Kas yra ateizmas?
Žodžių reikšmių transformacijos neišvengiamos.
Ateistui žinojimas yra pagrindas būti ateistu, ir kas tai per tipas taip pat daugiau/mažiau yra žinoma. Su teistais irgi daugiau/mažiau aišku - jie savaip žino, tuo patenkinti ir ramiai sau gyvena. Bet yra paslaptinga ir išskirtinė teistų kategorija - foruminiai teistai, kurie paprastai yra itin aktyvūs ir daugumoje kažkodėl nepatenkinti (ateistai paprastai patenkinti). Ką jie žino apie Dievą – paslaptis, bet mokslo klausimais yra gerai pasikaustę (pakankamai žino), ir aktyviai dalyvauja iš esmės moksliniuose disputuose.
Ir apie ką šios mokslinės diskusijos? – apie Dievą savaime aišku. Situacija išties komiška, nes asmeniškai neįsikertu, ko norima iš mokslo. Įrodymų, kad Dievas yra/nėra? Mokslui šis konkretus klausimas yra iš esmės px-istinis, ir kiekvienas bent kiek raukiantis apie mokslą tai kaip ir privalėtų žinot. Tai kame reikalas – nejau reikalauti čia ir dabar įrodyti tą ar aną teoriją/hipotezę? Taip niekada nebuvo, nėra ir nebus – žr. paryškintą vietą. Toks reikalavimas kiek primena ne kart patirtą vaiko „reikalavimą“ nuprkti tą saldainį arba aną žaislą – kantriai aiškini, kodėl dabar negali įvykdyti prašymo, ir atsakymui dažnai gauni ne itin adekvačią reakciją... Apie id net nenoriu užsimint, nes čia seniai viskas aišku kaip 2x2. Jei ką užmiršau – nesvarbu.
Reziumuojant : foruminį teistą laikyčiau net ne teistiniu agnostiku, o (paprastu) agnostiku. Jei agnostikas rėžia ausį, gal tuomet labiau patiks simpatiškas "mokslinis teistas" (plg. „mokslinis ateizmas“ ).
Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą. Apie nobelius nekalbu – gerą desietką metų visos premijos bus „už tai“. Rimti mokslo vyrai tampa „moksliniais teistais“ (žodžio teistas reikšmė tada jau bus kita), nes nėra kur dingti – atrasta/įrodyta/žinoma, tenka verstis ir padėti praktikuoti. O praktikuojant, melsti, kad Viešpats leistų pabandyti sužinot ne kodėl, o tik kaip jis visą tai padaręs. Neabejoju, kad dauguma gaus ausweisus, ir vėl visi bus savo vėžiose. Sakyčiau, perspektyva visai nieko. O ateistai kaip? 10 Sveika Marija – ir eina kas kur nori savais keliais. Irgi neblogai.
Ateistui žinojimas yra pagrindas būti ateistu, ir kas tai per tipas taip pat daugiau/mažiau yra žinoma. Su teistais irgi daugiau/mažiau aišku - jie savaip žino, tuo patenkinti ir ramiai sau gyvena. Bet yra paslaptinga ir išskirtinė teistų kategorija - foruminiai teistai, kurie paprastai yra itin aktyvūs ir daugumoje kažkodėl nepatenkinti (ateistai paprastai patenkinti). Ką jie žino apie Dievą – paslaptis, bet mokslo klausimais yra gerai pasikaustę (pakankamai žino), ir aktyviai dalyvauja iš esmės moksliniuose disputuose.
Ir apie ką šios mokslinės diskusijos? – apie Dievą savaime aišku. Situacija išties komiška, nes asmeniškai neįsikertu, ko norima iš mokslo. Įrodymų, kad Dievas yra/nėra? Mokslui šis konkretus klausimas yra iš esmės px-istinis, ir kiekvienas bent kiek raukiantis apie mokslą tai kaip ir privalėtų žinot. Tai kame reikalas – nejau reikalauti čia ir dabar įrodyti tą ar aną teoriją/hipotezę? Taip niekada nebuvo, nėra ir nebus – žr. paryškintą vietą. Toks reikalavimas kiek primena ne kart patirtą vaiko „reikalavimą“ nuprkti tą saldainį arba aną žaislą – kantriai aiškini, kodėl dabar negali įvykdyti prašymo, ir atsakymui dažnai gauni ne itin adekvačią reakciją... Apie id net nenoriu užsimint, nes čia seniai viskas aišku kaip 2x2. Jei ką užmiršau – nesvarbu.
Reziumuojant : foruminį teistą laikyčiau net ne teistiniu agnostiku, o (paprastu) agnostiku. Jei agnostikas rėžia ausį, gal tuomet labiau patiks simpatiškas "mokslinis teistas" (plg. „mokslinis ateizmas“ ).
Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą. Apie nobelius nekalbu – gerą desietką metų visos premijos bus „už tai“. Rimti mokslo vyrai tampa „moksliniais teistais“ (žodžio teistas reikšmė tada jau bus kita), nes nėra kur dingti – atrasta/įrodyta/žinoma, tenka verstis ir padėti praktikuoti. O praktikuojant, melsti, kad Viešpats leistų pabandyti sužinot ne kodėl, o tik kaip jis visą tai padaręs. Neabejoju, kad dauguma gaus ausweisus, ir vėl visi bus savo vėžiose. Sakyčiau, perspektyva visai nieko. O ateistai kaip? 10 Sveika Marija – ir eina kas kur nori savais keliais. Irgi neblogai.
Sakyčiau, visai neblogai gerb. Majolis parašė. Tik čia truputį užkliuvo:
Iš tiesų tai pats mokslas ir yra toksai pėdsakas, kuris yra Dievo buvimo pėdsakas. Tik mažai kas tą supranta, nes toliau į mokslo filosofiją nelenda.Pabaigai – hipotetiškai : mokslas aptinka pėdsaką ir pagaliau, po daugelio metų, atranda patį Dievą.
- "Sveika Marija" nėra jokia Dievo apreikšta malda. Tai priskirtina prie pasaulietiškos meninės poezijos Marijai.
- "Rožončius arba rožinis" taip pat nesusijęs su Dievu, jį sukūrė vienuoliai gerokai po Kristaus.
- "Išpažintis ir atgaila" niekaip nesusiję su asmeniniu pokalbiu su klebonu ar krikščionių poezijos kartojimu.
p.s.
.. labiausiai kritikuojama krikščionių konfesija yra katalikai, pas kuriuos eiliniai laikomi "asilais su žaliais akiniais".
p.s.2.
.. atseit, kam būrams aiškinti? vis tiek nesupras!
Kam lįsti - kiekvienas geba "filosofuoti". Jei rimtai - nėra kada filosofiją studijuot, laikas pjauna. Vienur/kitur ant greičio pasiieškau citatų "į temą" ir liuks, filosofijos per akis. Tokią radau Jūsų pastabai :
Credo ut intelligam (Tikiu, kad pažinčiau).
Nežinau, ar kažką panašaus turėjot omeny, bet nesvarbu – jokių „pėdsakų“ neįžvelgiu ir nemanau, kad filosofija apskritai ir mokslo filosofija konkrečiai įrodytų priešingai (ta filosofija... – pats žinot). Jei kas įžvelgia, nieko prieš neturiu - tikinčių mokslininkų ir buvo daug, ir yra per daug, ir greičiausiai bus pakankamai daug.
Teisinga Jūsų pastaba. Juk iš tiesų, kaip galiu ką nors pažinti, jei netikiu, kad iš viso galiu tą ką nors pažinti.
Tad sakyčiau, jog prieš bet kokį pažinimą yra tikėjimo šuolis.
Puiku. Man panašu, kad mes čia sutariam.Nežinau, ar kažką panašaus turėjot omeny, bet nesvarbu – jokių „pėdsakų“ neįžvelgiu ir nemanau, kad filosofija apskritai ir mokslo filosofija konkrečiai įrodytų priešingai (ta filosofija... – pats žinot). Jei kas įžvelgia, nieko prieš neturiu - tikinčių mokslininkų ir buvo daug, ir yra per daug, ir greičiausiai bus pakankamai daug.
Tamsta atspėjo, Lionginai. Visur galima įžvelgti protingą veiklą.Lionginas wrote: ↑2018-08-27 15:54Kur tik pasisuki, ten Dievo buvimo pėdsakai
http://incrediblethings.com/wp-content/ ... g-butt.jpg
Paveikslėlį teko išeditinti, nes jis kažkaip per didelis citatai pasirodė. Bet tikiuosi, kad mano atsakymo esmė nuo to nelabai išsikreips.
Kad jau sugrįžta, tai aš irgi pridėsiu - trumpai pafilosofuosiu. Gerb. Augustas turbūt žino, kas citatos autorius ir kokiame kontekste autorius ją pavartojo. Yra įvairių citatos versijų, tuomet cituota nepilnai - tiksliau būtų
Credo ut intelligam Deus (Tikiu, kad pažinčiau Dievą).
Kitos trumpesnės "credo quia impossible", "credo guia absurdum " ir pan. (dėl lotynų k. nesu tikras - galimos klaidos). Dar II a. Tertulijonas suprato kriksčionybės iracionalumą, ir pasiųlė "atvirkščią" Dievo pažinmo kelią - tik tikėdamas pažinsi Dievą. Labai gaila, kad šiandien ši maksima užmiršta - susisitinka 2, vienas klausia : "Tiki?", kitas : "Ne", tuomet pirmas : "Davai apie orą?", antras : "Davai.", ir abu patenkinti. O dabar kas darosi? Todėl tikintiems norėčiau priminti, kad dera šnekėt su Dievu, o ne apie Dievą (kažką cituoju), o netikintiems - Paskalio lažybas, racionaliausia kas kada pasakyta apie Dievą.
Dėl "tikėjimo šuolio" tyliu - patirtis šiuo klausimu 0-inė, nešuoliavęs. Kas ten žino - gal kada...
Credo ut intelligam Deus (Tikiu, kad pažinčiau Dievą).
Kitos trumpesnės "credo quia impossible", "credo guia absurdum " ir pan. (dėl lotynų k. nesu tikras - galimos klaidos). Dar II a. Tertulijonas suprato kriksčionybės iracionalumą, ir pasiųlė "atvirkščią" Dievo pažinmo kelią - tik tikėdamas pažinsi Dievą. Labai gaila, kad šiandien ši maksima užmiršta - susisitinka 2, vienas klausia : "Tiki?", kitas : "Ne", tuomet pirmas : "Davai apie orą?", antras : "Davai.", ir abu patenkinti. O dabar kas darosi? Todėl tikintiems norėčiau priminti, kad dera šnekėt su Dievu, o ne apie Dievą (kažką cituoju), o netikintiems - Paskalio lažybas, racionaliausia kas kada pasakyta apie Dievą.
Dėl "tikėjimo šuolio" tyliu - patirtis šiuo klausimu 0-inė, nešuoliavęs. Kas ten žino - gal kada...
Tamsta čia taikliai pastebėjo. Bet toliau Tamsta, gerb. Majoli, mitų truputį pasklaidė.majolis wrote: ↑2018-09-01 22:01Kad jau sugrįžta, tai aš irgi pridėsiu - trumpai pafilosofuosiu. Gerb. Augustas turbūt žino, kas citatos autorius ir kokiame kontekste autorius ją pavartojo. Yra įvairių citatos versijų, tuomet cituota nepilnai - tiksliau būtų
Credo ut intelligam Deus (Tikiu, kad pažinčiau Dievą).
Gaila, bet Tertulianas šį požiūrį, kuris išreiškiamas posakiu "credo quia absurdum", kaip tik ir kritikavo. Ateistai, kurie pernelyg prastai susipažinę su Tertuliano darbais, priskyrė šį posakį visų krikščionių tikėjimui ir tiesiog apšmeižė Tertulianą, neva jis propagavęs šį požiūrį.Kitos trumpesnės "credo quia impossible", "credo guia absurdum " ir pan. (dėl lotynų k. nesu tikras - galimos klaidos). Dar II a. Tertulijonas suprato kriksčionybės iracionalumą, ir pasiųlė "atvirkščią" Dievo pažinmo kelią - tik tikėdamas pažinsi Dievą.
Krikščionių tikėjimas iš tiesų yra racionalus ir, nors pranoksta žmogaus protą, jam iš esmės neprieštarauja ir negali prieštarauti.
Tamstos pastaba gera, tik sprendžiant iš konteksto, vėlgi pavartota netinkama prasme, atseit apie Dievą nieko protingo negalima pasakyti, todėl nekalbėkime apie Jį iš viso. O Jūs, tikintieji, pakalbėkite apie Dievą su Dievu, o padorių ateistų neerzinkite tais (neva) iracionaliais niekais.O dabar kas darosi? Todėl tikintiems norėčiau priminti, kad dera šnekėt su Dievu, o ne apie Dievą (kažką cituoju),
Vėlgi netiesa. Paskalis savo lažybas siūlė agnostikams (t.y., tikriesiems skeptikams), o ne netikintiesiems....o netikintiems - Paskalio lažybas, racionaliausia kas kada pasakyta apie Dievą.
Na na. Kai vaikas buvote, tai tų tikėjimo šuolių padarėte tiek, kad vargiai dabar besuskaičiuosite. Dar ir dabar netikrindamas cituojate prasimanymus, pvz., apie Tertulianą ir B.Paskalį, lyg tie prasimanymai būtų gryna tiesa. Kas tai, jei ne tikėjimo šuolis? A?Dėl "tikėjimo šuolio" tyliu - patirtis šiuo klausimu 0-inė, nešuoliavęs. Kas ten žino - gal kada...
Ačiū gerb, Augustai už pastabas - nors maniškio taikaus konteksto jos iš esmė ir nekeičia, bet kaip kažkada sakė Aristotelis (?) "Platonas man draugas, bet tiesa (tikslumas - šiuo atveju) brangesnė". Galima būt tęst diskusiją, bet dėl smulkmenų neverta. Tik norėčiau tart kelis žodžius apie Tertulianą (ar Tertulijoną), apie jį sužinojau gal prieš metus - Linas rekomendavo filmą "The third miracle", rež. lenkų talentas Agnieszka Holland, pagr. kunigo "detektyvo" vaidmeny blogietis Ed Harris. "Detektyvas" ne a la tėvas Braunas, bet tiriantis stebuklus - tikras ar apgaulė arba paaiškinamas raconaliai/moksliškai. Pats filmas tikrai nustebino - geras ir kaip vaidybinis, bet man ne mažiau įdomus buvo ir kaip pažintinis, nes niekad nežinojau, kad yra tokia spec. tarnyba prie Šv. Sosto. Gal pats matęs, jei ne - rekomenduočiau. Va ten pirmą kart ir iš išgirdau frazę "credo quia impossible" scenoje, kuri man ir buvo kulminacinė. Po to dar pridurta draugui, irgi kunigui - kokie mes durniai esam, jei po mirties nieko nebus. Filmas patiko.
Ne, kalbu ne apie knygų žanrus. Tiesiog yra sudėtingų knygų, tokių kaip J.Ratziner'io "Krikščionybės įvadas", G.Martinetti "Kodėl aš tikiu?", M.I Rupnik'o "Perėjimo kultūra" ar W. Kasper'io "Gailestingumas", ir yra knygų, kurios parašytos paprasta kalba, pvz., C.S. Lewis'o "Tiesiog krikščionybė" ar Alister'io McGrath'o "Mokslas ir religija". Ir jei Tamsta esat pažengęs, tai Jums tiesiog iš karto reikėtų pradėti nuo J.Ratzinger'io "Krikščionybės įvado", R.Baron'o "Katalikybės", W.Kasper'io "Gailestingumo", M.I.Rupnik'o "Perėjimo kultūros" ir pan. O jei Tamsta esat pradedantis, tada siūlyčiau G.Weigel'io knygą "Laiškai jaunam katalikui", o po to jau pamėginti imtis ir sunkesnių knygų, pvz., šių:
http://www.patogupirkti.lt/index.php?tp ... cnid=36738
Tai labai didelis sąrašas.T.y., jame yra tiek, kad nori nenori, bet tam tikrą atranką daryti reikės pagal Tamstų žinių lygį.Tai ar pasidalinsi savo literatūros sąrašu ?
Laisvo laiko neturiu, todėl nebus kada pasigilint. Ttikėjimas mane domina tik psichologine prasme - trumpai tariant, nature vs nurture klausimu esu nurture pusėje. Savaime aišku - yra nemaža niuansų, bet tuo tarpu palikim juos kitam kartui. Iš Tamstos rekomenduotų knygų perskaitęs tik " Mokslą ir religiją", turiu pripažint - neįtikino/nuvylė.
P.S. Gerb. Augustai - su Jumis bendrauti nelengva, nes vis maišau "jūs" ir "tu", tikiuosi neįsižeidėt. Siūlau pereiti ant "tu" - jaučiu, kad aš vyresnis, taigi "dikriminacijos" būt neturėtų.
Nė vieno iš išvardintų nesu perskaitęs. Tik šią esu vartęs knygyne Alister McGrath "Mokslas ir religija", kadangi klausiau kelis debatus su juo, jis sudomino.Augustas wrote: ↑2018-09-04 14:12Ne, kalbu ne apie knygų žanrus. Tiesiog yra sudėtingų knygų, tokių kaip J.Ratziner'io "Krikščionybės įvadas", G.Martinetti "Kodėl aš tikiu?", M.I Rupnik'o "Perėjimo kultūra" ar W. Kasper'io "Gailestingumas", ir yra knygų, kurios parašytos paprasta kalba, pvz., C.S. Lewis'o "Tiesiog krikščionybė" ar Alister'io McGrath'o "Mokslas ir religija". Ir jei Tamsta esat pažengęs, tai Jums tiesiog iš karto reikėtų pradėti nuo J.Ratzinger'io "Krikščionybės įvado", R.Baron'o "Katalikybės", W.Kasper'io "Gailestingumo", M.I.Rupnik'o "Perėjimo kultūros" ir pan. O jei Tamsta esat pradedantis, tada siūlyčiau G.Weigel'io knygą "Laiškai jaunam katalikui", o po to jau pamėginti imtis ir sunkesnių knygų, pvz., šių:
Supratau.
Šiaip jau geras klausimas čia užkabintas. Nors man atrodo, kad gryno "nurture" apskritai nebūna. T.y., jei jau "nurture", tai tame "nurture" būtinai turėtų būti kažkokia dalis ir iš "nature". Gaila, kad turite mažai laiko. Galėtumėm padiskutuoti tuo klausimu ir plačiau.
Prisipažinsiu, kad mane irgi truputį nuvylė šios knygos stilius.Iš Tamstos rekomenduotų knygų perskaitęs tik " Mokslą ir religiją", turiu pripažint - neįtikino/nuvylė.
OK. Pereikim prie "Tu".P.S. Gerb. Augustai - su Jumis bendrauti nelengva, nes vis maišau "jūs" ir "tu", tikiuosi neįsižeidėt. Siūlau pereiti ant "tu" - jaučiu, kad aš vyresnis, taigi "dikriminacijos" būt neturėtų.