Svorio metimas

[Vilius]

Čia bus turbūt labiausiai tinkama tema forumo skyreliui "Lengvesnės kalbos"

Tai kaip Skeptikų reikalai su svarstyklėmis? Ar esate bandę numesti nereikalingus kilogramus? Jei taip - kaip sekėsi, kokius metodus naudojate, kas veikė, kas neveikė, ar pavyko išlaikyti pasiektus rezultatus ilgą laiką. Jei ne - tai ar esate patenkinti savo išvaizda/savijauta. Kam rūpi galim pabandyt debunkinti ir vieną kitą šarlatanizmą, kurių šioje srityje tikrai netrūksta. Ir t.t.

Jei ne paslaptis, koks maždaug jūsų BMI dabar, ir kokį didžiausią/mažiausią esate pasiekę?

[Vilius]

Aš beveik visą gyvenimą turėjau kelis ekstra kilogramus, nors niekada nebuvau labai nutukęs. Didžiausias BMI, kurį buvau pasiekęs buvo apie 28 - vis dar "viršsvorio" kategorijoje, bet jau netoli "nutukimo". Beveik visada norėjau sukūsti, ir daug kartų esu bandęs.. Bet tik šįmet pagaliau radau pakankamai motyvacijos iš tiesų užsiimti šituo reikalu iš esmės. Kol kas rezultatai gana džiuginantys - numečiau apie 7kg, ir BMI jau beveik dastūmiau iki "normal" kategorijos, ko nebuvau pasiekęs nuo jaunystės laikų.

To pasiekiau iš esmės grynai valios pastangomis - tiesiog nustojau fucking ryti kaip nesveikas visokias nesąmones, ypač vakare. Sportuoju gana minimaliai, ir nemanau, kad tai yra efektyvu, jei pagrindinis tikslas yra sukūsti (o ne apskritai tapti sveikesniu). Kartais truputį pabadauju, bet čia irgi nėra sustainable metodas - gal naudingas tik pradžioje, kad truputį pagreitinti progresą.

[Augustas]

Na, aš manau, kad esmė ne kūno masėje, bet juosmens apimtyje. Juk gali būti ir 100 kg, bet ne riebalų, o raumenų. Tad jei kūnas yra raumeningas, tai aš esu už tą 100 kg kūno masės, nepaisant to, kad kūno masės indeksas pagal mano tuos parametrus yra didokas.

[fizikanas]

Skanus maistas, ipatingai visokie makdonaldai, sukelia priklausomybe. Valgant neskanu miasta, nepersivalgysi ir virsvorio neturesi. Taip pat nebus insulino abstinencijos sindromu, ka neismaneliai maiso su alkiu.

[Augustas]

Taip pat nebus insulino abstinencijos sindromu, ka neismaneliai maiso su alkiu.

Taikliai čia, Fizikane.

[Vilius]

Na, aš manau, kad esmė ne kūno masėje, bet juosmens apimtyje. Juk gali būti ir 100 kg, bet ne riebalų, o raumenų. Tad jei kūnas yra raumeningas, tai aš esu už tą 100 kg kūno masės, nepaisant to, kad kūno masės indeksas pagal mano tuos parametrus yra didokas.

Manau, tie kas turi tokį kalną raumenų ir taip labai daug žino ir apie savo kūną ir apie mitybą, todėl jiems tie svorio indikatoriai tikrai neįdomūs ir neaktualūs. O likusiems jie yra gana paprastas ir daugmaž tikslus būdas kiekybiškai įvertinti savo kūno parametrus.. Bet juosmens apimtis, ar jos santykis su ūgiu turbūt irgi tam tinka - kaip ir daugybė kitų rodiklių. Kiek girdėjau, dabar jau yra būdų tiesiogiai pamatuoti riebalų kiekį kūno masėje, tai šitas tubūt ir yra tikrasis aukso standartas. Bet aš niekad jo nebandžiau.. O ir reikalo nebuvo, nes lašinių rinkes galima lengvai atskirti nuo raumenų ir plika akimi

[Vilius]

Skanus maistas, ipatingai visokie makdonaldai, sukelia priklausomybe.

Prašyčiau nevartoti "skanus maistas" ir McDonald's viename sakinyje. Ačiū

Valgant neskanu miasta, nepersivalgysi ir virsvorio neturesi.

Bet skanus maistas apskritai yra vienas iš tų ne taip jau gausių dalykų, dėl kurių iš viso verta gyventi šioje ašarų pakalnėje.. Tai tikrai nenorėčiau atsisakyti tokio svarbaus dalyko. Aišku, "skanus" nebūtinai turi reikšti "fat on sugar on salt".. Tačiau šiokia tokia koreliacija tarp tų dalykų tikrai yra.

Anyway, aš mieliau aukočiau maisto kiekybę, nei atsisakyčiau man tikrai skanių patiekalų.. Ir kol kas šitas metodas atrodo man veikia.

Taip pat nebus insulino abstinencijos sindromu, ka neismaneliai maiso su alkiu.

Aha, aš irgi buvau nustebęs, kai pastebėjau, kaip stipriai tos sugar high/low bangos veikia savijautą, nuotaikas ir turbūt net priimamus sprendimus.. Kas dar įdomu, tai su laiku supratau, kad tie "pikai" iš tiesų net nėra tokie malonūs - netgi priešingai dėl jų dažnai kyla kažkoks keistas nerimas, būna sunku susikaupti, ir t.t. Kai tą pastebėjau, tikrai pradėjau atsargiau žiūrėti į "Snickers" ledus ir kondensuotą pieną (du objektyviai skaniausi dalykai pasaulyje).. Bet kaip ir kitiems svaigalams - šiems irgi yra tinkamas laikas ir vieta

[Seianus]

Skanus maistas, ipatingai visokie makdonaldai

McDonaldai man asocijuojasi su daug kuo, bet tik ne skaniu maistu...

Aš tai kaip tik pastebėjau, kad dažniau be reikalo prisivalgau nelabai skanaus ir nelabai vertingo maisto, nes tiesiog užsikišęs visokiu šlamštu nesijaučiu pavalgęs. Tuo tarpu tikrai skanus ir sveikas maistas sukelia normalų sotumo jausmą.

[fizikanas]

Tuo tarpu tikrai skanus ir sveikas maistas sukelia normalų sotumo jausmą.

O kas yra tas tikrasis stebuklingas skanus maistas? Steikas? Butu gerai, bet pridek salia skrudintu bulvyciu ir gausi is principo ta pati makdonaldini sudmaisti.

[Lionginas]

Aš kokiais 25-30 gyvenimo metais buvau priaugęs svorio, bet nelabai rūpėjo, tik kokį kartą buvau pasisvėręs, tai buvo 95 :) Svorio specialiai nemečiau, tiesiog dėl nejudrumo ir sėdimo darbo pablogėjo gyvenimo kokybė - skrandį skaudėjo daugmaž nuolat, pamausdavo išangę ir net pautus :D Gydytojai nieko nerado, išrašė arbatėlių. Na tai tiesiog pradėjau daugiau judėti, nieko revoliucingo, jokių sportų, šiek tiek vaikščiojimo, dėl skrandžio rūgštingumo porcijas pamažinau bet patankinau. Na ir per keletą metų išsisprendė skausmai, dabar nič niekuo nesiskundžiu, pilnas jėgų žydėjimas. Svoris krito per kokius 5 metus iki dabartinių 75 ir toks ir laikosi. Kad nukrito pastebėjau tik pasimatavęs vestuvinį kostiumą. Realiai tik tada supratau kiek buvau pastorėjęs :D Dabar valgau daugmaž viską, svorio reguliavimas kartą per savaitę pasisveriant ir atitinkamai valgant daugiau ar mažiau. Sportas nelabai, bet kasdien nueinu sparčiu tempu apie 15 km. Žiemą, kai ne taip karšta, tai su svarmenų pakrauta kuprine kalvotomis vietovėmis, tarkime upių šlaitais. Žodžiu, jei kažkokia fizine veikla ir užsiimu, tai tik ta, kuri patinka, visokiais bėgiojimais savęs neprievartauju, nėra valios užsiimti tuo kas vemt verčia. Na svarmenis dar toleruoju, bet jie su svorio reguliavimu niekaip nesusiję. O jei reikia fiziškai išsikrauti, tai snickersas į kišenę ir 30 km turas pėsčiomis ir likusią dienos dalį sėdžiu spakainas.

[Svetimas]

Aš beveik visą gyvenimą turėjau kelis ekstra kilogramus, nors niekada nebuvau labai nutukęs. Didžiausias BMI, kurį buvau pasiekęs buvo apie 28 - vis dar "viršsvorio" kategorijoje, bet jau netoli "nutukimo". Beveik visada norėjau sukūsti, ir daug kartų esu bandęs.. Bet tik šįmet pagaliau radau pakankamai motyvacijos iš tiesų užsiimti šituo reikalu iš esmės. Kol kas rezultatai gana džiuginantys - numečiau apie 7kg, ir BMI jau beveik dastūmiau iki "normal" kategorijos, ko nebuvau pasiekęs nuo jaunystės laikų.

To pasiekiau iš esmės grynai valios pastangomis - tiesiog nustojau fucking ryti kaip nesveikas visokias nesąmones, ypač vakare. Sportuoju gana minimaliai, ir nemanau, kad tai yra efektyvu, jei pagrindinis tikslas yra sukūsti (o ne apskritai tapti sveikesniu). Kartais truputį pabadauju, bet čia irgi nėra sustainable metodas - gal naudingas tik pradžioje, kad truputį pagreitinti progresą.

Dėl BMI.
Su skeptiška šypsena žiūriu į BMI. Žmonių kūno sudėjimai, raumeningumas ir pan. skiriasi. Riebalų procentas kūne (ir kurioje kūno vietoje) iškalbingesnis, nei BMI.

Pavyzdžiui, tiek prieš kokius 10 metų, kai ženkliai mažiau fizinio krūvio gaudavau ir rydavau visokį šlamštą, tiek pastaruoju metu, kai kažkiek prisižiūriu ką valgau ir rimčiau dėl savęs pasportuoju, mano svoris buvo ir yra beveik toks pats (gal net paskutiniu metu epizodiškai pafliuktuoja į didesnę pusę, kai su svoriais ar pan. tenka daugiau padirbėti). Tačiau riebalų procentas yra mažesnis nei anksčiau, ir savijautos prasme jaučiuosi nepalyginamai geriau pačiais įvairiausiais apektais.

Tai ar galima, Viliau, anot tavo terminų, sakyti, kad žmogus "sukūdo", jei parodymai ant svartyklių nepakito ar net šiek tiek padidėjo, bet jo riebalų procentas per tą laiką pastebimai sumažėjo? Kitaip sakant, vietoj svorio ant svarstyklių, man daug reikšmingesnė atrodo bendra kūno sudėtis ir fiziologija.

Dėl dietų.
Mane šiek tiek stebina žmonių proto knisimo internetuose gausa su įvairiausiom laikinom svorio metimui skirtom dietom, kurios siūlo kažką drastiškai keisti ar riboti. Yra gan paprastas principas - jei matai, kad kažkokio mitybos režimo ar "dietos" negali laikytis kokį dešimtmetį ar visą gyvenimą, tai toks mitybos režimas greičiausiai bus nesąmonė. Nebent kokiais specifiniais svaresniais mitybos apribojimais ar dieta būtų gydoma kažkokia rimta liga (bet čia jau tos srities specialistų žodis turėtų būti svarus, o ne internetuose sklandančios balabaikos).

Reguliuojant tik mitybą galima įtakoti riebalų procentą savo kūne. Ką svarstyklės gali parodyti. Bet raumenų procento ir/ar kokybės be tam tikros fizinės veiklos vien tik su mityba neišeis bent kiek pareguliuoti.

Todėl aš į tavo temos klausimą žiūriu kompleksiškiau: mityba + fizinis aktyvumas. Ir šiaip, kuo daugiau rimtesnės informacijos ir patirties fizinio aktyvumo srityje įgyju, tuo labiau linkstu prie požiūrio, kad tam tikras fizinis aktyvumas yra savotiškas gan svarus "vitamino U, nuo visų ligų", komponentas. Taigi tavo apklausoje, kaip artimiausią savo požiūriui pasirinkimą, pažymėjau gyvenimo būdo koregavimą.

Dar esam kalbėję apie tai, kaip mažiau jausti alkį, tema. Tai man šitoj vietoj gan rimtas pagalbinikas atrodo bandymai manipuliuoti maisto sudėtimi. Greitų kaloringų angliavandenių (visokio daug cukraus, krakmolo ar pan. turinčio maisto) vengimas, prisukimas + ląstelienos daug turintis maistas (įvairios lapinės daržovės, nekaloringos daržovės ir vaisiai ir pan.) + daug baltymų turintis maistas + užtektinai sveikų riebalų. Bet kažkiek tai jau minėjau "sveikas maistas" temoje.

[Svetimas]

Sportas nelabai, bet kasdien nueinu sparčiu tempu apie 15 km. Žiemą, kai ne taip karšta, tai su svarmenų pakrauta kuprine kalvotomis vietovėmis, tarkime upių šlaitais. Žodžiu, jei kažkokia fizine veikla ir užsiimu, tai tik ta, kuri patinka, visokiais bėgiojimais savęs neprievartauju, nėra valios užsiimti tuo kas vemt verčia. Na svarmenis dar toleruoju, bet jie su svorio reguliavimu niekaip nesusiję. O jei reikia fiziškai išsikrauti, tai snickersas į kišenę ir 30 km turas pėsčiomis ir likusią dienos dalį sėdžiu spakainas.

Nuėjimas kasdien 15 km. labai neblogai užsiskaitytų kaip savotiškas sportas.
Ėjimas labai gera, natūrali ir prieinama fizinio aktyvumo rūšis, kurią nemažai žmonių nuvertina. Nugarai ir pan. (jei be kuprinės taisyklingai einama) labai gerai ir sveika. Tuo labiau, kad koks bėgimas žmonėms su didesniu svoriu ar amžiumi, jei iki tol rimčiau tuo neužsiminėjo, nėra toks sveikas dalykas (tam pačiam stuburui ir pan.). Manau, kad nemažai daliai moteriškių, kurios sporto klube ant kokio jogos kilimėlio visokius pseudopratimus daro, rimtesnis pasivaikščiojimas per tą patį laiką daugiau naudos duotų.

[Vilius]

Šiaip pagalvojau, kad viena iš svarbiausių permainų "gyvenimo būdo" kategorijoje buvo ta, kad nustojau valgyti kiekvieną karta, kai šeima sėda prie stalo. Esmė yra tame, kad vaikai (ir kažkiek žmona) turi žymiai greitesnį metabolizmą nei aš, ir dėl to kas jiems yra normalus valgymo ritmas - man yra beveik garantuotas persivalgymas.. Gal teoriškai galėčiau valgyti dažnai bet po mažai, bet praktiškai tai tam reikėtų labai žiūrėti porcijų dydžius, imtis visokių biurokratinių kalorijų skaičiavimų ir t.t. Man žymiai paprasčiau tiesiog praleisti maždaug kas antrą vaikų valgymą, ir valgyti tada, kai iš tiesų noriu.

Iš pradžių gal buvo truputį keista į "Tėėėėėti, vaaaaaalgyyyt!" atsakyti "Nenooooooriuuuuu!" (nes mes čia naudojam truputį daugiau balsių, nei būtina ). Bet po kurio laiko visi įprato.

[Lionginas]

Nuėjimas kasdien 15 km. labai neblogai užsiskaitytų kaip savotiškas sportas.

Šiaip sakyčiau ganėtinai apgailėtina situacija su žmonių judrumu, jei jau net vaikščiojimą galima laikyti sportu Ne sportas tai, o daugmaž minimumas fizinės veiklos, kurią turėtų atlikti žmogus per dieną.

Ėjimas labai gera, natūrali ir prieinama fizinio aktyvumo rūšis, kurią nemažai žmonių nuvertina. Nugarai ir pan. (jei be kuprinės taisyklingai einama) labai gerai ir sveika. Tuo labiau, kad koks bėgimas žmonėms su didesniu svoriu ar amžiumi, jei iki tol rimčiau tuo neužsiminėjo, nėra toks sveikas dalykas (tam pačiam stuburui ir pan.). Manau, kad nemažai daliai moteriškių, kurios sporto klube ant kokio jogos kilimėlio visokius pseudopratimus daro, rimtesnis pasivaikščiojimas per tą patį laiką daugiau naudos duotų.

Sporto klubas ant kilimėlio - sausa ir šilta, o lauke oras retai būna puikus

[Lionginas]

Šiaip pagalvojau, kad viena iš svarbiausių permainų "gyvenimo būdo" kategorijoje buvo ta, kad nustojau valgyti kiekvieną karta, kai šeima sėda prie stalo. Esmė yra tame, kad vaikai (ir kažkiek žmona) turi žymiai greitesnį metabolizmą nei aš, ir dėl to kas jiems yra normalus valgymo ritmas - man yra beveik garantuotas persivalgymas.. Gal teoriškai galėčiau valgyti dažnai bet po mažai, bet praktiškai tai tam reikėtų labai žiūrėti porcijų dydžius, imtis visokių biurokratinių kalorijų skaičiavimų ir t.t. Man žymiai paprasčiau tiesiog praleisti maždaug kas antrą vaikų valgymą, ir valgyti tada, kai iš tiesų noriu.

Valgių praleidinėjimai irgi nieko gero. Kur kas paprasčiau kiekvieną rytą svertis ir tą dieną atitinkamai koreguoti porcijas iš akies, nereikia skaičiuoti jokių kalorijų.

[Stormas]

Kad nukrito pastebėjau tik pasimatavęs vestuvinį kostiumą.

wait, what

[fizikanas]

wait, what

Nezinojai, kad Lionginas vedes?

[Svetimas]

Nuėjimas kasdien 15 km. labai neblogai užsiskaitytų kaip savotiškas sportas.

Šiaip sakyčiau ganėtinai apgailėtina situacija su žmonių judrumu, jei jau net vaikščiojimą galima laikyti sportu Ne sportas tai, o daugmaž minimumas fizinės veiklos, kurią turėtų atlikti žmogus per dieną.

Kam čia tas kuklumas. Kaip manai, kokiam panašaus amžiaus žmonių kvantilyje būtum su savo "kasdien nueinu sparčiu tempu apie 15 km."? Tikrai ne toj pusėj prie daugmaž minimumo. Yra žmonių, kurie net ir į parduotuvę už kelių šimtų metrų dėl smulkesnių pirkinių su automobiliu važiuoja, nes tingi nueiti.

Ėjimas labai gera, natūrali ir prieinama fizinio aktyvumo rūšis, kurią nemažai žmonių nuvertina. Nugarai ir pan. (jei be kuprinės taisyklingai einama) labai gerai ir sveika. Tuo labiau, kad koks bėgimas žmonėms su didesniu svoriu ar amžiumi, jei iki tol rimčiau tuo neužsiminėjo, nėra toks sveikas dalykas (tam pačiam stuburui ir pan.). Manau, kad nemažai daliai moteriškių, kurios sporto klube ant kokio jogos kilimėlio visokius pseudopratimus daro, rimtesnis pasivaikščiojimas per tą patį laiką daugiau naudos duotų.

Sporto klubas ant kilimėlio - sausa ir šilta, o lauke oras retai būna puikus

Na, galima pasiūlyti blogu oru vaikščioti po uždaras patalpas (kaip kad "Akropolis" ir pan.). Gi, anot liaudies, nemažai moterų vaikščiojimas po parduotuves patinka.

Tai pasidalink, prašau, savo gudrybėmis, kaip tu "lauke oras retai būna puikus" suderini su "15 km kasdien"? Apie batus jau šiek tiek pasakojai. Kokie nors gudrūs drabužiai gal padeda? Nes gan nemažai vyrų vaikščioti su lietsargiais labai nemėgsta.