Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas

[fizikanas]

Žodžiu, ta visata būtų kur kas labiau finetiuninta gyvybei už mūsiškę.

Ne. Mes sakom. lad musu visata yra finetiuninta todel, kad betka pakeitus nors siek tiek, salygos gyvybei taptu nebeimanomos. Ten butu tokia visata, kur betka betkiek pakeitus, vistiek gautum, kad visata butu palanki gyvybei, ir gyvybes atsiradimui (kuriam musu visata net nera finetiuninta, nes savaime gyvybe cia neatsiranda)

Aš ir nebūdamas baltymu žinau, kad ląstelių dauginimasis nepaaiškina abiogenezės. Ar kas nors tvirtina kitaip? Kažkokia kvaila analogija.

Lasteles dauginimasis paaiskina tos konkrecios lasteles atsiradima. Taciau nepaaiskina pirmos lasteles atsiradimo. Taigi budamas baltymu, baltymu-skeptiku forume tvirtintum, kad lasteles dauginimasis yra nesamone, nes tada vistiek egzistuotu pati pirma lastele, ir lasteliu dauginimasis nepaasikina tos pirmos lasteles atsiradimo.

Tu šitą argumentą taikai ir tai visatai, kuri simuliuoja kitas, bet pati nėra susimuliuota?

Taip. Kaip ir argumenta, kad pirkti loterijos bilieta yra nesamone, taikyciau net ir zmogui, kuris turi laiminga bilieta. Zinoma tada buciau neteisus, bet tai butu tik vienas atvejis is miliardo, ir greiciauisai mes neesame tas atvejis.

Ir primink man iš logikos kurso, kaip iš 3-o teiginio plaukia 4-as? Čia kokia nors naujoviška logika?

1) A > B
2) Išvada: B = 0

Genialu.

O ne tu sakei "for all intents and purposes" tikimybe galima laikyt 0? Tai cia tas pats.

[fizikanas]

Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.

Pati pirma lastele? hello

Greičiausiai nebuvo pirmos rūšies, kuri sugebėjo daugintis. Dauginimasis greičiausiai prasidėjo dar neegzistuojant gyvybei. Pavyzdžiui, kaip cheminės autokatlizės reakcijos, kuomet cheminė medžiaga - katalizatorius, dalyvauja reakcijoje, kurios rezultatas yra tokia pati cheminė medžiaga.

Greiciausiai nebuvo paties pirmo kompiuterio, greiciausiai kompiuteriniai skaiciavimai prasidejo nuo to, kad nukrite berzo lapai sudarydavo binarines 1no-2ju lapu sekas.

Simuliuojamų realybių skaičius gal ir didėja eksponentiškai, bet lygiai taip pat su kiekvienu virtualybės lygmeniu eksponentiškai mažėja simuliacijos sudėtingumas. Kaip parodė mano anksčiau pateiktas tyrimas, bent jau mūsų visatos atveju, su kiekvienu į simuliaciją pridėtu elektronu, skaičiavimų sudėtingumas dvigubėja. Taigi, kažin ar su visais mūsų galaktikų klasterio resursais galėtume simuliuoti ką nors sudėtingesnio už šudo krūvelę.

Primink, kokio ten dydzio yra musu visata? Begalinio? Tai kiek tada iseina ji turi skaiciavimo resursu?

Taigi, neįsijausk su tuo eksponentiškai augančiančiu simuliacijų skaičiumi, nes absoliuti dauguma tų simuliacijų yra itin paprastos, kuriose jokios simuliacijos vykti negali. Ir nesvarbu, kokią nesimuliuotą visatą paimtum, joje bus įmanoma simuliuoti tik gerokai paprastesnes visatas.

Paprastesnes kuo? Turingo masina yra gana paprastas mechanizmas, galintis simuliuoti betkokia teoriskai imanoma visata.

Akivaizdu, kad kažką simuliuodami mes taupytume resursus. Ir šita visata neatrodo kaip taupymo pavyzdys. Nesvarbu kokį simuliacijos tikslą sugavosi, aš pasiūlysiu paprastesnį būdą tai simuliuoti.

Sakykim 2 ateiviai varzosi uzdavinio sprendime. Vienas labai gudrus issprendzia ji simuliuodamas mini visata su 1 protingu padaru joje. Antras netoks gurdus issvaisto resursus ir susimuliuoja visa zeme su 7 mlrd protingu padaru. Tu esi simuliuotas protingas padaras. Kuriame sprendime didesne tikimybe, kad egzistuoji?

Ir?

Reiskia zinome atveju, kai zmogus nuosirdziai galvoja, kad egzistuoja tikroje realybeje, tuo metu budamas virtualioje. Reiskia zmogaus gebejimai ivertinti tuo metu uzimamos realybes realuma yra svelniai tariant prasti.

O jei mes turėtume tokį tikslą, kaip atrodytų mūsų simuliacija? Rimtai simuliuotume astronomines tuštumas? Rimtai simuliuotuve trilijonus galaktikų kai, iš esmės, visai padorų atsakymą galima gauti ir simuliuojant tik vieną, ypač turint omenyje, kad mūsų simuliacija tebūtų LABAI supaprastinta, eksponentiškai mažėjančio sudėtingumo mūsų pasaulio versija?

O ar jas kazkas simuliuoja? Ar buvai nuskrides i ta astronomine tustuma ir ivertines savom akim, kad ten yra kazkas susimuliuota? Ar buvai bent jau menulyje?

[Lionginas]

Žodžiu, ta visata būtų kur kas labiau finetiuninta gyvybei už mūsiškę.

Ne. Mes sakom. lad musu visata yra finetiuninta todel, kad betka pakeitus nors siek tiek, salygos gyvybei taptu nebeimanomos. Ten butu tokia visata, kur betka betkiek pakeitus, vistiek gautum, kad visata butu palanki gyvybei, ir gyvybes atsiradimui (kuriam musu visata net nera finetiuninta, nes savaime gyvybe cia neatsiranda)

Vau, jei jau mano pažadas, kad mokslas reikšmingai priartės atskleisdamas, kaip galėjo atsirasti gyvybė, yra labai ambicingas, tai kiek ambicijų turi tu, dalindamas tokias įžvalgas apie kitas visatas? Tuo labiau, mano pažadus bent galės patikrinti ateities kartos, o tu saviškius trauki iš vienos tamsios vietos... Ar nei trupučio nesijauti nepatogiai dėl tokios saviironiškos situacijos?

Galiausiai, kokiu tikslu tokia civilizacija norėtų simuliuoti mūsų visatą ar tuo labiau mus? Gyvybė jai būtų įprastas dalykas, ir kažin, ar ji turėtų kažkokį motyvą simuliuoti mūsų visatą.

Visos ląstelės atsirado dauginimosi būdu, nebuvo nei vienos, kuri atsirado kitokiu.

Pati pirma lastele? hello

Graudus dalykas tas, kad turbūt tu vienas tuo tiki, na dar krūva kretinistų. Visi kiti galvoja, kad pirma ląstelė atsirado dauginimosi būdu iš kažko, panašaus į ląstelę. Kaip jau minėjau, dauginimasis greičiausiai atsirado anksčiau, nei pati gyvybė taip, kaip mes ją suprantame.

Greičiausiai nebuvo pirmos rūšies, kuri sugebėjo daugintis. Dauginimasis greičiausiai prasidėjo dar neegzistuojant gyvybei. Pavyzdžiui, kaip cheminės autokatlizės reakcijos, kuomet cheminė medžiaga - katalizatorius, dalyvauja reakcijoje, kurios rezultatas yra tokia pati cheminė medžiaga.

Greiciausiai nebuvo paties pirmo kompiuterio, greiciausiai kompiuteriniai skaiciavimai prasidejo nuo to, kad nukrite berzo lapai sudarydavo binarines 1no-2ju lapu sekas.

Be abejo, pirmą kompiuterį kažkas sukūrė, o kiti pasidaugino iš pirmojo. Nuostabi analogija. Nejuokink.

Simuliuojamų realybių skaičius gal ir didėja eksponentiškai, bet lygiai taip pat su kiekvienu virtualybės lygmeniu eksponentiškai mažėja simuliacijos sudėtingumas. Kaip parodė mano anksčiau pateiktas tyrimas, bent jau mūsų visatos atveju, su kiekvienu į simuliaciją pridėtu elektronu, skaičiavimų sudėtingumas dvigubėja. Taigi, kažin ar su visais mūsų galaktikų klasterio resursais galėtume simuliuoti ką nors sudėtingesnio už šudo krūvelę.

Primink, kokio ten dydzio yra musu visata? Begalinio? Tai kiek tada iseina ji turi skaiciavimo resursu?

Primink, kiek metų reikia norint įsisavinti begalinius resursus? Begalybės. Galiausiai, tai juk tu teigi, kad virtualių visatų daugėja eksponentiškai, taigi, ir resursų padalinimas kiekvienai simuliacijai didės eksponentiškai. Būtų durna civilizacija, kuri visus skaičiavimo resursus skirtų vienai simuliacijai. Taigi, resursai tikriausiai būtų išdalinti atskiroms simuliacijoms, o kadangi teigi, kad simuliacijų būtų labai daug, tai ir skaičiavimo resursų kiekvienai būtų duodama ribotai. Dar pridėkime, kad su turimu resursų kiekiu galima simuliuoti tik gerokai paprastesnį dalyką, tai ir gaunasi, kad simuliacijos bus vis žemesnio lygio, ir patį žemiausią lygį turbūt pasieks labai greitai.

Na, ir galiausiai - iš kur traukei, kad visata yra begalinė?

Paprastesnes kuo? Turingo masina yra gana paprastas mechanizmas, galintis simuliuoti betkokia teoriskai imanoma visata.

Teoriškai taip, praktiškai kažin.

Sakykim 2 ateiviai varzosi uzdavinio sprendime. Vienas labai gudrus issprendzia ji simuliuodamas mini visata su 1 protingu padaru joje. Antras netoks gurdus issvaisto resursus ir susimuliuoja visa zeme su 7 mlrd protingu padaru. Tu esi simuliuotas protingas padaras. Kuriame sprendime didesne tikimybe, kad egzistuoji?

Manau, abu variantai menkai tikėtini, nes nematau nei vienos priežasties, kodėl kas nors norėtų simuliuoti mane.

O jei mes turėtume tokį tikslą, kaip atrodytų mūsų simuliacija? Rimtai simuliuotume astronomines tuštumas? Rimtai simuliuotuve trilijonus galaktikų kai, iš esmės, visai padorų atsakymą galima gauti ir simuliuojant tik vieną, ypač turint omenyje, kad mūsų simuliacija tebūtų LABAI supaprastinta, eksponentiškai mažėjančio sudėtingumo mūsų pasaulio versija?

O ar jas kazkas simuliuoja? Ar buvai nuskrides i ta astronomine tustuma ir ivertines savom akim, kad ten yra kazkas susimuliuota? Ar buvai bent jau menulyje?

Tas tavo "ar buvai nuskridęs" skamba lygiai taip pat, kaip kretinistų "ar buvai prieš milijoną metų"... Ne, nebuvau. Bet ir tu nebuvai kitose visatose ir nematei, ką jie nori simuliuoti. Jei viską vertinti tik pagal žmonių interesus, tai labai tikėtina, kad pats gyveni seksualinėje simuliacijoje, ir kaip tik šiuo metu ateivis tame stebėdamas masturbuojasi. Tikimybė yra 50%, nes seksas visiems labai svarbus.

[vvv2]

Galiausiai, kokiu tikslu tokia civilizacija norėtų simuliuoti mūsų visatą ar tuo labiau mus?

- sakykim mes tai jau darome! Su kompiuteriais simuliuojame robotų AI (sielą?), robotų mechaniką (kūną?), robotų aplinką (visatą?). Pasiteisinusį egzempliorių "paimsime į rojų" gyventi tikrovėje, kitus archyvuosim (skaistukla?) ar sunaikinsim (prageras?).

[Lionginas]

- sakykim mes tai jau darome! Su kompiuteriais simuliuojame robotų AI (sielą?), robotų mechaniką (kūną?), robotų aplinką (visatą?). Pasiteisinusį egzempliorių "paimsime į rojų" gyventi tikrovėje, kitus archyvuosim (skaistukla?) ar sunaikinsim (prageras?).

Visos mūsų simuliacijos yra labai siauros, specializuotos ir optimizuotos konkrečiam uždaviniuis. VISOS. Todėl tikėtina, kad ir ateityje taip bus. Taip, uždaviniai sudėtingės, simuliacijos bus tikslesnės, bet nematau priežasčių tikėti, kad kažkas bus masiškai simuliuojama be jokio aiškaus tikslo vien "pa prikolu". Aš suprantu, kad kompiuteriai ir visokie AI dabar ant bangos, visi apie tai kalba. Na, kažkada tabletės buvo ant bangos, ir visi kalbėjo, kad netrukus maistą valgysime tik taip - tabletėmis. Neįvyko, kažin ar įvyks. Dabar visi užsikabliavę už virtualios realybės, Matricos ir panašių dalykų, tai ir įsivaizduoja, kad čia bus ateitis. Bet realiai, niekam nebus įdomu stebėti, kad ten vystosi žvaigždės, nes jos visos vystosi vienodai. Niekam neįdomu, kaip vystosi milijardai gyvų būtybių, nes realiai visiems rūpi tik viena - dvi. Todėl niekas nešvaistys skaičiavimo resursų beprasmiams dalykams. Naivu manyti, kad ateityje visi simuliuos viską, ką tik norės be jokių apribojimų - apribojimai visada bus, ir visi skaičiavimai konkuruos dėl resursų. Taigi, ir simuliacijos konkuruos dėl resursų. Išlieka klausimas, kodėl kas nors norėtų simuliuoti nuobodžią žvaigždžių evoliuciją, o ne, pavyzdžiui, perkelti savo smegenis į virtualybę ir simuliuoti sau rojų? Galiu sugalvoti tūkstančius simuliacijų, geresnių už šitą, ir man visiškai neaišku, kodėl kažkam ten rudosios nykštukės įdomesnės už nuosavą rojų. Arba padauginti savo smegenis eksponentiškai ir gyventi tūkstančiuose rojų. Statistiškai, turėtume visi gyventi rojuose.

[vvv2]

Taigi, ir simuliacijos konkuruos dėl resursų. Išlieka klausimas, kodėl kas nors norėtų simuliuoti nuobodžią žvaigždžių evoliuciją?

- resursai tampa neaktualūs.. sakykim prieš 50 metų būtų tave paskelbę "visišku kvailiu", jei būtum pranašavęs, kad šimtus kartų našesnis už milijardo vertės "BESM", kompiuteris, bus naudojamas medžioklės su lanku simuliacijai virtualioje 3D realybėje, kad patenkinti "kraujo troškulį" proto ligoniams, kilusiems iš senovės plėšrūnų..

[Lionginas]

- resursai tampa neaktualūs.. sakykim prieš 50 metų būtų tave paskelbę "visišku kvailiu", jei būtum pranašavęs, kad šimtus kartų našesnis už milijardo vertės "BESM", kompiuteris, bus naudojamas medžioklės su lanku simuliacijai virtualioje 3D realybėje, kad patenkinti "kraujo troškulį" proto ligoniams, kilusiems iš senovės plėšrūnų.

Žr. mano prieš tai nurodytą straipsnį: norint standartiniu būdu simuliuoti 200 subatominių dalelių kvantiniame lygyje, nepakaktų ir visų visatos resursų, nes kiekviena dalelė didina komputacijos sudėtingumą eksponentiškai. Reiškia, net iš principo negalime simuliuoti kažko daugiau už paprastą baltymo molekulę. Žinoma, čia standartiniai skaičiavimo metodai. Apie ateities metodus nežinome dar nieko, tai nebent kas nors galėtų pažadėti, kad kada nors turėsime tai gebančius kvantinius ar kokius nors kitus kompiuterius... Fizikanai, tu drąsus su pažadais, gal tu pažadėsi? Šiuo metu net mokslininkai negali nieko pažadėti dėl kvantinių kompiuterių, bet tau tai juk ne kliūtis?

[fizikanas]

Vau, jei jau mano pažadas, kad mokslas reikšmingai priartės atskleisdamas, kaip galėjo atsirasti gyvybė, yra labai ambicingas, tai kiek ambicijų turi tu, dalindamas tokias įžvalgas apie kitas visatas? Tuo labiau, mano pažadus bent galės patikrinti ateities kartos, o tu saviškius trauki iš vienos tamsios vietos... Ar nei trupučio nesijauti nepatogiai dėl tokios saviironiškos situacijos?

Na del ateities kartu maziausiai pergyvenu. Kai simuliacijos suksis ant kiekvieno kampo (ar kompo), niekam net nekils klausimu.

Galiausiai, kokiu tikslu tokia civilizacija norėtų simuliuoti mūsų visatą ar tuo labiau mus? Gyvybė jai būtų įprastas dalykas, ir kažin, ar ji turėtų kažkokį motyvą simuliuoti mūsų visatą.

Na mes turime toki motyva, ko jiems neturet? Ypac jei ten bus daug protingos gyvybes rusiu - mums uztenka, kad bent viena is ju nusprestu simuliuoti.

Graudus dalykas tas, kad turbūt tu vienas tuo tiki, na dar krūva kretinistų. Visi kiti galvoja, kad pirma ląstelė atsirado dauginimosi būdu iš kažko, panašaus į ląstelę. Kaip jau minėjau, dauginimasis greičiausiai atsirado anksčiau, nei pati gyvybė taip, kaip mes ją suprantame.

Bet ka tai keistu? VIstiek lasteliu kurios dauginasi yra gerokai daugiau nei tu kurios nesidaugina.

Be abejo, pirmą kompiuterį kažkas sukūrė, o kiti pasidaugino iš pirmojo. Nuostabi analogija. Nejuokink.

Analogija tame, kad kazkokio ipatingai sudetingo dalyko savaimini atsiradima argumentuoji tuo, kad gamtoje egzistuoja nepalyginamai primityvesnis dalykas, turintis bent viena panasia savybe. Gal Gizos piramide irgi atsirado naturaliai, nes gi va, naturaliai suisoformavus kopa irgi geltona ir irgi trikampe:

Primink, kiek metų reikia norint įsisavinti begalinius resursus? Begalybės. Galiausiai, tai juk tu teigi, kad virtualių visatų daugėja eksponentiškai, taigi, ir resursų padalinimas kiekvienai simuliacijai didės eksponentiškai. Būtų durna civilizacija, kuri visus skaičiavimo resursus skirtų vienai simuliacijai. Taigi, resursai tikriausiai būtų išdalinti atskiroms simuliacijoms, o kadangi teigi, kad simuliacijų būtų labai daug, tai ir skaičiavimo resursų kiekvienai būtų duodama ribotai. Dar pridėkime, kad su turimu resursų kiekiu galima simuliuoti tik gerokai paprastesnį dalyką, tai ir gaunasi, kad simuliacijos bus vis žemesnio lygio, ir patį žemiausią lygį turbūt pasieks labai greitai.

Pradekim nuo to, kad musu visata yra isnaudota begediskai neefektyviai. Kosmiskai neaprepiami kiekiai materijos, tiesiog sukasi aplink kazkoki taska arba dauzosi vieni i kitus, taciau teoriskai visi jie galetu buti isnaudoti kompiuteriniam skaiciavimams atlikti. Dabar jei mus simuliuojanti programine iranga yra bent kiek protinga ir taupo resursus, tai visa sita simuliacija ji galetu "suarchivuoti", kad isorinio kompiuterio resursu isnaudotu nykstamai maza dali, lyginant su tuo dydzio kokio mums atrodo musu visata. Pvz tolimos galaktikos galetu buti simuliuojamos tik tokios rezoliucijos, kad is tolo mums atrodytu, kaip galaktikos, taspats su visom zvaigzdem musu galaktikoje. Jei palygintum tris skaicius: "kokio dydzio mums atrodo musu visata", "kiek maziausiai kompiuteriniu resursu uztektu susimuliuoti visata, kuri mums atrodo, tokio dydzio" ir "kiek taip atrodanciu visatu butu galima susimuliuoti, jei tokio dydzio visata, kokia mums atrodo, butu maksimaliai efektyviai isnaudota taip atrodanciu visatu simuliavimui". Kokie santykiai gautusi? Tada kam mums begalybe, jei turim tokio dydzio baigtinius skaicius?

Teoriškai taip, praktiškai kažin.

Praktiskai kur? Musu visatoje? Ar bent vienoje is imanomu paraleliniu visatu, jei tokios butu?

Manau, abu variantai menkai tikėtini, nes nematau nei vienos priežasties, kodėl kas nors norėtų simuliuoti mane.

O kuris is dvieju tavo manymu menkai tiketinu variantu labiau tiketinas?

Tas tavo "ar buvai nuskridęs" skamba lygiai taip pat, kaip kretinistų "ar buvai prieš milijoną metų"... Ne, nebuvau. Bet ir tu nebuvai kitose visatose ir nematei, ką jie nori simuliuoti. Jei viską vertinti tik pagal žmonių interesus, tai labai tikėtina, kad pats gyveni seksualinėje simuliacijoje, ir kaip tik šiuo metu ateivis tame stebėdamas masturbuojasi. Tikimybė yra 50%, nes seksas visiems labai svarbus.

Na taip, gali buti. Buvo viena black mirror serija:

[+] show hidden text

Kur ateities tinder stiliaus programele susimuliuodavo 5 metus gyvenimo su 1000 skirtingu partneriu, kad patikrintu kuris yra tinkamiausiais matchas. Jei programele pakankamai populiari, tai tame pasaulyje butu kurkas didesne tikimybe egzistuoti tinderyje, nei realybeje.

[Lionginas]

Na del ateities kartu maziausiai pergyvenu. Kai simuliacijos suksis ant kiekvieno kampo (ar kompo), niekam net nekils klausimu.

Žinoma, visi taip ims ir patikės tavo pažadais...

Galiausiai, kokiu tikslu tokia civilizacija norėtų simuliuoti mūsų visatą ar tuo labiau mus? Gyvybė jai būtų įprastas dalykas, ir kažin, ar ji turėtų kažkokį motyvą simuliuoti mūsų visatą.

Na mes turime toki motyva, ko jiems neturet? Ypac jei ten bus daug protingos gyvybes rusiu - mums uztenka, kad bent viena is ju nusprestu simuliuoti.

Bet mes neatsirandame savaime kiekviename galaktikos pakraštyje, taigi mums gyvybė yra radikaliai kitokios reikšmės dalykas, nei tai civilizacijai.

Graudus dalykas tas, kad turbūt tu vienas tuo tiki, na dar krūva kretinistų. Visi kiti galvoja, kad pirma ląstelė atsirado dauginimosi būdu iš kažko, panašaus į ląstelę. Kaip jau minėjau, dauginimasis greičiausiai atsirado anksčiau, nei pati gyvybė taip, kaip mes ją suprantame.

Bet ka tai keistu? VIstiek lasteliu kurios dauginasi yra gerokai daugiau nei tu kurios nesidaugina.

O valgomų grybų mažiau už nevalgomų, taigi simuliuojamų visatų mažiau už nesimuliuojamų.

Aš gi sakau, niekas nebemano, kad buvo "pirmoji ląstelė, kuri atsirado ne dauginimosi būdu". O tu vis tą patį.

Analogija tame, kad kazkokio ipatingai sudetingo dalyko savaimini atsiradima argumentuoji tuo, kad gamtoje egzistuoja nepalyginamai primityvesnis dalykas, turintis bent viena panasia savybe. Gal Gizos piramide irgi atsirado naturaliai, nes gi va, naturaliai suisoformavus kopa irgi geltona ir irgi trikampe:

Tai tu kaip ir žudai savo paties argumentą, nes teigi, kad egzistuoja visatų simuliacijos, nes egzistuoja gerokai primityvesnės simuliacijos.

Pradekim nuo to, kad musu visata yra isnaudota begediskai neefektyviai. Kosmiskai neaprepiami kiekiai materijos, tiesiog sukasi aplink kazkoki taska arba dauzosi vieni i kitus, taciau teoriskai visi jie galetu buti isnaudoti kompiuteriniam skaiciavimams atlikti. Dabar jei mus simuliuojanti programine iranga yra bent kiek protinga ir taupo resursus, tai visa sita simuliacija ji galetu "suarchivuoti", kad isorinio kompiuterio resursu isnaudotu nykstamai maza dali, lyginant su tuo dydzio kokio mums atrodo musu visata. Pvz tolimos galaktikos galetu buti simuliuojamos tik tokios rezoliucijos, kad is tolo mums atrodytu, kaip galaktikos, taspats su visom zvaigzdem musu galaktikoje.

Buvo testuota, ar yra kokia nors rezoliucija, ir kol kas nerasta nič nieko.

Jei palygintum tris skaicius: "kokio dydzio mums atrodo musu visata", "kiek maziausiai kompiuteriniu resursu uztektu susimuliuoti visata, kuri mums atrodo, tokio dydzio" ir "kiek taip atrodanciu visatu butu galima susimuliuoti, jei tokio dydzio visata, kokia mums atrodo, butu maksimaliai efektyviai isnaudota taip atrodanciu visatu simuliavimui". Kokie santykiai gautusi? Tada kam mums begalybe, jei turim tokio dydzio baigtinius skaicius?

Tai pratęsiant, o kam simuliuoti įvykius, kurie buvo prieš sekundę, kam simuliuoti kitus žmones ar pasaulį apskritai?

Na taip, gali buti. Buvo viena black mirror serija:

[+] show hidden text

Kur ateities tinder stiliaus programele susimuliuodavo 5 metus gyvenimo su 1000 skirtingu partneriu, kad patikrintu kuris yra tinkamiausiais matchas. Jei programele pakankamai populiari, tai tame pasaulyje butu kurkas didesne tikimybe egzistuoti tinderyje, nei realybeje.

Buvo toks filmas atgal į ateitį. Tai gal kažkada keliausime laiku?

[Seianus]

Kas domisi maisto ruošimu turbūt pastebėjo, kad visur receptuose visi timingai, didesni kaip dvi-trys minutės, yra gražūs ir apvalūs: virti pusę valandos, marinuoti bent pusantros valandos, restinti 45 minutes ir taip toliau. Niekas gyvenime nematė recepto, nurodančio marinuoti valandą ir septynias minutes, tada kepti 43 minutes ir galiausiai restinti 38 su puse minutės prieš patiekiant į stalą. Ateistai to negali paaiškinti, bet tikintieji čia net nemato problemos - paprasčiausiai dievas sukūrė maistą tokį, kad būtų patogu ruošti. Šachas ir matas.

[Psichiatras_]

Pradesiu as taip, kaip ir noriu.....
2+2=4 ar 5? Jeigu moksle yra apskaiciuojama, jog 5 liktu, tik suskaiciuot akimirkas, ir isnykti....
O, jeigu 4, tai sako, jog Visata uzdara, ir jog Dievas egzistuoja.....
Ar tokius argumentus priimsit?.
Matematiskai liko irodyt Dieva!.
Nes....
1) Musu irodymai siejasi, tik su Tikrove....
2) Musu Visata yra uzdara.
Tai suvokit, jog as daugiau eterio netersiu....
Ir argumentuokit....

[Psichiatras_]

Anksciau buvo sudetingiau kazka pagrysti, o dabar faktiskai galiu pateikti tiek argumentu, jog absoliuciai butu moksle irodytas Dievo egzistavimas....1) Jeigu norit....
2) nieko...
Dabar apie faktus. Apibrezdami nieko, kaip salyga?a) ka isivaizduojat?. Ar galetu nieko buti tas kazkas, kuris butu ta pradine akimirka? Nes akimirkai atsirasti rekejo netik sprogimo, bet ir to momento!. Kadangi apibrezus, kaip savo paciu buties koegzistencijos(ar tai sunku suvokti, kas yra koegzistencines buseno, ir tapatumas?ir identiteto funkcija?) suvokima isvestume, jog neegzistuoti nieko negali(kalam argumentas), kadangi neegzistuojame tame procese, kurio negaletume irodyt?a) ar tai tiesa?:) ir kokius faktu dar reik?.
Jog kazkas issprestu, kas yra Dievo buvimas?. Mums moraleje yra priimta manyti, jog absoliuti morale, ir absoliuti tiesa neegzistuoja? O, tai is kur atsirado bigbagas? Ar isoreje(determinavo kazkas, ko negalejom suvokti, del savo paciu minties testinumo?) ta sprogima galetume isivaizduoti? Jeigu jis butu, tik sproges, tai to kazko nebutu....
O dabar kosminio burbuliavimo nebuvimo irodymas.....
1) Kas galetu apibrezti visus motyus?
2) Kaip irodytumet nieki?
3) Ko nera?
4) Is to padarykite isvadas, jog egzistuoam del musu paciu Visatoje atsiradusiu dulkiu....
Kas tose dulkese?. Pati salyga;) Kaip buvo Pradzioje Jus jau zinote, jog pradzioje atsirado Žodis, ir tas Žodis buvo pas Dievą....
Irodziau? O dabar klausimai.....
Ar Visatoje dulkes nera krislas?
Ar paaiskintume koks to Adomo ir Ievos isvarymo is rojaus motyvas?
Ar galetume irodyt, jog kazko nera?
Ar egzistuoja pasirinkimai?
Ir, jeigu nieko nebutu.....
Tai niekas ir neegzistuotu.