaliniai malonumai po to. O jei ir gresia, tai vis tiek išlieka klausimas - būtent kam po velnių reikalinga ta kančia?
Cia irgi pastarasis atsakymas tinka...
O kuo būtent dėtas nedoras žmonių elgesys, jei kalbame, pavyzdžiui, apie gyvūnus, arba kūdikius?
Cia reiktu isskirti samoninga ir nesamoningas kancias ir suzinoti tavo nuomone apie gyvunu skausmo potyrius.
Pavyzdžiui, gimsta vaikas su AIDS. Miršta nesulaukęs dvejų. Jis tai tikrai nieko iš to nepasimoko. Gimęs kenčia, vėliau miršta. Galbūt ir galima teoretizuoti, kad pasimoko kiti, bet tai visiškai prieštarauja normaliam, žmogiškam teisingumo suvokimui. Niekas neturėtų būti kankinamas, kad iš to pasimokytų kas nors kitas. Ir dar kankinamas už nieką. Sveiku protu ir širdimi nesuvokiamas neteisngumas. Bet kai kalba eina apie dievą, net ir toks neteisingumas gali būti pavadintas teisingumu - nes juk dievo keliai nežinomi, o mes žinome per mažai. Na, tokiu atveju manau, kad toks "teisingumas" nusipelno pasmerkimo, ir mes niekada neturėtume praktikuoti nieko panašaus, ką praktikuoja dievas.
Mirti turesime ar taip ar taip, taigi ar tu nori priestarauti paciai mirciai, kaip neteisingai ar, kaip per anksciai mirciai ar, kaip?
Teoretizuojant, tai visi vaikai keliauja tiesiai pas Dieva, taigi cia irgi galime izvelgti Dieviska malone, taciau tokia malone zinoma visiskai netinka kalbant apie zmogiska morale.
Kiek?
Neskaiciavau, bet girdejau ne viena ir ne du atvejus
o kas atrado jezu del laimeto milijono ar del labai laimingo gyvenimo, tai negaliu atkapstyti nei vieno...
Pvz. Afrikoje krikscionybe kai kuriuose labai skurdziuose regionuose, kur zmonem gyventi tikrai labai sunku krikscionybe auga, kaip ant mieliu... Europoje kur gyventi palyginus su tomis salimis krikscioniu mazeja...
Tokiu atveju beveik viskas, ką mūsų supratimu gero mes visi darome, yra itin trumparegiška. Nes dievas to nedaro. Norint elgtis gerai pagal dievo standartus, reikėtų niekuo nesirūpinti, draugams nelaimėje nepadėti, leisti vaikams mirti badu, kankinti nekaltuosiu tam, kad pasimokytų kiti, leisti daugumai padarų žemėje žūti liepsnose, priburbuliuoti, badauti, uždusti ar kaip nors kitaip skausmingai numirti, iš anskto žinant, kad dauguma tokių mirčių ir kančios apraiškų liks visiškai niekam nežinomos. Ar galėjo, pavyzdžiui, dievas padaryti, kad mirtis liepsnose būtų neskausminga? Galėjo. Nepadarė. Daugybė padarų per visą žemės istoriją yra sudegę, kai čia nebuvo nieko, kas iš to pasimokytų. Kam to reikėjo? Aš tik vieną variantą matau. Yra iškrypusių žmonių, kurie kankina naminius gyvūnus dėl malonumo. Kadangi mūsų supratimas apie gerumą per menkas, to negalima laikyti blogiu. O gal tu turi kitų variantų?
Velgi reiktu sudefirencijuoti, kai kalbama kas yra moralu Dievui ir kas yra moralu zmonems.
Del liepsnu, tai cia verciau reiktu is vis kalbeti apie skausma, nes juk nelogiska, kad sudegti butu neskausminga, o paskesti skausminga. Tu matau noretum, kad mirtis butu neskausminga.
Aisku as irgi noreciau, bet vel darai Dievisko gerio mata pagal savo nora.
Man akivaizdu, kad ne visos kančios yra reikalingos, kad ne iš visų kančių yra naudos. Yra daugybė visiškai beprasmiškų kančių, kur akivaizdžiai jokios naudos būti negali. KĄ reiškia vien tie milijardai metų, kai jokių žmonių žemėje nebuvo.
Na paspekuliuoti nenori, kazkodel... As neesu isitikines ar nesamoningi padarai isgyvena skausma. jie ji patyria fiziskai, bet jie tikrai skusma isgyvena kitaip.
Man atrodo, kad tavo akivaizdumas yra klaidingas. tu tiesiog negali isivaizduoti, kodel tiek kanciu reikalinga, bet teoriskai imanoma, kad butent tiek ju ie reikejo, nei tu nei as tiesiog negalime to zinoti, nes neturime ir negalime tureti atitinkamo informacijos kiekio.
Taip. Draugas ateis į pagalbą. O dievo keliai nežinomi
Ateis ir Dievas nesijaudink
Emmm... Ką jis sako apie laisvą valią?
Iki kvantinės fizikos atsiradimo buvo manoma, kad vienintelis neapibrėžtumo šaltinis (paklaidos) matuojant fizikinius dydžius yra matavimo priemonių tobulumas ir tikslumas. Dabar yra suprasta, kad eksperimento duomenų interpretacija yra galima, tik jei yra žinoma matavimo paklaidų tikimybinė pasiskirstymo funkcija. Neapibrėžtumas iš esmės yra matuojamo dydžio pasiskirstymo pagal vertes funkcijos išplitimo matas, dar vadinamas matavimo paklaida.
Įsivaizduokime, kad žinant pradinę dalelės būseną atliekame vienas po kito du eksperimentus, kurių pirmas išmatuoja dalelės padėtį x, o antras dalelės impulsą p. Priklausomai nuo eksperimento instrumentų tikslumo kiekviena sekanti pora matavimų (padėties ir impulso) iš esmės turėtų beveik sutapti. Realiame pasaulyje jie visada skirsis dėl to, kad matavimo instrumentai yra netikslūs. Heizenbergas parodė, kad net turint absoliučiai tikslius matavimo prietaisus, negalima kiek norima dideliu tikslumu išmatuoti ir dalelės padėtį ir impulsą.
To visiskai uztenka, kad fiziskai laisva valia butu imanoma.
Tai mes ganėtinai galingi, jei dievo planus galime sujaukti
Jis leidzia mums, tai daryti.
Dievas man taip pat davė protą, kad netikėčiau aklai bet kokiomis pasakomis.
Dievas tau ji Dave, kad galetum mastyti ir jei noresi pasirinkti tiesa.