Kas man užkliuvo, sorry nenoriu daug gilintis.
Autorė, kalba apie „intelektualiai silpnus žmones“ (2). Teigiama, kad „gebėjimai greitai bėgti ar kepti bandeles asmens kaip asmens nedeterminuoja, o štai gebėjimas mąstyti – dar ir kaip“ (2). Toks gražus žodžių rinkinys gali apgauti vidutinio intelekto žmogų, kuriam nėra įdomūs dabartinio mokslo pasiekimai, tačiau tiems, kas seka genetikos, antropologijos ir sociologijos naujienas, visi tie teiginiai pasirodys tiek pat juokingi, kiek fizikams juokingi teiginiai, kad Žemė yra plokščia, laikoma trijų dramblių, esančių ant banginio nugaros. Jei bandelės kepimo procesas nereikalautų žinių ir įgūdžių, visos kepyklos seniai būtų bankrutavusios, o kepėjo profesija dingtų iš profesinių mokyklų. Jei greitas bėgimas nereikalautų aerodinamikos ir žmogaus anatomijos suvokimo, specialių treniruočių, širdies ritmo, kvėpavimo valdymo, sporto trenerių ruošimas būtų visų laikų didžiausia afera, o pasaulio rekordus gerintų kiekvienas „savamokslis“.
Jesus Christ, tai jeigu bandelėms kepti ir bėgti ir reikia intelekto, tai nereiškia kad būtina mokėti kepti bandeles ir greitai bėgti kad turėti intelektą (kuris "determinuoja asmenį kaip asmenį"). Ty jis ginčijasi ne su tuo kas sakoma, ir dar drįsta taip naglai postringauti apie "vidutinį intelektą" ir "neišmanymą".
Intelektas yra įgyjama savybė. Intelektas nėra prigimtinė savybė. Intelektas yra susijęs su mokyklos kokybe. Intelektualiai silpnas reiškia prastai besimokęs arba prastai išmokęs. Autorė savo straipsnyje suponuoja, kad gebėjimas mokytis nėra prigimtinė žmogaus savybė. Tarytum „proletarų“ vaikai yra kitokie nei intelektualų. Tarytum sukeitus proletaro vaiką ir intelektualo vaiką, pasikartos Šurikovo istorija iš Bulgakovo „Šuns širdies“. Proletarų vaikas net intelektualų šeimoje užaugs „buduliu“.
Skirtingų žmonių gebėjimas mokytis nėra vienodas, būkim realistai. Proletarų vaikas bus panašesnis į savo brolius ir seseris nei į įbrolius ir įseseres, (bet aišku nebūtinai bus "budulis" dėl regresijos link vidurkio).
Žr,
http://en.wikipedia.org/wiki/Heritability_of_IQ
{Rašo apie IQ skirtumus tarp šalių}Taigi, jei genetinė dedamoji ir yra, jos įtaka yra gana maža.
Išvada niekaip neseka iš to ką jis rašo aukščiau, bet to yra visiškas kliedesys jeigu kalba eina apie individus. Žr:
Conventional twin studies reinforce this pattern: monozygotic (identical) twins raised separately are highly similar in IQ (0.86), more so than dizygotic (fraternal) twins raised together (0.6) and much more than adoptive siblings (~0.0)
Various studies have found the heritability of IQ to be between 0.7 and 0.8 in adults and 0.45 in childhood in the United States.[6][9][19] It may seem reasonable to expect that genetic influences on traits like IQ should become less important as one gains experiences with age. However, that the opposite occurs is well documented. Heritability measures in infancy are as low as 0.2, around 0.4 in middle childhood, and as high as 0.8 in adulthood.
Conventional twin studies reinforce this pattern: monozygotic (identical) twins raised separately are highly similar in IQ (0.86), more so than dizygotic (fraternal) twins raised together (0.6) and much more than adoptive siblings (~0.0)
]Žr:
http://en.wikipedia.org/wiki/Heritability_of_IQ
Tą patį vidutinio IQ koeficiento augimą stebime ir kitose šalyse, kur gerėja švietimo sistema, keičiasi požiūris į mokymąsi, gerinamos pedagoginės metodikos. Kaip kitaip paaiškinti kodėl vidutinis Azijos tautų IQ didėjo jų ekonomikoms augant ir artėjo prie Vakarų valstybių? Japonijoje nuo 1945 iki 1960 metų, o Pietų Korėjoje nuo 1970 iki 1990 vidutinis IQ padidėjo 8 IQ punktais. Kinijoje vidutinis IQ padidėjo panašiu laikotarpiu 6,6 IQ punktais
Didėjo maždaug visur (Flynn effect), todėl man atrodo kad čia kažkodėl norima sudaryti neteisingą įspūdį...
Akivaizdu, kad intelektas yra įgyjamas per mokymąsi. O klausimas, kodėl tam tikras žmogus neišsilavinęs, kodėl jis yra silpno intelekto, kodėl negerbia knygos ir logikos, turi būt adresuojamas mokyklai ir valstybei.
Intelektas matuoja patį gebėjimą mokytis ir kai kurių žmonių nieko neišmokysi ir niekas dėl to nekaltas. Ar tipo kiekvienas silpnaprotis turėtų paduoti tėvus, mokyklą ar valstybę į teismą? Kokie kliedesiai!
Matyt genai smegenyse neveikia ir Mendelis su Darvinu teisūs tik iki kaklo ir t.t.
Dar šmaikštu kad jis rašo : "Filosofų ir teologų konfrontacija su mokslu turi ilgą istoriją ir nėra būdinga tik mūsų laikmečiui"," Nors filosofija yra tiksliųjų mokslų motina, šiandien pastebima tendencija, kai filosofų teiginiai atsiduria tame pačiame mokslinio spektro gale, kaip ir teologų racionalizacijos mėginant pagrįsti religines dogmas. Antikoje egzistavo požiūris, jog vien tik proto galios ir logikos užtenka suvokti ir paaiškinti Visatos sandarą. Šį požiūrį iš mokslo išspyrė Galileo Galilėjus, įtvirtinęs eksperimento viršenybę prieš protinius samprotavimus" matyt be jokios savi-ironijos. Juk jis pats čia iš esmės filosofuoja, bando iš šalių vidurkių išmastyti intelekto kilmę užuot pasidomėjęs dvynių tyrimais kur klausimas tiriamas tiesiogiai! Ir argi fizika labiau susijusi su psichologija nei filosofija? Come on!
).
) tezę, jog darbas padarė žmogų (iš beždžionės).