Prietaru diegimas mokyklose
O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...
Kokioje mokykloje taip vyksta? Šiaip tai yra absurdas ir niekas neturėtų būti verčiamas eiti į bažnyčią. Jei tai vyksta ne pamokoms skirtu metu ir be prievartos - viskas gerai, žmonės laisvi eiti ten kur nori.Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...
Mano mokykloje irgi buvo tokia kaip ir tradicija rugsėjo pirmąją eiti į bažnyčią, tačiau nei karto taip nenuėjau ir problemų jokių nekilo. Nieko ten privalomo ištikro nėra. Dvejeto juk iš fizikos ar "fyzinio" neparašys už nenuėjimą?Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...
Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė. Į mišias einama 10 val. tai jei jų nebūtų toliau tūrėtų vykt pamokos. Mokinių niekas neklausia nori ar nenori, visi eina turi ir tu. Žinoma jei užsispyręs rėksi, kad neisi, tai niekas ten tavęs ir nenutems, bet gražiai išsiprašyti tikrai nepavyks, be ginčų su mokytoja neapsieisi. Visa ši idėja yra tikybos mokytojos, o direktorė įpratus šokti pagal jos dūdelę ir kiti mokytojai su ja ginčytis privengia. Taip tai niekas nei mokinių, nei jų tėvų niekada neklausė ar jie pritaria tam, kad vietoj pamokų juos temptų į bažnyčią. Aišku vaikam tai dzin, bet kur nueis, kad tik pamokų nebūtų . Bet ar mokykla tam skirta? O tokios tradicijos kaip rugsėjo pirmąją eiti į bažnyčią iš vis nesuprantu.D3monas wrote:Kokioje mokykloje taip vyksta? Šiaip tai yra absurdas ir niekas neturėtų būti verčiamas eiti į bažnyčią. Jei tai vyksta ne pamokoms skirtu metu ir be prievartos - viskas gerai, žmonės laisvi eiti ten kur nori.Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...
Rugsėjo pirmą ir aš niekada bažnyčioj nebuvau, nes yra pabrėžta ateiti dvyliktokams ir pirmokams, tai kaip dvyliktoj klasėj bus nežinau. Dvejetų niekas nesurašys už tai, kad neatejai, bet pasipykt tikrai teks, blogiausiu atveju gali užsisėst, bet čia jau nuo mokytojo priklauso. Kokia iš vis nauda iš to ėjimo ... Galima tą laiką daug produktyviau praleist.Panzer wrote:Mano mokykloje irgi buvo tokia kaip ir tradicija rugsėjo pirmąją eiti į bažnyčią, tačiau nei karto taip nenuėjau ir problemų jokių nekilo. Nieko ten privalomo ištikro nėra. Dvejeto juk iš fizikos ar "fyzinio" neparašys už nenuėjimą?Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...
Tokie dalykai, kaip tėvų susirinkimai ten vyksta, ar ne? Tėvai galėtų iškelti šį klausimą. Taip pat turėtų būti kažkas panašaus į mokyklos tarybą, joje taip pat galima iškelti klausimą šia tema. Yra daug būdų tam spręsti, tačiau pirmiausia reikėtų kreiptis į klasės auklėtoją, tėvus, direktoriaus pavaduotoją ugdymui.Grikis wrote:Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė. Į mišias einama 10 val.
Iš tamstos pasakojimo galima susidaryti įspūdi, kad tavo mokykla turi kažkokį tikybos mokytoją Hitlerį, kurio klauso ir direktorius, ir pavaduotojai, ir mokiniai, ir jų tėvai. Ir pakeisti nieko neįmanoma, nes mažų mažiausiai pasiųs į dujų kamerą arba "užsisės". Nu, nebūna taip.
Staliną, iššaudyt mus visus žada.Panzer wrote:Iš tamstos pasakojimo galima susidaryti įspūdi, kad tavo mokykla turi kažkokį tikybos mokytoją Hitlerį, kurio klauso ir direktorius, ir pavaduotojai, ir mokiniai, ir jų tėvai. Ir pakeisti nieko neįmanoma, nes mažų mažiausiai pasiųs į dujų kamerą arba "užsisės". Nu, nebūna taip.
Mūsų mokykloje irgi per tam tikras šventes buvo priimta eiti į mišias. Kiek žinau ir kitose mokyklose tas pats būdavo. Žinoma, nieko baisaus nenutikdavo, jei ten ir nepasirodydavai, bet kartais tiesiog nemalonu būdavo prieš vyresnius ar giminaičius.
Panašiai dabar yra su mūsų giminės susitikimais. Užsakomos mišios ir esi kaip ir priverstas į jas eiti, nes jei neisi, tai jausi, kad vyresni giminaičiai kreivai į tave žiūri. Apima labai nemalonus jausmas, jau geriau tas mišias iškentėt. Panašu, kad jie net nesusimasto ar tu tiki Dievu ar ne, jiems ėjimas į bažnyčią yra kaip tradicija, kurią turi priimti kiekvienas, nes taip įprasta. Taip daro visi ir visada ir negalima daryti kitaip.
Panašus šlamštas su laidotuvėmis, šarvojimu, laidotuvių vainikais ir kunigu prie kapo duobės. Niekam nerūpi ar žmogus buvo religingas, tiesiog visi primeta savo tikėjimą ir apeigas, nes daugiau nieko nežino....
Panašiai dabar yra su mūsų giminės susitikimais. Užsakomos mišios ir esi kaip ir priverstas į jas eiti, nes jei neisi, tai jausi, kad vyresni giminaičiai kreivai į tave žiūri. Apima labai nemalonus jausmas, jau geriau tas mišias iškentėt. Panašu, kad jie net nesusimasto ar tu tiki Dievu ar ne, jiems ėjimas į bažnyčią yra kaip tradicija, kurią turi priimti kiekvienas, nes taip įprasta. Taip daro visi ir visada ir negalima daryti kitaip.
Panašus šlamštas su laidotuvėmis, šarvojimu, laidotuvių vainikais ir kunigu prie kapo duobės. Niekam nerūpi ar žmogus buvo religingas, tiesiog visi primeta savo tikėjimą ir apeigas, nes daugiau nieko nežino....
Mirusiam žmogui jau nieko nebeprimesi, o likusieji jį palaidoja pagal savo supratimą. Jei tai sumažina netekties skausmą, nematau nieko blogo.cheshire wrote: Panašus šlamštas su laidotuvėmis, šarvojimu, laidotuvių vainikais ir kunigu prie kapo duobės. Niekam nerūpi ar žmogus buvo religingas, tiesiog visi primeta savo tikėjimą ir apeigas, nes daugiau nieko nežino....
Na, o jei pareikštumei, jog netiki dievais, gal tada nereikėtų dalyvauti ritualuose? Ar tai būtų dar blogiau?cheshire wrote:Panašu, kad jie net nesusimasto ar tu tiki Dievu ar ne, jiems ėjimas į bažnyčią yra kaip tradicija, kurią turi priimti kiekvienas, nes taip įprasta. Taip daro visi ir visada ir negalima daryti kitaip.
Taikliai čia D3monas pasakė. Manau, kad šiuo konkrečiu atveju veikia paprasčiausia baimė išsiskirti iš daugumos. Atseit, dauguma eina į bažnyčią, tai kaip čia aš dabar laužysiu tradicijas ir tuo būdu išsiskirsiu iš kitų. Tai su manimi tada ne tik niekas nedraugaus (draugystė tokiam amžiuje yra labai svarbi), bet mane dar gali už tai apkulti.D3monas wrote:Na, o jei pareikštumei, jog netiki dievais, gal tada nereikėtų dalyvauti ritualuose? Ar tai būtų dar blogiau?cheshire wrote:Panašu, kad jie net nesusimasto ar tu tiki Dievu ar ne, jiems ėjimas į bažnyčią yra kaip tradicija, kurią turi priimti kiekvienas, nes taip įprasta. Taip daro visi ir visada ir negalima daryti kitaip.
Na, palauk. O jei šis išsiskyrimas iš daugumos reikštų socialinę savižudybę? Nors manau, jog tokiais atvejais nereligingumas turėtų būti aiškiai deklaruojamas ir tuo pagrindu atsisakoma dalyvauti religiniuose ritualuose, tačiau nesunku įsivaizduoti situacijų, kada toks drąsus poelgis gali atnešti daugiau vargo, nei naudos. Ypač jei kalbame apie jauną žmogų, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos, su kuria rizikuoja susipriešinti. Tokioje situacijoje nėra lengvo sprendimo.Augustas wrote: Manau, kad šiuo konkrečiu atveju veikia paprasčiausia baimė išsiskirti iš daugumos.
Šituo kažkodėl labai abejoju, nes paauglystė ir jaunystė yra maišto prieš suaugusius amžius. Jei kas nors iš draugų drąsiai atmestų ir viešai (bet jokiu būdu neagresyviai) pareikštų, kad jis esąs ateistas, tai, manau, kaip tik toks žingsnis pridėtų taškų bendraamžių akyse ir tokio dalyko, kaip socialinė savižudybė, įvykti neturėtų.D3monas wrote:Na, palauk. O jei šis išsiskyrimas iš daugumos reikštų socialinę savižudybę?Augustas wrote: Manau, kad šiuo konkrečiu atveju veikia paprasčiausia baimė išsiskirti iš daugumos.
Rimti pasaulėžiūriniai sprendimai niekad nebūna lengvi. O susipriešinimo rizika visada buvo ir yra net ir šiais didžios tolerancijos laikais. O jei labai jau didelė baimė ima, tai galima visada surinkti informaciją apie savo aplinką, t.y. pasiteirauti savo draugų, o kaip ten yra su tuo ateizmu, ar jie prijaučia jam, ar kartais draugams nenusibodo eiti į bažnyčią ir t.t., ir pan. O tada priimti kokį nors sprendimą. Ir lažinuosi, kad tokių draugų, kuriems ta bažnyčia iki gyvo kaulo įkyrėjusi, atsiras tiek, kad priėmus sprendimą paskelbti, jog esi ateistas, ir tą padarius neagresyviai, atsirastų nemažai slaptų ir viešų tokio drąsaus žingsnio gerbėjų.Nors manau, jog tokiais atvejais nereligingumas turėtų būti aiškiai deklaruojamas ir tuo pagrindu atsisakoma dalyvauti religiniuose ritualuose, tačiau nesunku įsivaizduoti situacijų, kada toks drąsus poelgis gali atnešti daugiau vargo, nei naudos. Ypač jei kalbame apie jauną žmogų, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos, su kuria rizikuoja susipriešinti. Tokioje situacijoje nėra lengvo sprendimo.
Vienas stiprus koziris mokinių pusėje yra jų tėvai. Pamenu, kai atsirado tikybos pamokos, mūsų auklėtoja buvo pasirįžusi įrodyti savo uolumą priversdama visą klasę rinktis tikybą. Nežinau kuris iš mano tėvų ir ką pasakė per susirinkimą, bet po to buvau vienas iš dviejų mano klasės vaikų, kurie lankė etiką, ir niekada dėl to neturėjau problemų. Jei tikrai mokykloje peržengiama riba religijos klausimu (ir ne tik), vienas gimdytojų skambutis direktorei turėtų jas nesunkiai išspęsti. Vargu ar mokyklos vadovybė bus tiek dievobaiminga, kad dėl to rizikuotų skundais į švietimo skyrių.
Kita vertus, jei problema tik tame, kad reikia nueitį į bažnyčią porą kartų per metus, tai aš tiesiog nueičiau, ir pastoviniuočiau kur gale. Abejoju, kad ten kas mokinius jėga ant kelių klupdo ir verčia dalyvauti apeigose.
Kita vertus, jei problema tik tame, kad reikia nueitį į bažnyčią porą kartų per metus, tai aš tiesiog nueičiau, ir pastoviniuočiau kur gale. Abejoju, kad ten kas mokinius jėga ant kelių klupdo ir verčia dalyvauti apeigose.