Filosofijos pasiekimai 2018-aisiais

Naujas temas kurkite čia
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2019-01-15 20:34

Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Kas būtent, tavo nuomone, moksle yra replikacija? Kuris iš tavo paminėtų tyrimų replikavo kurį?
Jei pagal tavo apibrezima, du analogiski darbai su analogiskom isvadom nera vienas kito replikacija, tai idomiau butu isgirsti tavo apibrezima. Maniskis daugiau maziau sutampa su tuo kuris aprasytas wikipedijoje:
"A related concept is replicability, meaning the ability to independently achieve non-identical conclusions that are at least similar, when differences in sampling, research procedures and data analysis methods may exist."
https://en.wikipedia.org/wiki/Reproducibility
Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Notably, though, the most famous "failed replication" study seems to have its own replicability issues. Its failure to replicate a given study tended to coincide with divergent methodology from the original
https://news.harvard.edu/gazette/story/ ... t-it-wrong
Na, o ko tu tikejeisi, juk replikavo irgi tokie patys mokslininkai? Bet yra vienas esminis skirtumas, tarp tu kurie replikavo, ir to kuris cia paieskojo slieku: vieni realiai idejo darbo ir pabande tas studijas atkartoti, antras tik papilste is vieno indo i kita. Jeigu tas antrasis butu pats pareplikaves tas pacias studijas, ir butu parodes, kad ju gerokai daugiau replikavosi, lyginant su pirminem repliakcijom, tada butu verta demesio kritika. Tada skaitytusi, kaip realus irodymai. O dabar bent kazkokius irodymus sugebejo pateikti tik pirmieji.

Tiesa ju kritika irgi idomi. Kaip pavyzdy pateike, kaip sukritikavo replikacija, uz tai, kad tyrima pabande atkartoti kitoje valstybeje, su kito universiteto laboratorinemis ziurkemis, kitaip vadinamom studentais. Tai tada klausimas, ko vertas tyrimas, ir koki realiai egzistuojanti psichologini reiskini jis istiria, jei atsiakrtoja tik su konkreciais tyrimo subjektais? Kiek pamenu is psichologijos paskaitu, tai viena is pagrindiniu vertybiu vertinant tyrima butent ir yra, kad rezultatai atsikartotu kuo placiau, su kuo ivairesniais zmonem. Kitaip paties tyrimo rezultatai nieko verti. Tai va sukritikavo replikacija, uz tai, kad ana patikrino, tai ka normaliu atveju ir turetu patikrinti moksline replikacija.

Bet, kaip patys sakot, sudas ta psichologija ;) Pakalbekim apie biomedicina. Kazin kokiu budu ar tiklsu dvi nepriklausomos vaistu gaminimo kompanijos, pabandziusios atkartoti mokslinius tyrimus, abi gavo panasius neatsikartojamumo skaicius? Greiciausiai neturejo tikslo padaryti sensacijos - jiems patiems, butu labiau apsimokeje, jei tie tyrimai atsikartotu, nes tada galetu is ju gaminti vaistus. O dabar tik veltui pinigus sukiso.
Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Atvirai sakant, net Delfis tokių tiesmukų ir konkrečių vėžio išgydymo pažadų neduoda.
Tai jei duoda netiesmukus ir nekonkrecius pazadus tada gerai? :D Na gerai, ta prasme, kad visada gali poto issisukti, kai neissipildys. Dekui, kad pasidalinai dar viena moksliska taktika :)
Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Na tai ko tu tyli, ši tema tam ir skirta - praeitų metų filosofijos pasiekimams. Pavardink prašau filosofinius darbus, kurių dėka praėjusiais metais pasiektas proveržis kompiuterijoje. Ypatingai įdomu, ką šioje srityje nuveikė filosofijos profesoriai ar kiti su moksliniu filosofijos laipsniu.
Cia dar viena taktika, musti savus, kad svetimi bijotu? Taigi butent tie su moksliniais filosofijos laipsniais ir yra tie filosofijos istorikai, paruosti mokslo istaigu, apie kuriuos vvv2 ir kalbejo. Jeigu jie nieko nepasiekia, tai tik dar vienas akmuo i mokslo darza.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-15 22:54

vapula wrote:
2019-01-15 17:31
Profesorius yra akademinis laipsnis, o daktaras - mokslinis. Gali būti daktaru be profesoriavimo, bet ne atvirkščiai.
- čia jau kita aštri tema: kiek mokslinio laipsnio disertacija yra susijusi su mokslu?

.. prisiminkime KTU rektoriaus disertacijos plagijavimo skandalą. Ar galima tikėtis, kad tai "vienintelis" atvejas?

:(
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-01-16 03:15

Pamačius prirašytų puslapių skaičių, žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad filosofija turi bent vieną pasiekimą 2018-aisiais ;)
vapula
pradedantis
Posts: 330
Joined: 2016-12-08 20:13

2019-01-16 19:14

Seianus wrote:
2019-01-16 03:15
Pamačius prirašytų puslapių skaičių, žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad filosofija turi bent vieną pasiekimą 2018-aisiais
Sejanus. tu pats esi labai geras paskutinis žymesnio filosofijos ir filosofų pasiekimo pavyzdys ar net produktas. Omeny turiu tavo aršų nusistatymą prieš visokius tolerstus ir jų ideologiją. Kiek laiko, energijos ir neuronų išvaistyta vien postus forume apie juos rašinėjant! Atrodo, temoje apie universitetus pats teigei, kokie pavojingi tie tolerastai vakarų civilizacijai. Po WW2 neomarksistų po Frankfurto mokyklos vėliava paleistas diskursas ne tik įsiurbė tave ir mane, nes dabar apie tai šnekame, bet pakeitė milijonų žmonių mastymą ir žodyną, pakeitė net tas insitucijas, kurios keičiasi sunkiausiai ir yra tvaresnės net už valstybes ir imperijas - universitetus! Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus daug labiau negu tai padarė patys fizikai, chemikai ar biologai.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-16 21:33

vapula wrote:
2019-01-16 19:14
Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus.
Citata: In the "One-Dimensional Man" H.Marcuse writes: "The people recognize themselves in their commodities; they find their soul in their automobile, hi-fi set, split-level home, kitchen equipment".

Vertimas: Veikale "Vieno matmens žmogus" H.Marcusė rašo: „Žmonės suvokia save savo prekėse, jie suranda savo sielą savo automobilyje, hi-fi rinkinyje, suskaidyto lygio namuose, virtuvės įrangoje“.

Išvada: Universitetus ir viešąją nuomone formuoja "sąmokslo virusas". Toks virusas senovėje buvo marksizmo geležinė kapitalo teorija, aiškinanti, kad sistemoje nėra žmogaus, o sukasi tik kapitalas. Vėliau žmogų ir jo sielą (dvasią, sąmonę) neigė nacių fašizmo virusas, kuris vėl teigė, kad sistemoje nėra žmonijos, o yra tik "aukščiausios rasės aukščiausias vadas". Dabartiniu metu vėl diegiamas naujas socialinis virusas, kuris teigia, kad nėra dorovės kodekso, o yra tik gašlių iliuzijų tenkinimas belytiniame falsifikuotame sužadinime ir tai būtina toleruoti.

:(
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-01-17 17:37

vapula wrote:
2019-01-16 19:14
Sejanus. tu pats esi labai geras paskutinis žymesnio filosofijos ir filosofų pasiekimo pavyzdys ar net produktas. Omeny turiu tavo aršų nusistatymą prieš visokius tolerstus ir jų ideologiją.
Man tiesiog nepatinka rasistai, seksistai ir panašūs atmatos, todėl ir esu nusistatęs prieš tolerastus. Nieko filosofiško tame nėra.
Kiek laiko, energijos ir neuronų išvaistyta vien postus forume apie juos rašinėjant! Atrodo, temoje apie universitetus pats teigei, kokie pavojingi tie tolerastai vakarų civilizacijai.
Iššvaistyta nulis laiko. Visas praleistas laikas praleistas prasmingai :)
Po WW2 neomarksistų po Frankfurto mokyklos vėliava paleistas diskursas ne tik įsiurbė tave ir mane, nes dabar apie tai šnekame, bet pakeitė milijonų žmonių mastymą ir žodyną, pakeitė net tas insitucijas, kurios keičiasi sunkiausiai ir yra tvaresnės net už valstybes ir imperijas - universitetus! Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus daug labiau negu tai padarė patys fizikai, chemikai ar biologai.
Į mane tai tikrai niekas neįsisiurbė, o H. Marcuse mirė 1979 tai kad ir ką jis nuveikė, tas na niekaip netinka iliustruoti filosofijos pasiekimams 2018-aisiais.

Žiūrėk kaip paprastai papunkčiui Lionginas pavardijo, ką gero 2018-aisiais pasiekė mokslas. Kažkaip filosofijos fanams nieko panašaus nepavyksta.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-01-17 23:27

fizikanas wrote:
2019-01-14 21:03
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Man rodos, fizikanai, šiek tiek perspaudi šitoj temoj su problemų moksle dramatizavimu. :)
<..>
Ir galiu paguosti, kad mokslo sritis šia prasme nėra kažkuo labai išskirtinė.
Bet tu matei skaicius, kuriuos rodziau ir turbut neturi labai kazko smarkaus jiems nuneigti? Tuomet man idomu, kaip reaguotum pamates panasius skaicius kitose srityse? Pavyzdziui jei suzinotum, kad 61% seimo nariu vagia is biudzeto. 61% daktaru israso placebo gydyma (ir dar paima kysi). 61% sportininku vartoja dopinga. 61% skrydziu i kosmosa buvo nufilmuoti holivude. Nusipirkes pakeli kiausiniu, jame rastum tik 4 kiausinius. Darbdavys pervestu 39% darbo sutartyje nustatytos algos. Kaip reaguotum sitais atvejais? Gal kiek dramatiskiau?
Dėl tavo analogijų. Na, nesusilaikysiu ir pusiau pajuokausiu. Dopingo naudojimas olimpinėse varžybose ar pasaulio čempionatuose Rusijos sportininkų tarpe, gan tikėtina, jog netgi didesnis. NASA biudžetas (apie 21 mlrd.) nėra ženkliai didesnis (o gal net ir mažesnis) už JAV pagaminamų kino filmų biudžetą. Kai politikai priima neadekvačius, neūkiškus sprendimus, biudžetas ir apskritai valstybės finansai gali nuo to gan smarkiai netiesiogiai nukentėti (visokios su strateginiais sprendimais susijusios peripetijos ir pan.). Jeigu darbuotojas yra samdomas, tai Lietuvoje iš jo baltai gaunamo atlyginimo realiai nuperkama vertė (reali piniginė vertė, kuri pasilieka pas pardavėjus už nupirktas prekes, paslaugas) dažnai yra mažesnė už visus nuo to darbuotojo atlyginimo sumokamus mokesčius (įskaitant PVM, komunalinius mokesčius ir pan.). Su kiaušiniais atrodytų, jog lyg ir nėra problemų, nes pirkdamas gali pasižiūrėti, ar jie nesudužę, bet, va galima sugalvoti problemą, jog labai nedaug žinai, kuo ir kaip buvo lesinamos vištos ar pan.
Žodžiu, jei per daug smagiai gyvenasi, tai galima įjungti neurotiškumą, žiūrėti į viską daug juodžiau ir prigalvoti daug visokių problemų. ;)

O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka.
Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan. Na, ir žiniasklaidoje ar pan. knisti protą kitiems žmonėms dėl prastesnio šito mokslo pačiupinėjamumo yra lengviau. Dėl to į įvairius teiginius iš psichologijos srities žiūriu atsargiai. Liongino pateikti kontra pavyzdžiai su dalimi mano prielaidų sutampa. Ačiū jam už vargą. O tau galiu padėkoti, kad užsispyrei panagrinėti šitą klausimą ir kitus katalizuoji. Kažką daugiau gal sužinosim.
fizikanas wrote: Bet taip pat nemazai zmoniu nubyrejo ir i kitas sritis. Pvz statybas. Tai pagal tavo teorija, kas antras namas turetu nugriuti vos pastatytas, del tos visos nekompetencijos. Kodel taip nera? Kitos sritys atvirksciai, rodo ne nuosmuki, o suolius i prieki, kaip, kad pvz programine iranga, internetas, kompiuteriniai zaidimai. Tai nori pasakyti, kad is visu pasaulio industriju, daugiausiai kaimieciu nuejo i moksla? :)
Na, nereikia taip ūkiškai iterpretuoti. Gi supratai, ką norėjau pasakyti. :) Procentas žmonių, kurie šiais laikas užsiima sudėtingesne protine veikla, išsiplėtė. Ir čia ne mano teorija, o paprasčiausia intuityvi, brainstorminė mintis, kuri kilo tau berašant atsakymą. Gali ją mesti į šiukšlių dėžę, jei tau atrodo neverta dėmesio.
fizikanas wrote: Gal gali placiau, ka turi omenyje sakydamas komformizmas siame konkteste? Nes, kaip as ivardinciau, tai butent toki poziuri, kuri issakai siuo postu, kad nu galetu buti geriau, bet per daug nenorekim ir pan.
O kaip tu įvardintum pastangas išpublikuoti kur nors, kokį nors mokslinį darbą, kai jaučiamas tam tikras spaudimas juos publikuoti, bet kol kas nėra kuo labai pasigirti?
Tarkim, jog mano prisitaikymas mažiau tikėtis iš psichologijos mokslo yra konformizmas. O kokius sprendimus man asmeniškai šitoje vietoje siūlai?
fizikanas wrote:
Svetimas wrote: Panašu, kad rimtesnėse mokslo srityse dirbantiems adekvatiems mokslininkams, kurie spausdina solidžius darbus rimtesniuose moksliniuose žurnaluose, tai nėra ypatingai aktualu ir tie dalykai juos aplenkia.
"Surprisingly, even publications in prestigious journals or from several independent groups did not ensure reproducibility. Indeed, our analysis revealed that the reproducibility of published data did not significantly correlate with journal impact factors, the number of publications on the respective target or the number of independent groups that authored the publications."
https://www.nature.com/articles/nrd3439-c1
Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
fizikanas wrote: Apie betka gali pasakyti "ne viskas grazu ir tobula". Bet yra "ne viskas grazu ir tobula" ir yra 61% neatsikartojancios publikacijos.
Nekreipk į tą sakinį per daug dėmesio. Ten buvo tik nereikšmingi paguodos žodžiai, kad nebūtum toks įsitempęs ir paieškotum alternatyvių mažiau dramatiškų paaiškinimų toms blogybėms. :)
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Savo laiku Stygų teoriją buvo išpopuliarėjus, dėl ko išaugo paklausa jai ir jos dėstymui, jos specialistams, o universitetai automatiškai prie to prisiderino (linkėjimai viską sureguliuojančiai Laisvai Rinkai). Šiek tiek gaila jaunų žmonių, kuriems buvo sužadintos dėl to ambicijos ir kurie aukojo nesėkmingai šiai sričiai savo laiką.
Vel blame shiftingas. Dabar jau laisva rinka kalta, del mokslo neigalumo? :)
:) Blyn. Aš tikėjausi, jog paprieštarausi mano provokacijai, kad sužadinti ambicijų jauni žmonės tuščiai gaišo savo laiką. O tu kažkodėl užsikabinai už laisvos rinkos. Ne. Nekaltinu laisvos rinkos. Apskritai šitoj temoj kol kas neturiu tikslo kažką apkaltinti ar apginti.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-18 08:41

Seianus wrote:
2019-01-17 17:37
Žiūrėk kaip paprastai papunkčiui Lionginas pavardijo, ką gero 2018-aisiais pasiekė mokslas. Kažkaip filosofijos fanams nieko panašaus nepavyksta.
- "filosofijos fanai" mano, kad visi "papunkčiui" išvardyti pasiekimai yra pasiekimai, tačiau tie pasiekimai yra ne mokslo! Tai inžinierių, biologų, geodezininkų, astronomų, matematikų ir kitų specialistų darbo (pabrėžiu specialistų darbo o ne mokslo) pasiekimai. Mokslą daro tik fundamentali filosofija! Kaip teigia Grb. "Fizikanas", tikrai mokslo pasiekimų nėra. Nėra todėl, kad tikras "mokslas" neigiamas, šmeižiamas, ignoruojamas, į jo vietą naglai kišant psiaudo mokslus ar lengvesniu atveju tiesiog gerus inžinerinius darbus., pačius inžinierius nustumiant į "pagalbinius etatus" už lietuvišką minimumą!

:)
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 11:05

vvv2 wrote:
2019-01-18 08:41
- "filosofijos fanai" mano, kad visi "papunkčiui" išvardyti pasiekimai yra pasiekimai, tačiau tie pasiekimai yra ne mokslo! Tai inžinierių, biologų, geodezininkų, astronomų, matematikų ir kitų specialistų darbo (pabrėžiu specialistų darbo o ne mokslo) pasiekimai. Mokslą daro tik fundamentali filosofija! Kaip teigia Grb. "Fizikanas", tikrai mokslo pasiekimų nėra.
Problema ta, kad Fizikano ir tavo pozicijoje nuoseklumo nulis - mokslo pasiekimų nerandate, nes visi pasiekimai, kurie bebūtų išvardinti, yra "ne mokslo". Užtat kai reikia mokslą sukritikuoti, tai visos mokslinės publikacijos, kurias rašo tie patys inžinieriai, biologai, astronomai ir t.t., jau yra mokslo. Pralaimėjimai mokslo, o pasiekimai nebe mokslo, nors ir prie tų, ir prie tų prisideda tie patys žmonės :mrgreen:

Ir čia maždaug būtų galima dėti tašką, nes šitas nenuoseklumas tiesiog bado akis. Bet žinau, kad apsisuksi ir vėl tęsi tą savo lialialia.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-18 11:18

Lionginas wrote:
2019-01-18 11:05
.. yra "ne mokslo". Užtat kai reikia mokslą sukritikuoti, tai visos mokslinės publikacijos, kurias rašo tie patys inžinieriai, biologai, astronomai ir t.t., jau yra mokslo?
- turiu pareigą pranešti, kad mokslines publikacijas moksliniuose leidiniuose rašo ne biologijos, inžinierijos ar astronomijos specialistai! Rašo tik PhD, o PhD tampama parašius disertaciją biologijos, astronomijos ar fizikos ir t.t. srityse.

Paaiškinimas: joks PhD nedirba nei inžinieriu nei astronomu, jis dirba tik kaip abstraktus PhD, kuris turi būtiną prievolę parašyti būtinų straipsnių būtiną kiekį į būtiną leidinį! Čia ir slypi visa "nelaimė", jie nerašytų neišbaigtų dalykų, jei jų neprievartautų. Praktiškai yra žmogui neįmanoma tiek prikurti vertingų mokslinių pasiekimų, kokius kelia nomenklatūrinė mokslinė globali biurokratija!

:(
Last edited by vvv2 on 2019-01-18 11:22, edited 1 time in total.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 11:20

fizikanas wrote:
2019-01-15 20:34
Na, o ko tu tikejeisi, juk replikavo irgi tokie patys mokslininkai? Bet yra vienas esminis skirtumas, tarp tu kurie replikavo, ir to kuris cia paieskojo slieku: vieni realiai idejo darbo ir pabande tas studijas atkartoti, antras tik papilste is vieno indo i kita. Jeigu tas antrasis butu pats pareplikaves tas pacias studijas, ir butu parodes, kad ju gerokai daugiau replikavosi, lyginant su pirminem repliakcijom, tada butu verta demesio kritika. Tada skaitytusi, kaip realus irodymai. O dabar bent kazkokius irodymus sugebejo pateikti tik pirmieji.
Kad kažką kritikuoti nebūtina pačiam atlikti eksperimentų. Akivaizdu, kad replikuojant kai kuriuos eksperimentus buvo daromos grubios klaidos. Ir net patys replikuotojai kartais jas puikiai žinodavo, nes kuomet pamėgindavo replikuoti eksperimentus analogiškomis sąlygomis, gaudavo analogiškus rezultatus.
fizikanas wrote:
2019-01-15 20:34
Tiesa ju kritika irgi idomi. Kaip pavyzdy pateike, kaip sukritikavo replikacija, uz tai, kad tyrima pabande atkartoti kitoje valstybeje, su kito universiteto laboratorinemis ziurkemis, kitaip vadinamom studentais. Tai tada klausimas, ko vertas tyrimas, ir koki realiai egzistuojanti psichologini reiskini jis istiria, jei atsiakrtoja tik su konkreciais tyrimo subjektais? Kiek pamenu is psichologijos paskaitu, tai viena is pagrindiniu vertybiu vertinant tyrima butent ir yra, kad rezultatai atsikartotu kuo placiau, su kuo ivairesniais zmonem. Kitaip paties tyrimo rezultatai nieko verti. Tai va sukritikavo replikacija, uz tai, kad ana patikrino, tai ka normaliu atveju ir turetu patikrinti moksline replikacija.
Tai tiesiog netiesa. Eksperimentuose su žmonėmis daug kas priklauso nuo konteksto. Skirtingų kultūrų žmonės į klausimus gali atsakyti skirtingai vien dėl kultūrinių skirtumų, ir į juos būtina atsižvelgti. Jei bukai perkeli eksperimentą visiškai neatsižvelgdamas į šiuos niuansus, tai arba taip darai dėl kompetencijos trūkumo, arba dėl to, kad tikiesi eksperimento rezultatų nereplikuoti.
fizikanas wrote:
2019-01-15 20:34
Bet, kaip patys sakot, sudas ta psichologija ;) Pakalbekim apie biomedicina. Kazin kokiu budu ar tiklsu dvi nepriklausomos vaistu gaminimo kompanijos, pabandziusios atkartoti mokslinius tyrimus, abi gavo panasius neatsikartojamumo skaicius? Greiciausiai neturejo tikslo padaryti sensacijos - jiems patiems, butu labiau apsimokeje, jei tie tyrimai atsikartotu, nes tada galetu is ju gaminti vaistus. O dabar tik veltui pinigus sukiso.
Atvirai sakant, nežinau. Reikėtų kažkokio konkretaus atvejo, nes priežasčių gali būti daugybė.
fizikanas wrote:
2019-01-15 20:34
Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Atvirai sakant, net Delfis tokių tiesmukų ir konkrečių vėžio išgydymo pažadų neduoda.
Tai jei duoda netiesmukus ir nekonkrecius pazadus tada gerai? :D Na gerai, ta prasme, kad visada gali poto issisukti, kai neissipildys. Dekui, kad pasidalinai dar viena moksliska taktika :)
Nežinau, kreipkis į žurnalistų etikos komisiją ar kažką... Jei Delfi skaitymas sukelia euforiją, kad tuoj tuoj bus išgydytos visos ligos, tai aš nelabai galiu kuo padėti.
fizikanas wrote:
2019-01-15 20:34
Cia dar viena taktika, musti savus, kad svetimi bijotu? Taigi butent tie su moksliniais filosofijos laipsniais ir yra tie filosofijos istorikai, paruosti mokslo istaigu, apie kuriuos vvv2 ir kalbejo. Jeigu jie nieko nepasiekia, tai tik dar vienas akmuo i mokslo darza.
Na, aš vieną filosofijos pasiekimą įvardijau. O tu kiek?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 11:21

vvv2 wrote:
2019-01-18 11:18
- turiu pareigą pranešti, kad mokslines publikacijas moksliniuose leidiniuose rašo ne biologijos, inžinierijos ar astronomijos specialistai! Rašo tik PhD, o PhD tampama parašius disertaciją biologijos, astronomijos ar fizikos ir t.t. srityse.

Paaiškinimas: joks PhD nedirba nei inžinieriu nei astronomu, jis dirba tik kaip abstraktus PhD, kuris turi būtiną prievolę parašyti būtinų straipsnių būtiną kiekį į būtiną leidinį!
Na čia jau kaip reikiant nusikliedėjai.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-18 11:31

Lionginas wrote:
2019-01-18 11:21
.. Na čia jau kaip reikiant nusikliedėjai.
- pagal tarnybinę pareigybę, joks inžinierius ar kitas specialistas, nėra įpareigojamas rašyti "mokslinių straipsnių", keista, kad nežinai? Mokslinių straipsnių tam tikrą kiekį įpareigoti rašyti tik "mokslo darbuotojai", o tokiais gali būti tik su PhD moksliniu laipsniu.

:(
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 12:04

Žinok, aš net nesivarginsiu vardinti, kokių faktinių netiesų prirašei, nes ir vėl baigsis tuo, kad aš kabinėjuosi prie žodžių, o vietoj to turėčiau matyti kažkokį "kontekstą".
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 12:14

Visus kitus, kam rūpi faktai, informuoju, kad publikuotis moksliniuose leidiniuose galima ir neturint PhD bei nedirbant jokioje akademinėje institucijoje. Nemažą dalį mokslinių publikacijų parašo būtent įvairių industrijų darbuotojai. Be to, turint PhD galima dirbti bet kokį darbą, galima būti inžinierium, patentų biuro darbuotoju ar nedirbti visai, o jokių prievolių parašyti tiek ir tiek publikacijų nėra. Tokią prievolę turi tik akademinių institucijų darbuotojai, pavyzdžiui, profesoriai.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-01-18 13:10

Lionginas wrote:
2019-01-18 12:14
Visus kitus, kam rūpi faktai, informuoju, kad publikuotis moksliniuose leidiniuose galima ir neturint PhD bei nedirbant jokioje akademinėje institucijoje. Nemažą dalį mokslinių publikacijų parašo būtent įvairių industrijų darbuotojai. Be to, turint PhD galima dirbti bet kokį darbą, galima būti inžinierium, patentų biuro darbuotoju ar nedirbti visai, o jokių prievolių parašyti tiek ir tiek publikacijų nėra. Tokią prievolę turi tik akademinių institucijų darbuotojai, pavyzdžiui, profesoriai.
- šią žinutę parašėte gana teisingai ir nešąliškai.

.. tik norėtųsi pridurti, kad inžinierių straipsniai labai labai retai patenka į reitinguojamus leidinius.

:)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-01-18 13:32

vapula wrote:
2019-01-16 19:14
[...]Po WW2 neomarksistų po Frankfurto mokyklos vėliava paleistas diskursas ne tik įsiurbė tave ir mane, nes dabar apie tai šnekame, bet pakeitė milijonų žmonių mastymą ir žodyną, pakeitė net tas insitucijas, kurios keičiasi sunkiausiai ir yra tvaresnės net už valstybes ir imperijas - universitetus! Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus daug labiau negu tai padarė patys fizikai, chemikai ar biologai.
Gal gali padetalizuoti savo mintį plačiau? Nelabai supratau, ką turėjai galvoje.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-18 14:09

vvv2 wrote:
2019-01-18 13:10
.. tik norėtųsi pridurti, kad inžinierių straipsniai labai labai retai patenka į reitinguojamus leidinius.
Visi inžinerijos mokslų daktarai iš to tik pasijuoktų.

Štai bent trys būdai tapti inžinieriumi su PhD:

https://stojantiesiems.ktu.edu/programm ... nzinerija/
https://stojantiesiems.ktu.edu/programm ... nzinerija/
https://stojantiesiems.ktu.edu/programm ... nzinerija/
......
Post Reply