Aukštasis išsilavinimas - ar jo reikia?

[D3monas]

Yra budai sertifikuoti savo zinias be universitetu, tame paciame internete.

Kol kas į juos niekas rimtai nežiūri. Taip pat neaišku kada ir ar iš viso į juos kas nors pradės rimtai žiūrėti. Be to, ne visi dalykai gali būti išmokti internetuose.

Cia tiesiog kuri, ar esi mates tokia labaratorija ir jos reikalavimus klientams?

Negi tau kaip robotui viską reikia į [joke] [/joke] dėti? On a more serious note: vargu ar savamokslius patologus-anatomus įsileistų į morgą mokytis atlikinėti skrodimus, net jei jie labai-labai gražiai paprašytų. Štai tau ir pavyzdys, kur neįsileidžia be išsilavinimo beigi be priklausymo mokslo institucijai.

Man kyla klausimas, ar savamoksliai* gali efektyviai save mokyti? Kai ko nors mokaisi, tau gali atrodyti, kad išmokai viską teisingai, surinkai objektyvias žinias, perskaitei visas vertas skaitymo knygas. Realybėje gali būti, kad susirinkai labai vienpusišką informaciją ir iš tiesų nesi susipažinęs su pilnu mokslo diskursu, ir tavo žinios nėra nei pilnos, nei atspindi state of the art. Ką jau kalbėti apie tai, kaip sunku prieiti prie informacijos šaltinių, jei nepriklausai mokslo institucijai. Žinoma, didesnės bibliotekos prenumeruoja mokslo duomenų bazes, taip pat galima vienokia ar kitokia forma naudotis universitetų bibliotekų ištekliais, tačiau būnant universiteto studentu ar darbuotoju prieiga prie informacijos vis vien yra geresnė.

*Turiu omenyje ne technines profesijas, ne amatus ir ne menus, bet socialinius ir humanitarinius mokslus, taip pat ir sveikatos mokslus. Tikiu, kad kalviai, dizaineriai ir programuotojai gali pasiekti aukštą profesinę kompetenciją savarankiškai savo garažuose.

[fizikanas]

Kol kas į juos niekas rimtai nežiūri. Taip pat neaišku kada ir ar iš viso į juos kas nors pradės rimtai žiūrėti. Be to, ne visi dalykai gali būti išmokti internetuose.

Matei kazkokios apklausos duomenis ar is gilaus isitikinimo?

On a more serious note: vargu ar savamokslius patologus-anatomus įsileistų į morgą mokytis atlikinėti skrodimus, net jei jie labai-labai gražiai paprašytų. Štai tau ir pavyzdys, kur neįsileidžia be išsilavinimo beigi be priklausymo mokslo institucijai.

Medicina stipriai reglamentuota sritis. Problemos slypi istatymuose ir etikoje, o ne technologijose.

Man kyla klausimas, ar savamoksliai* gali efektyviai save mokyti? Kai ko nors mokaisi, tau gali atrodyti, kad išmokai viską teisingai, surinkai objektyvias žinias, perskaitei visas vertas skaitymo knygas. Realybėje gali būti, kad susirinkai labai vienpusišką informaciją ir iš tiesų nesi susipažinęs su pilnu mokslo diskursu, ir tavo žinios nėra nei pilnos, nei atspindi state of the art. Ką jau kalbėti apie tai, kaip sunku prieiti prie informacijos šaltinių, jei nepriklausai mokslo institucijai. Žinoma, didesnės bibliotekos prenumeruoja mokslo duomenų bazes, taip pat galima vienokia ar kitokia forma naudotis universitetų bibliotekų ištekliais, tačiau būnant universiteto studentu ar darbuotoju prieiga prie informacijos vis vien yra geresnė.

Koks skirtumas ar ismokai viska ar tik viena puse? Svarbu, kad darbdavys galetu atsirinkti sau tinkama darbuotoja, o tai jis gali objektyviai padaryti pagal sertifikatus, kuriais pasitiki arba egzaminuodamas pats. Kas tas mistinis mokslo diskursas ir state of art as isvis nezinau ir man nerupi.

*Turiu omenyje ne technines profesijas, ne amatus ir ne menus, bet socialinius ir humanitarinius mokslus, taip pat ir sveikatos mokslus. Tikiu, kad kalviai, dizaineriai ir programuotojai gali pasiekti aukštą profesinę kompetenciją savarankiškai savo garažuose.

Na jo, kai tavo sritis yra humanitariniai mokslai, tai kad atrodyti rimtai ir moksliskai, tau bus reikalinga all the help you can get

[Pico]

Tai kaip tik socialiniams ir humanitariniams nereikia universiteto, pakanka kompetetingai sudaryti privalomos literaturos sarasa ir viskas (bet didzioji dalis univieru ir fakultetu net sito nesugeba). Nei labortoriju, nei sudetingos ir brangios irangos irangos jiems nreikia.

Ir isvis humanitariniams dalykams net nevieta prie mokslo, juo labiau 21 amziuje, kai truksta tiek ir tiek techniniu dalyku specialistu, o tu niektauskiu niekada netruko ir netruks, realiao jie net mazai kam reikalingi, nors univirai juos ruosia tukstanciais kasmet. Tai turetu buti ne universitetu programose, o nebent laisvalaikio hobis. Tokia vieta humanistikos 22 amziuje ir bus.

Ps. Labai tingiu klaidas taisyti.

[D3monas]

Matei kazkokios apklausos duomenis ar is gilaus isitikinimo?

Profesinė patirtis.

Medicina stipriai reglamentuota sritis. Problemos slypi istatymuose ir etikoje, o ne technologijose.

Taip, ir tikėkimės, kad medicina tokia ir liks. Problemos įstatymuose ir etikoje šiuo atveju nė kvapo nėra. Problema būtų, jei kiekvienas entuziastas, norintis mėsinėti lavonus, gautų tą galimybę.

Koks skirtumas ar ismokai viska ar tik viena puse? Svarbu, kad darbdavys galetu atsirinkti sau tinkama darbuotoja, o tai jis gali objektyviai padaryti pagal sertifikatus, kuriais pasitiki arba egzaminuodamas pats.

Kieno išduodamus sertifikatus - universitetų? Kas juos egzaminuotų - kiti savamoksliai? Ar, visgi, egzaminuotų ir sertifikuotų mokslo įstaigų paruošti specialistai?

Kas tas mistinis mokslo diskursas ir state of art as isvis nezinau ir man nerupi.

Pasakyta kaip tikro savamokslio.

Na jo, kai tavo sritis yra humanitariniai mokslai, tai kad atrodyti rimtai ir moksliskai, tau bus reikalinga all the help you can get

Bijau, kad diplomuotas lingvistas šiai dienai yra vertas daugiau pagarbos, nei savamokslis medikas. Abu darbo rinkoje niekam nereikalingi, bet vienas iš jų bent jau turi diplomą.

Tai kaip tik socialiniams ir humanitariniams nereikia universiteto, pakanka kompetetingai sudaryti privalomos literaturos sarasa ir viskas (bet didzioji dalis univieru ir fakultetu net sito nesugeba). Nei labortoriju, nei sudetingos ir brangios irangos irangos jiems nreikia.

Tu taip manai, bet iš tiesų yra kiek kitaip. Socialiniams mokslams neretai prisireikia ir sudėtingos įrangos, ir laboratorijų. Tai suprasti trukdo tik paties tavo ribotumas. Dėl humanitarinių - nežinau, jiems įrangos gal ir nereikia, o gal ir reikia. Kadangi mokslai juda tarpdiscipliniškumo link, vis dažniau vienos disciplinos klausimus mėginama atsakyti kitos disciplinos įrankiais, pvz.: lingvistikos ar filosofijos klausimus mėginama atsakyti pasitelkiant įvairiausius smegenoskopus.

[Pico]

Socialiniams mokslams neretai prisireikia ir sudėtingos įrangos, ir laboratorijų. Tai suprasti trukdo tik paties tavo ribotumas.

Tai padek man, ribotam zmogeliui, ir papasakok kurio ten universiteo soc fakultetai prikisti laboratoriju su sudetingiausia iranga.

O tarpdiscipliniskumas tik patvirtina tai, ka as sakau. Tie vadinamieji soc mokslai yra ne velnio ne mokslai ir jiems ne vieta aukstosiose mokyklose. Kaip kad kulinarijos bakalauro ar magistro nera.

[fizikanas]

Profesinė patirtis.

Taip ir spejau, kad is gilaus issitikinimo.

Taip, ir tikėkimės, kad medicina tokia ir liks. Problemos įstatymuose ir etikoje šiuo atveju nė kvapo nėra. Problema būtų, jei kiekvienas entuziastas, norintis mėsinėti lavonus, gautų tą galimybę.

Yra problema istatymuose ir etikoje, jei esi savamokslis entuziastas, norintis mesineti lavonus.

Kieno išduodamus sertifikatus - universitetų? Kas juos egzaminuotų - kiti savamoksliai? Ar, visgi, egzaminuotų ir sertifikuotų mokslo įstaigų paruošti specialistai?

Sertifikatus isduotu ir egzaminuotu tie, kuo pasitiki darbdavys. Jei darbdavys pasitiki tuo, kuo pasitiketi neverta, su juo susitvarkys naturali rinkos atranka. Nei tau, nei tavo universitetui tuo rupintis nereikes.

Pasakyta kaip tikro savamokslio.

Tai teisingai? Ar kaip?

Bijau, kad diplomuotas lingvistas šiai dienai yra vertas daugiau pagarbos, nei savamokslis medikas. Abu darbo rinkoje niekam nereikalingi, bet vienas iš jų bent jau turi diplomą.

Kieno pagarbos? Tavo?

pvz.: lingvistikos ar filosofijos klausimus mėginama atsakyti pasitelkiant įvairiausius smegenoskopus.

Norejei pasakyti - humanitarams, taip ir nesugebejus atsakyti i savo srities klausimus, jiems i pagalba ateina tikri mokslininkai?

[Šešėlis]

Dėl humanitarinių - nežinau, jiems įrangos gal ir nereikia, o gal ir reikia.

Pvz., studijuojant filologiją fonetikos paskaitos vyksta fonetikos laboratorijoje. Nors šiaip fonetikos laboratorijose paprastai yra daromi tyrimai, o ne mokomi studentai.

Tie vadinamieji soc mokslai yra ne velnio ne mokslai ir jiems ne vieta aukstosiose mokyklose.

Jūsų iš sub*nės ištraukta nuomonė yra aiški – nepritariate ne studijavimo idėjai, o tiesiog kai kurių mokslų studijavimui. Ji kol kas neverta nė sudilusio skatiko, nes patingėjote ne tik klaidas ištaisyti, bet dar ir kokį argumentą mestelti. Jei rinkai atrodys, kad šių mokslų diplomai yra tokie nereikalingi, kaip teigiate, jie tokie ir liks, ir niekas nebestudijuos (kaip nutiko su kai kuriomis kunigų seminarijomis, pvz.).

[fizikanas]

Pvz., studijuojant filologiją fonetikos paskaitos vyksta fonetikos laboratorijoje.

Nezinau kokie ten irengimai, bet kazkodel su situo susiasociavo
http://www.christian.se/wp-content/gall ... legacy.jpg

[D3monas]

Taip ir spejau, kad is gilaus issitikinimo.

Žinoma, tavo gilus įsitikinimas, kad į savamokslius bediplomius asmenis yra žiūrima rimtai - daug svaresnis.

Yra problema istatymuose ir etikoje, jei esi savamokslis entuziastas, norintis mesineti lavonus.

Visuomenei problemos nėra, visuomenė yra suinteresuota patikimais gydytojais ir savamokslių jai nereikia. Pripažink, tikrai norėtum, kad tave operuotų ne savamokslis, bet universitete išmokytas chirurgas.

Sertifikatus isduotu ir egzaminuotu tie, kuo pasitiki darbdavys.

Taip ir yra. Dažniausiai darbdavys pasitiki universitetais bei kitomis oficialiomis institucijomis.

Tai teisingai? Ar kaip?

Trumparegiškai.

Kieno pagarbos? Tavo?

Sprendžiant iš to, kad aukštojo mokslo diplomas yra būtinas reikalavimas praktiškai bet kokiam padoresniam darbui - darbdavių ir visuomenės apskritai.

Norejei pasakyti - humanitarams, taip ir nesugebejus atsakyti i savo srities klausimus, jiems i pagalba ateina tikri mokslininkai?

Oho, kokia įdomi reakcija. Ne, norėjau pasakyti, kad įvairūs mokslo metodai ir įrankiai vis labiau tampa prieinami įvairioms disciplinoms, todėl į anksčiau neatsakomus klausimus galima atsakyti pasitelkiant šiuos išteklius.

Tai padek man, ribotam zmogeliui, ir papasakok kurio ten universiteo soc fakultetai prikisti laboratoriju su sudetingiausia iranga.

Laboratorijose būna įvairių aparatų ir įvairios technikos: EEG aparatai, poligrafai (ne kokiai nors melo detekcijai, bet organizmo reakcijų stebėjimui), žmonių stebėjimui pritaikytos patalpos, kognityviniams tyrimams pritaikyti kambariai ir aparatinė bei programinė įranga. Neketinu inventoriaus vardinti, nes tai yra beprasmiška, tačiau socialiniuose moksluose laboratoriniai tyrimai yra nuolat daromi ir jiems naudojama speciali įranga. Jei nebūtum toks tamsuolis - visa tai žinotum. Nežinau ką tau patarti. Mėgink paskaityti wikipediją.

O tarpdiscipliniskumas tik patvirtina tai, ka as sakau. Tie vadinamieji soc mokslai yra ne velnio ne mokslai ir jiems ne vieta aukstosiose mokyklose. Kaip kad kulinarijos bakalauro ar magistro nera.

Tarpdiscipliniškumas patvirtina tik tai, kad inovatyvioms idėjoms reikia platesnių rėmų, kuriuose būtų galima dirbti. Tavo minima kulinarija, kurios bakalauro niekam nereikia, yra daug artimesnė gamtos, o ne socialiniams mokslams, todėl nelabai suprantu ką nori pasakyti. Kad nereikia informatikos, matematikos, statybų inžinerijos ir kitų "kulinariškų" studijų programų bakalauro?

[fizikanas]

Žinoma, tavo gilus įsitikinimas, kad į savamokslius bediplomius asmenis yra žiūrima rimtai - daug svaresnis.

Pabandyk isidarbinti kokioje IT kompanijoje uzsienyje ir paklausk, jiems svarbiau tavo savamoksliskai igytas Microsoft sertifikatas ar Siauliu Universiteto aukstojo mokslo diplomas.

Visuomenei problemos nėra, visuomenė yra suinteresuota patikimais gydytojais ir savamokslių jai nereikia. Pripažink, tikrai norėtum, kad tave operuotų ne savamokslis, bet universitete išmokytas chirurgas.

Man kurkas svarbiau butu to chirurgo atliktu operaciju istorija ir reputacija, nei popieriaus lapas.

Trumparegiškai.

Pasakei, kaip tikras akademinis klierscikas.

Sprendžiant iš to, kad aukštojo mokslo diplomas yra būtinas reikalavimas praktiškai bet kokiam padoresniam darbui - darbdavių ir visuomenės apskritai.

Matau gilaus issitikinimo vaisiai toliau sekmingai raskomi?

Oho, kokia įdomi reakcija.

Nieko geriau nei tas epiphany jausmas, pirma karta susivokus kazka, arne?

[D3monas]

Pabandyk isidarbinti kokioje IT kompanijoje uzsienyje ir paklausk, jiems svarbiau tavo savamoksliskai igytas Microsoft sertifikatas ar Siauliu Universiteto aukstojo mokslo diplomas.

Neadekvatus pavyzdys. Microsoft kuria platformą ir įrankius, skirtus kurti produktus tai platformai. Natūralu, kad jų kompetencija yra didžiausia jų produkto atžvilgiu. Toks sertifikatas liudija asmens techninius gebėjimus. Lygiai kaip suvirintojo ar šaltkalvio pažymėjimai liudija, kad asmuo moka virinti ar šaltkalviauti ir į autoservisą darbinantis aukštojo mokslo diplomas nublanksta prieš šiuos pažymėjimus. O tu geriau pamėgink įsidarbinti chirurgu internete peržiūrėjęs 10 video su apendektomijomis. Nepavyks. Net jeigu tavo vietinis lavonų pjaustytojų-mėgėjų būrelis tave ir sertifikuotų.
Aš suprantu, kad amatams ir siauroms techninėms profesijoms nereikia gilių universitetinių studijų. Šaltkalviams, programuotojams ir pan. profesionalams nafik tie diplomai, jiems paprasčiau mokytis dirbant ir įgijus pakankamai įgūdžių išlaikyti testus, kurie parodo jų kvalifikaciją. Tiesa, institucija, kuri išduoda tą kvalifikacijos pažymėjimą turi būti autoritetinga ir pripažįstama, o ne Jonuko įkurta mažoji bendrija "Programščikų ir šaltkalvių sertifikatai". Bet juk ne apie tai tema, ar ne? Tema yra apie tai, ar reikia aukštojo išsilavinimo. Tavo pozicija, kol kas, yra paremta tautologija, kuri skamba taip "veikloms, kurioms nereikia aukštojo mokslo diplomo - nereikia aukštojo mokslo diplomo". Man daug įdomiau, ar aukštojo mokslo diplomo reikia srityse, kur tradiciškai jis yra pageidaujamas, tačiau jo vertė yra abejotina. Keletas pavyzdžių: kūrybinės industrijos, taikomoji dailė, pramogų vadyba ir pan. Kitas klausimas, kuris man įdomus, yra tai, kokia yra aukštojo mokslo socialinė reikšmė, bet į tai daugiau ar mažiau jau buvo atsakyta temos pradžioje.

Man kurkas svarbiau butu to chirurgo atliktu operaciju istorija ir reputacija, nei popieriaus lapas.

Popieriau lapas neišduodamas, jei neįgyjamos reikiamos darbui kompetencijos. Dar kartą paklausiu: pas ką norėtum operuotis - pas savamokslį, ar diplomuotą chirurgą?

Matau gilaus issitikinimo vaisiai toliau sekmingai raskomi?

O, varge-vargeli... Atsiversk tu kurį nors tau mėgiamiausią darbo paieškos tinklapį ir pasiskaityk ko prašo. Arba paimk random 5 gerai apmokamus darbo pasiūlymus ir pasižiūrėk, ar juose reikalaujama formalios kvalifikacijos, ar užtenka būti savamoksliu.

[Pico]

Laboratorijose būna įvairių aparatų ir įvairios technikos: EEG aparatai, poligrafai (ne kokiai nors melo detekcijai, bet organizmo reakcijų stebėjimui), žmonių stebėjimui pritaikytos patalpos, kognityviniams tyrimams pritaikyti kambariai ir aparatinė bei programinė įranga. Neketinu inventoriaus vardinti, nes tai yra beprasmiška, tačiau socialiniuose moksluose laboratoriniai tyrimai yra nuolat daromi ir jiems naudojama speciali įranga. Jei nebūtum toks tamsuolis - visa tai žinotum. Nežinau ką tau patarti. Mėgink paskaityti wikipediją.

Nu, ir kurie soc fakultetai turi bei naudoja situos dalykus lietuvoje? Kazka fantazuoji tu cia man.

Ir taip, tarpdiscipliniskumas yra ne kas kita, o gamtos mokslu metodu invazija i soc mokslus. Visi rasyti vadoveliai gali buti metami i siukksliu dezes, nes tuos bus nauji.

[fizikanas]

Neadekvatus pavyzdys.

Neatitinkantis tavo gilaus issitikinimo?

Lygiai kaip suvirintojo ar šaltkalvio pažymėjimai liudija, kad asmuo moka virinti ar šaltkalviauti ir į autoservisą darbinantis aukštojo mokslo diplomas nublanksta prieš šiuos pažymėjimus.

Kitaip tariant... aukstojo mokslo diplomo.....?

O tu geriau pamėgink įsidarbinti chirurgu internete peržiūrėjęs 10 video su apendektomijomis. Nepavyks. Net jeigu tavo vietinis lavonų pjaustytojų-mėgėjų būrelis tave ir sertifikuotų.

Tai cia vienintelis pavyzdys kuri turi, kur diplomo reikia, nors ir pats pripazinai, kad dideli vaidmeni cia vaidina istatymai?

Tiesa, institucija, kuri išduoda tą kvalifikacijos pažymėjimą turi būti autoritetinga ir pripažįstama,

Pripazystama kieno, tavo? Ar darbdavio? Jei darbdavys pripazysta Microsoft labiau, nei tavo Siauliu Universiteta, tai kaip cia ji paprotinti reiketu, kad geriau suprastu, ka reikia pripazinti, o ko ne?

Tavo pozicija, kol kas, yra paremta tautologija, kuri skamba taip "veikloms, kurioms nereikia aukštojo mokslo diplomo - nereikia aukštojo mokslo diplomo".

O tavo paremta "istatymai riekalauja diplomo medicinoje, reiskia diplomai yra reikalingi is principo"

Man daug įdomiau, ar aukštojo mokslo diplomo reikia srityse, kur tradiciškai jis yra pageidaujamas, tačiau jo vertė yra abejotina. Keletas pavyzdžių: kūrybinės industrijos, taikomoji dailė, pramogų vadyba ir pan.

Yra tokie diplomai?

Kitas klausimas, kuris man įdomus, yra tai, kokia yra aukštojo mokslo socialinė reikšmė, bet į tai daugiau ar mažiau jau buvo atsakyta temos pradžioje.

Na man kiek geda, kad turiu ji igijes, bet labai nesielvartauju.

Popieriau lapas neišduodamas, jei neįgyjamos reikiamos darbui kompetencijos. Dar kartą paklausiu: pas ką norėtum operuotis - pas savamokslį, ar diplomuotą chirurgą?

Pas ta kurio reputacija geresne. Kitas dalykas, kad tokio savamokslio, legaliai dirbancio tiesiog nerasiu, bet cia velgi faktas apie istatymus, ne apie diplomu reikalinguma.

Atsiversk tu kurį nors tau mėgiamiausią darbo paieškos tinklapį ir pasiskaityk ko prašo. Arba paimk random 5 gerai apmokamus darbo pasiūlymus ir pasižiūrėk, ar juose reikalaujama formalios kvalifikacijos, ar užtenka būti savamoksliu.

Atsidariau. Ignoravau IT sfera, nes ten saltkalviai dirba, tai pasirinkau komandos vadovo banke pasiulyma.

Requirements:

Team management experience 2+ years – preferably from service operation (shared services centre, call centre, customer support) or banking sector;
Strong leadership and management skills;
Developed time planning and organizational skills;
Willingness to work with change initiatives;
Attention to detail and ability to maintain an overview in stressful situations;
Quality orientation;
Skills in English & Swedish language is a key attribute;
Flexibility to go on trainings trips abroad if needed.

Nieko nepasigendi?

Aisku radau ir tokiu pasiulymu, kur diplomas pageidautinas ar butu privalumas, bet reikejo paieskoti.

[Sejanus]

Sprendžiant iš to, kad aukštojo mokslo diplomas yra būtinas reikalavimas praktiškai bet kokiam padoresniam darbui

Pripažink, juk išsigalvojai?

Neadekvatus pavyzdys. Microsoft kuria platformą ir įrankius, skirtus kurti produktus tai platformai. Natūralu, kad jų kompetencija yra didžiausia jų produkto atžvilgiu. Toks sertifikatas liudija asmens techninius gebėjimus.

Bet juk prieš tai sakei, kad į jį rimtai niekas nežiūri. Kaip čia atsitiko, pradėjai pats sau prieštarauti... ar buvai pamiršęs pasakyti, kad visą tą laiką kalbėjai išimtinai apie chirurgus, prisiminei tik pamatęs Microsoft pavyzdį?

[D3monas]

Nu, ir kurie soc fakultetai turi bei naudoja situos dalykus lietuvoje? Kazka fantazuoji tu cia man.

Netgi toks Klaipėdos universitetas turi ir naudoja nemažą dalį mano išvardintos įrangos. Tai, jog tu nesi susipažinęs su situacija yra grynai tavo problema.

Ir taip, tarpdiscipliniskumas yra ne kas kita, o gamtos mokslu metodu invazija i soc mokslus. Visi rasyti vadoveliai gali buti metami i siukksliu dezes, nes tuos bus nauji.

Jo, nes fizikai jau seniai galėjo pateikti atsakymus į klausimus apie sąmonę, moralę, socialinius procesus ir t.t.. Sure... Gyvenk ir toliau savo įsitikinimuose.

Neatitinkantis tavo gilaus issitikinimo?

Klausyk, man neįdomūs tavo postringavimai, kad akmenskaldžiams nereikia aukštojo mokslo. Ir taip aišku, kad nereikia. Jau tai buvo sakyta. Man įdomiau būtų, kad tu pagrįstum savo gilų įsitikinimą, kad diplomo nereikia kitiems specialistams, kurie tradiciškai be diplomo neįsivaizduojami. Medikus kaip pavyzdį naudoju todėl, kad net tu tą pavyzdį suprasi ir, tikiuosi, nepulsi tikinti, kad mieliau operuotumeis pas Juozuką garaže. Bet yra ir kitų specialistų, kurie neįsivaizduojami be formalaus universitetinio išsilavinimo, pvz.: pedagogai ir teisininkai. Kokiu būdu įsivaizduoji jų veiklą be formalaus išsilavinimo?

Tai cia vienintelis pavyzdys kuri turi, kur diplomo reikia, nors ir pats pripazinai, kad dideli vaidmeni cia vaidina istatymai?

Tie įstatymai nėra trukdis mokytis savarankiškai, jie saugo visuomenę nuo savamokslių mėsinėtojų. Negi norėtum, kad tokių įstatymų nebūtų?

Pripazystama kieno, tavo? Ar darbdavio? Jei darbdavys pripazysta Microsoft labiau, nei tavo Siauliu Universiteta, tai kaip cia ji paprotinti reiketu, kad geriau suprastu, ka reikia pripazinti, o ko ne?

Išsikalinėji ir tiek. Puikiai supratai, ką norėjau pasakyti. O jei nesupratai, tada vargu ar prasminga tęsti diskusiją. Išsimiegok, paskaityk dar kartą ir gal bus aiškiau.

Yra tokie diplomai?

Yra, taip. Sutinku, jie dar juokingesni nei "informatikos bakalauras" ar "statybos inžinerijos bakalauras".

Na man kiek geda, kad turiu ji igijes, bet labai nesielvartauju.

Kokios studijų krypties, jei ne paslaptis?

Pas ta kurio reputacija geresne. Kitas dalykas, kad tokio savamokslio, legaliai dirbancio tiesiog nerasiu, bet cia velgi faktas apie istatymus, ne apie diplomu reikalinguma.

Na, tada tiesiu taikymu pas kaimo bobutes ir kito plauko šarlatanus, nes jų reputacija yra puiki.

Aisku radau ir tokiu pasiulymu, kur diplomas pageidautinas ar butu privalumas, bet reikejo paieskoti.

Atsidarius banko/draudimų darbo pasiūlymus, 7 iš 10 pirmųjų skelbimų reikalauja universitetinio išsilavinimo. 1 iš 10 reikalauja universitetinio išsilavinimo arba darbo patirties (nieko nenustebins, jog tai IT pozicija), 2 nereikalauja universitetinio išsilavinimo, tačiau reikalauja aukštų kompetencijų iš humanitarinių mokslų srities (kalbų išmanymas). Mane tai įtikina aukštojo išsilavinimo poreikiu darbo rinkoje. Tavęs - ne? Beje, atsidariau tą Danske banko skelbimą, kurį pacitavai. Į tą poziciją neįmanoma kandidatuoti be aukštojo išsilavinimo, nes reikalavimuose nurodyto darbo patirčiai (apskaitininko, finansininko) įgyti reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Pripažink, juk išsigalvojai?

Žr. aukščiau. Ir čia. Ir bile kur internetuose. Didesnį išsilavinimą turintys asmenys įprastai uždirba daugiau. Čia ne diskusijų klausimas, o faktas.

Bet juk prieš tai sakei, kad į jį rimtai niekas nežiūri.

Žiūri tiek pat rimtai, kaip į kvalifikuotą elektriką ar apdailininką. Ar ne taip? Čia vėl ta tautologija, kad "veikloms, kurioms nereikia aukštojo išsilavinimo - nereikia aukštojo išsilavinimo". Tai jau aptarta. Gal judam tolyn? Nebent nori papasakoti, kad nafik iš viso niekam nereikalingas aukštasis išsilavinimas, tada su malonumu paskaitysiu, kaip tai įrodysi. Kol kas atrodo, kad jis yra reikalingas ir žmogus išlošia jei jį turi bei pralošia, jei neturi.
INB4 "Jonelis neturi išsilavinimo, bet dirba šaltkalviu/programuotoju/suvirintoju ir uždirba X kiekį pinigų, tuo tarpu Danutė dirba vidutinio lygio vadove ir uždirba mažiau". lol.

[Sejanus]

Didesnį išsilavinimą turintys asmenys įprastai uždirba daugiau. Čia ne diskusijų klausimas, o faktas.

Pažiūrėjau, ten nerašo, kad aukštojo mokslo diplomas yra būtinas reikalavimas praktiškai bet kokiam padoresniam darbui. Kaip ir maniau, būsi išsigalvojęs O dabar suki į lankas ir manai, kad niekas nepastebės...

INB4 "Jonelis neturi išsilavinimo, bet dirba šaltkalviu/programuotoju/suvirintoju ir uždirba X kiekį pinigų, tuo tarpu Danutė dirba vidutinio lygio vadove ir uždirba mažiau". lol.

Taip, tavo paties šiaudai yra vienintelis dalykas, ką tau pavyksta sėkmingai kritikuoti.

Atsidarius banko/draudimų darbo pasiūlymus, 7 iš 10 pirmųjų skelbimų reikalauja universitetinio išsilavinimo.

O likę trys siūlo nepadorų darbą, kaip suprantu?

[Pico]

Netgi toks Klaipėdos universitetas turi ir naudoja nemažą dalį mano išvardintos įrangos. Tai, jog tu nesi susipažinęs su situacija yra grynai tavo problema.

Pagooglinam. KU soc fakas pries metus tik sugebejo zurnalistams nupirkti kameras, ir tai jie vadina mediju laboratorija, nors sprok is juoko. apie tavo minima iranga tai isvi sniekur neraso, arba nerau, arba cia paslaptis kazkokia.. Taigi, 1) ar turi klp tavo minima iranga, ir 2) parodyk studiju programas, kad situ technologiju panaudojimas mokslo btikslams yra ne tavo isfantazuotas.

. Gyvenk ir toliau savo įsitikinimuose

Aciu, liksiu su savo pagrista nuomone, o tu laisvas likti su savo fanazijomis.

[D3monas]

Pažiūrėjau, ten nerašo, kad aukštojo mokslo diplomas yra būtinas reikalavimas praktiškai bet kokiam padoresniam darbui. Kaip ir maniau, būsi išsigalvojęs O dabar suki į lankas ir manai, kad niekas nepastebės...

Be that as it may. Sėkmingai prisikabinai prie žodžių ir nugalėjai. Sveikinu. Gali ramiai miegoti laimėjęs 5.4 interneto taškų, žodžio "padorus" nebevartosiu šioje temoje. Bet tikiu, kad nesiginčysi su faktu, jog didesnis išsilavinimas įprastai reiškia didesnį atlygį? Ir, tikiu, nesiginčysi, kad geriausiai apmokamos pareigos yra reikalaujančios universitetinio išsilavinimo?

arba nerau, arba cia paslaptis kazkokia..

...arba tu tiesiog idiotas, kuris nežino ką peza. Viena iš pedagogikos fakulteto laboratorijų aprašyta čia. Kitos laboratorijos nėra formuojamos, todėl nėra inventoriaus sąrašo. Tačiau įranga yra. O kituose universitetuose įrangos yra ir daugiau ir geresnės. Be to, tau tikrai reikėtų išsiaiškinti, ką mokslo kontekste reiškia žodis "laboratorija" ir "laboratorinis tyrimas" (protip: esmė ne įrangoje, bet tyrimo sąlygų kontroliavime).