Egzistuoti tame superkompiuteryje tikimybė būtų tokia, kokia yra tikimybė, kad gyvybė vystysis identiškai nuo pat jos atsiradimo iki 2050 metų. Tai yra, tikimybė beveik nulinė, nes tiek mutacijos, tiek daugybė kitų įvykių yra atsitiktiniai, ir rezultatas visuomet bus vis kitoks. Dažniausiai protinga gyvybė arba neatsiras visai, arba atsiras visai ne tuo laiku, arba bus ne žmonės.fizikanas wrote:Dabar kitas palyginimas - sakykime zmones sukuria labai tvirta super kompiuteri, kuris geba susimuliuoti musu paciu planeta su visais gyventojais, nuo jos atsiradimo iki kokiu 2050tu metu, tuomet perkrauna ir leidzia ta simuliacija is naujo. Prasukti visa simuliacija tam kompui uztrunka tiek pat kiek realybeje (apie 5 mlrd metu), nes kompas gana prastas, taciau jo privalumas - jis labai atsparus smugiams su asteroidais ir isisustas i visatos krasta galetu ten suktis iki visatos silumines mirties. Kas yra uz 10^100 metu. Zemeje tuo tarpu 2050tai ivyksta branduolinis karas ir visa zmonija ismirsta.
10^100 / 5*10^9 = 2*10^90 - tiek didesne tikimybe butu egzistuoti tame superkompiuteryje, nei realioje zemeje.
O simuliacija kaip įrašas negalima iš principo, nes niekas nei įrašė kiekvieną elementariąją dalelę, nei įrašinėja šiuo metu, tai nėra ir įrašo, kurį būtų galima paleisti. Aš jau net nekalbu apie tai, kad kažin, ar žmonės norės pakartoti tebūnie ir simuliuotą holokaustą bei daugybę kitų dalykų.
Žodžiu, nulis šansų, kad gyvename tokiame superkompiuteryje.
Ir žinoma, dar reikia pridurti, kad Fizikano nurodoma tikimybė yra teisinga tik tuo atveju, JEI tokia skaičiavimo mašina iš tiesų bus pastatyta. Tai yra, JEI ateityje tikrai įvyks būtent toks istorinis įvykis, kurį aprašė Fizikanas. Todėl, atsakant į klausimą, kokia tikimybė, kad mes gyvename tokioje simuliacijoje, Fizikano pateiktą tikimybę dar reikėtų padauginti iš tikimybės, kad Fizikano aprašytas įvykis tikrai bus.