eleggua wrote:martynas wrote:Skepticizmas yra ''default'' moksline pozicija?
Be to uztenka sveiko proto ir nepesieksime tos infinity. Uztenka 9 kartus matuoti ir 10 kirpti
Gal atvirkščiai, skepticizmas remiasi mokslu, o kartu jį tobulina.
Tavo sveikas protas tau taip sako, o pvz. mano sveikas protas man sako, kad abejoti abejone yra absurdas. Matuosimes sveikais protais (kieno didesnis tas ir laimėjo) ar vis dėlto bus argumentų?
eleggua wrote:
Manau, čia taškas padėtas neteisingai. Kodėl pvz. paskui nereikia kritiškai įvertinti savo kritiško kritinio mąstymo įvertinimo? O paskui neįvertinti kritiškai to kritiško įvertinimo kritiško įvertinimo kritinio mąstymo? Jei viską reikia kritiškai vertinti, tada reikia kritiškai vertinti ir kritišką kritinio mąstymo įvertinimą.
.............. Skepticizmo skepticizmas arba abejojimas abejone yra labai panašus absurdiškumas (išeina infinite regression), plius dar ir neigiantis pats save (abejoti abejonę iš esmės reiškia tikėti, ką mes tiesą sakant ir stebime šioje temoje). Jis atsiranda dėl to, kai mes vietoje to, kad kritiškai vertinti tam tikrus dalykus (teiginius) kritiškai vertiname absoliučiai
viską, tuo tarpu ir savo kritišką vertinimą (ir taip iki begalybės). Krititiškai vertinti pati instrumentą, t. y. mokslinį metodą, jį tobulinant ir ieškant jame spragų yra savaime aiški skeptiko pareiga, tačiau šiuo atvejų jokios konkrečios mokslinio metodo kritikos aš nepastebėjau, mačiau tik tvirtinimus kad niekas to nedaro ir "jūs privalot abejoti abejojimu".
Kas čia per "yada....yada...yada..yada.yadayada..."??
Sprendžiant problemą, diskutuojant ar šiaip samprotaujant galima patogiai naudotis dedukciniu metodu, tačiau tamsta mums siūlai kažkokį "blablabladukcinį" metodą. Net ne indukcinį (kuris, dažniausiai, be dedukcinio mažai patikimas, todėl jie beveik visada naudojami kartu). "Blabladukcinis" metodas skirtas sukelti kuo daugiau dulkių, kad kuo mažiau matytūsi diskusijos objektas ar problema. Šį "metodą", apytikriai prieš 9302 metus, atrado čiukčių šamanai ir jis iš karto tapo populiarus. Dabar "metodas" yra vystomas ir tobulinamas visokių aiškiaregių, fokusininkų, astrologų, chyromantų, evangelikų-charizmatų, politikų ir taip toliau ir panašiai. O kartais "blabladukciniu metodu" maskuojamas paprasčiausias neišprusimas ir neišmanymas. Visai galimas dalykas, kad "blabladukcinis metodas" turi ir teigiamų savybių, tačiau visiškai kitokių nei problemų sprendimas ar teorijų sudarymas. Manau jis tinka kaip savotiška terapija ar apsauginis mechanizmas žemą savivertę turintiems subjektams... o kas ne be "grieko" ?
Juk teko sudalyvaut kokiame baliuje ar gimtadieny pora tokių ar daugiau "plėšia mikrofoną viens kitam iš rankų, ypač kai alkoholis jūra...
Tikiuosi sarkazmas čia labai tinka
, o ir metaforos tinkamos bei juokingos
čiut kas nepykite, kad taip....