Tipiška šeima savo vaikus auklėja panašiai, o gėjai ir lesbietės pas juos atsiranda visiškai atsitiktinai net ir esant pačioms tragiškiausioms sąlygoms (varginga homofobų šeima šalyje, kur bemaž visi homofobai ir gėjus gatavi pasmaugti savo rankomis tiesiogine prasme).
Šiaip jau, Šešėli, manau, kad Tamstai puikiai žinomas faktas, kad vaikų jautrumo lygis skiriasi, t.y., vieni vaikai yra jautresni, kiti ne tokie jautrūs, treti iš viso mažai jautrūs, pvz., įvairioms etiketėms, kurias klijuoja suaugę žmonės. Vienas vaikas, pavadintas kvailiu ar negabiu mokslams, iš tikrųjų patikės, kad toks yra, ir ims prastai mokytis, kitas paprasčiausiai apsiverks ir, ko gero, pradės stengtis dar labiau, trečiam ta kvailio (ar negabaus mokslui) etiketė kaip nuo žąsies vanduo nutekės. Manau, kad tai yra puikus paaiškinimas, kodėl tipiškose šeimose, kuriose vaikai auklėjami panašiai, retkarčiais ima ir atsiranda homoseksualių žmonių.
Tik vat visą labai gražų dualistinį vaizdą smarkiai komplikuoja biseksualai. Kaip jie ir kokiu kampu įsipaišo į visą šį reikalą?
Šiaip biseksualai visiškai nekomplikuoja jokio vaizdo. Juos tiesiog galima interpretuoti, kaip skirtingą homoseksualumo išsivystymo laipsnį. Kitaip sakant, yra smarkių homoseksualų, yra ne tokių smarkių homoseksualų ir yra žmonių, kurie tik 50 proc. homoseksualūs. Tai tie 50 proc. homoseksualumą turintys žmonės ir vadinami biseksualais.
P.S.
P.S. Beje, kodėl šitas nesibaigiantis "nature versus nurture" homoseksualumo klausimas iškilo šitoj diskusijoj? Į kokias praktines problemas jis realiai padėtų atsakyti?
Geras klausimas, Svetime. Mes netyčia čia truputį nukrypom nuo temos.
Viliui truputėlį darbo davėm.