Priimsiu tai kaip komplimentą.
Apart to sarkazmo neaiškumo (1), paskui surašiau dar dvi problemas su juo. Kaip tau, galiu pakartoti:
(2) Priešingai nei kartais mano pašaipūnai, sarkazmas gali būti labiau įžeidžiantis, nei tiesioginiai įžeidimai. Daugiau nesiplėsiu, nes va čia jau gana vaizdingai surašiau, kodėl taip manau.
(3) Sarkazmas yra prastas taktinis ginklas diskusijoje, nes jį gana lengva atremti. Paprasčiausias būdas yra tiesiog jį ignoruoti. Nes gi pašaipūnas "tik juokauja", ir dėl to negali iš tavęs reikalauti rimto atsakymo.
Bet eksperimentuodamas su Lionginu, atradau net geresnį būdą. Tie juokautojai dažnai jaučiasi labai saugiai pasislėpę už to savo humoristinio skydo. Jiems - it kokiems snaiperiams - tereikia suskelti kokį kandų juokelį, ir paskui mėgautis žiūrint, kaip iš pusiausvyros išmuštas priešininkas bando išsivartyti.. Todėl geriausias būdas atsakyti, yra sugriauti tą jų saugumo iliuziją, nukreipiant visą dėmesį atgal. Ir padaryti tai kaip galima rimčiau, ir giliau. Kvestionuoti jų motyvus ir asmenines savybes. Paprašyti, kad paaiškintų juokelį smulkiau ir t.t. Tada pašaipūnui tenka pripažinti, kad jis "tik juokauja", o šiaip neturi nieko įdomaus pasakyti. Arba jam tenka pereiti į taip nepažįstamą ir dėl to bauginančią nuoširdaus bendravimo teritoriją. Bet kuriuo atveju, noras toliau juokauti kuriam laikui pradingsta.
Kažkas jau pastebėjo. Ir nuo to laiko aš kiek galiu stengiuosi vengti sarkazmo tiek forume, tiek asmeniniame bendravime. Ir man visai patinka tos permainos rezultatai. Siūlau ir tau pabandyti.
Aišku, kartais gali būt sunku rasti ribą tarp nekaltų pajuokavimų (prieš kuriuos nieko neturiu) ir pikto pašaipaus sarkazmo.. Tai turbūt kartais ir aš pats tą ribą peržengsiu. Ką padarysi - niekas nėra tobulas.
Komikai buvo tik trečio argumento iliustracija. Norėjau parodyti, kiek žmonių masiškai šaipėsi iš Trampo, ir kiek jie mažai pasiekė tomis pašaipomis.
Turbūt suplakei į vieną vietą sarkazmą ir humorą bendrai. Be pastarojo sveikai bendrauti būtų tikrai sunku. O be pirmo - visai įmanoma, ir netgi nesunku.
Nes jis persistengė. O likusiems irgi patarčiau pabandyt kalbėti tiesiau ir nuoširdžiau. Nes tie užgaulūs juokeliai jau tikrai įkyrėjo per visus tuos metus. Plius, dauguma mūsų jau nebesame vaikigaliai, tai gal ir bendrauti derėtų solidžiau.
Nesutinku. Argumentų nestokojantis pašnekovas dažniausiai tais argumentais ir atsako. Juokelių tenka griebtis tiems, kam jų pritrūksta.
Taip - jei nori būti tolimesnių juokelių taikiniu, taip ir daryk - visada žiūrėk tik į save, ir leisk pašaipūnams likti nenubaustiems