Suprantu. Turimas galvoje bet koks maistas, kurį reikia demonizuoti pagal tuo metu populiariausias madas ar sąmokslo teorijasNeapsimeskit, kad nesuprantant, kas turima galvoje po "perdirbto maisto" sąvoka.

Suprantu. Turimas galvoje bet koks maistas, kurį reikia demonizuoti pagal tuo metu populiariausias madas ar sąmokslo teorijasNeapsimeskit, kad nesuprantant, kas turima galvoje po "perdirbto maisto" sąvoka.
Aš labiau girdėjęs variantą su angliavandeniais, o ne baltymais – kadangi krūvio metu ir trumpam po jo labai padidėja jautrumas insulinui, rekomenduojama iš karto po treniruotės suvartoti angliavandenių, kad maksimaliai papildyti glikogeno atsargas raumenyse ir skatinti organizmą „mokytis“ tas atsargas padidinti. Galbūt mūsų girdėtos versijos skiriasi dėl skirtingų sportų – aš daugiausiai skaitau apie ištvermės sportus, ne apie raumenų auginimą.
Aš manau, kad užkandžiavimas nėra pirminė nutukimo priežastis. Mūsų laikais (khe khe) tiesiog nebuvo tokios užkandžių įvairovės ir tiek lengvai prieinamo skanaus maisto. Labai ribotas produktų pasirinkimas, paruošto maisto ir pusfabrikačių nebuvimas (t. y. būtinybė gaminti maistą), prasta maisto kokybė – visa tai neskatina valgyti, jei nesi tikrai alkanas. Daug lengviau užkandžiauti, kai tereikia atsiplėšti pakelį bulvių traškučių, o ne pačiam skusti, pjaustyti ir kepti tas bulves.Svetimas wrote: ↑2017-11-26 00:47Tęsiant mintį apie dabartinį racioną, kažkaip gan nejauku matyti nutukusius vaikus ir paauglius aplinkui, nes mano vaikystės laikais (panašu, kad jau ir aš pradėjau varyti tipines "o mano jaunystės laikais" dėjones) tiek daug nebuvo. Gana paradoksalu, nes maisto sudėties niekas tais laikais nesekė, nes net nelabai buvo tam galimybių.
Šiaip nesu tikras ar maisto sudėtis čia pagrindinė priežastis. Manau, kad be kitų dalykų nemenka dalimi šitoj vietoj prisideda įvairūs įpročio dalykai. Pvz. dabar gan dažnai paplitęs užkandžiavimas
Kazka maisai, dazniausiai tai kaip tik toks maistas, kuris pagal populiarias madas yra garbinamas ir dievinamas (asociatyvinis linkas is google: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/li ... 050-520491)
Kiek girdėjau, ir kačiokų tarpe seniau buvo populiarūs patarimai dėl angliavandenių naudojimo po treniruotės (dalis kurių greičiausiai irgi buvo nekorektiškai pasiskolinti iš kai kurių ištvermės sporto pavyzdžių). Bet savo laiku pasirodė įvairūs straipsniai, kaip kad pvz. šis: https://bayesianbodybuilding.com/optimi ... revisited/RB wrote: ↑2017-11-27 01:29Aš labiau girdėjęs variantą su angliavandeniais, o ne baltymais – kadangi krūvio metu ir trumpam po jo labai padidėja jautrumas insulinui, rekomenduojama iš karto po treniruotės suvartoti angliavandenių, kad maksimaliai papildyti glikogeno atsargas raumenyse ir skatinti organizmą „mokytis“ tas atsargas padidinti. Galbūt mūsų girdėtos versijos skiriasi dėl skirtingų sportų – aš daugiausiai skaitau apie ištvermės sportus, ne apie raumenų auginimą.
Kiek suprantu, versija su angliavandeniais nėra mitas (kalbant apie glikogeno atsargų atstatymą; kiek tai padeda padidnti maksimalias įmanomas glikogeno atsargas – nežinau).
Man atrodo, kad ne taip jau ir sudėtinga surinkti reikiamą baltymų kiekį su normaliu maistu. Jeigu tarsime, kad raumenis auginantiems, kurie nenaudoja steroidų, maksimalus prasmingas (nestabdantis rezultatų) baltymų rodiklis yra 1.8 gramo kilogramui (ir čia turimas omeny rimtai sportuojantis, o ne koks kelis kartus per savaitę mėgėjiškai su geležiais ar pan. paprakaituojantis žmogelis). Tai atletui, kuris pvz. sveria 80 kg, užtektų kokių 4 kiaušinių, 300-400 gr. kalakutienos file ar kokios kitos mėsos šmoto, na ir dar kokių 150 gramų varškės (net jei visiškai neskaičiuosime papildomų baltymų iš kokių nors kruopų, duonos, ankštinių augalų produktų ir pan.). Ne tiek jau ir baisiai daug. Paprastai juk žmonės dažniau kaip tik jaudinasi dėl kito - kad valgyti reikės mažiau ir badauti.RB wrote: ↑2017-11-27 01:29O dėl baltymų kokteilių, tai man atrodo, jų privalumas ne tiek tas, kad gali greitai po treniruotės išgerti, kiek tas, kad rimtai auginant raumenis tiesiog fiziškai sudėtinga suvalgyti reikiamą kiekį baltymų vien iš natūralaus maisto. Tą patį ir tavo cituojamas tyrimas sako. Kai dar buvau jaunas, nebambėjau apie nutukusius šiuolaikinius paauglius ir pats tampiau štangas, bandžiau skaičiuoti reikiamus baltymų kiekius ir juos suvartoti, bet po kurio laiko, kai liesa varškė ėmė naktimis sapnuotis, nusispjoviau į bet kokius maisto medžiagų skaičiavimus.
Tikrai taip
Galima ir daugiau dalyku nedaryti, kurie teikia malonuma, bet trumpina gyvenima. Pvz galima nesokineti su parasiutu, nevazineti motociklu, nevartoti heroino. Netik nevalgyti skanaus maisto.
Su viskuo sutinku, išskyrus tą dalį apie heroiną, nes (1) nepalaikau ir neskatinu jokių nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo; mano pašnekovo pasisakymas šia tema yra tik jo asmeninė nuomonė, kuri nesutampa su Forumo administracijos pozicija šiuo klausimu [Vilius pagaliau įkvepia]; ir (2) jo vartojimas lengvai gali sutrumpinti gyvenimą gerokai daugiau nei 5 metais, ir/arba padaryti tą gyvenimą prastesnį kitais atžvilgiais.
Patys milteliai yra malonios tekstūros ir skonio. Ir skonis nėra joks ne argumentas ir neturi beveik jokios reikšmės.
„Žudykis“? Čia tokia tavo reakcija į naujovę?Lionginas wrote:Kiek žinau, kalio cianido tabletės išsprendžią tiek šią, tiek ir visas kitas problemas.
Gal gali paaiškinti, kaip priėjai toks išvados apie skepticizmą, nes man ji nelabai plaukia iš to, kas čia buvo pasakyta.Šešėlis wrote: „Žudykis“? Čia tokia tavo reakcija į naujovę?
Aišku viena, kad skepticizmas jau senokai yra patapęs savo paties parodija.
Kodėl ne? Jei kiti dalykai (kaina, maistinė vertė, etc.) vienodi, aš tikrai rinkčiausi skanesnį maistą. O kartais geriau rinkčiausi skanesnį, nei sveikesnį maistą (iki tam tikros ribos, aišku).
Kaip gerai, kad turim tave - tikrą skeptiką