Tai tuomet aš iš tavo manipuliatyvių ir nelabai mano akimis ir skoniui švarių diskusinių "žaidimukų" pasitraukiu. Kažkaip iš pradžių tikėjausi daugiau. Gal Stormui patiks juose dalyvauti.
Šių laikų konservatyvizmas ir tradicinės vertybės
Užtruko tik apie tris metus, kol supratai
Bet kaip sakoma, geriau vėliau, nei niekada.
Paklausiau, tiesą sakant beveik tą patį atsakė, gal tik kiek kitais žodžiaisVilius wrote: ↑2021-05-08 18:13Vat nuėjau (iki virtuvės, aišku - nes kur gi daugiau), ir paklausiau. Sakė "pats faktas, kad kažką nusprendi - nenervina. Bet kartais nusprendi neteisingai, tai tada nervina". (Dėl šventos ramybės nepaklausiau, ką reiškia "teisingai", nes į tokį minų lauką dėl jūsų tikrai nelysiu). Tai va, o mane nervina kiekvienas kartas, kai žmona nusprendžia už mane - net (ypač?), jei būna teisi. Tai matyt, mes šiuo klausimu esame.. Well.. Nelygūs.
Kažin, ar pats drįstum savo antros pusės to paklausti? Gal net nustebtum dėl atsakymo..
O kaip būtent dėl sąlygų tu derėjaisi/derėtumeisi? Nes gal aš čia tik toks durnas be sąlygų iš meilės prie altoriaus nuėjauNežinau, sunku pasakyti, ką ir kaip daryčiau, jei su savo dabartine patirtimi galėčiau grįžti į jaunystę, ir svarbius sprendimus priimti iš naujo. Nemanau, kad kažką kitaip sakyčiau prie altoriaus.. Bet dėl sąlygų tikrai pasiderėčiau žymiai strategiškiau.
O tai išsiskyręs jau negali augint vaikų? Ar tiesiog būsi tas kur neužauginai vaikų "tradicinei" šeimoj?Ir skyrybos tikrai negali atsukti laiko atgal - aš tik ateityje būčiau tas netikėlis, kuris nesugebėjo užauginti savo vaikų. Tai ačiū, bet čia turbūt blogiausias variantas iš visų galimų.
Be abejo, kažkiek atsisakai. Bet mainais už tai gauni teisę dėlioti visos šeimos gyvenimą iš dalies kaip nori tu.. Pagalvojau, ar nebus taip, kad tu truputį per lengvai atsisakei pirmos dalies, ir truputį per silpnai pasiderėjai dėl antrosios?
Oi ne gal ne taip mane supratai, aš manau kad kai kuriais atvejais vyrai net turi didesnį pareigos jausmąMan atrodo tu per drąsiai darai prielaidą, kad vyrai (arba - aš konkrečiai), jei nejaustų žmonos spaudimo, by default visą laiką iššvaistytų tuščiai.. Bet ar tikrai taip yra? Kodėl manai, kad vyrai negali jausti panašaus pareigos jausmo kaip moterys? Man tai atrodo, kad vyrai tiesiog linkę dėl šeimos daryti kitus dalykus, nei moterys nori, kad jie darytų.. Tai čia viskas vėl susiveda į autonomiją - kiek tu turi teisės pats spręsti, ką dėl šeimos daryti tau yra svarbiausia tuo momentu.
Čia buvo labiau apie tai jog labiau tradicinių pažiūrų žmonės turi tam tikrus stereotipus pagal kuriuos vyras ar žmona turi būtinai atlikti tam tikrus darbus - vyras parnešti pinigų į namus, o moteris padaryti valgyt ir tvarkyti buitį (įskaitant tualetą).o jei žmona nuspręs kad standartai turi būti kitokie? Eisi pasikalbėt? Ar standartai gali būti tik tokie kokių nori būtent tu?Bet pointas čia yra, kad aš pats nusprendžiau ir kaip tas darbas turi būti paskirstytas, ir kaip/kada man daryti savo dalis, ir aš nusprendžiu kokie švaros standartai yra Ok mūsų namuose (nes turbūt ir pats pastebėjai, kad vaikai yra linkę didinti visatos entropiją kiek daugiau, nei reikalauja termodinamikos dėsniai).
Kalba yra apie tai kai jau pakalbėti neužtenka. Galima po to aišku prigalvot kažkokių bausmių, neduot pinigų pvz, bet klausimas vis tiek buvo apie ultima ratio šeimyniniuose santykiuoseEik jau.. Niekad nepagalvojai, kad "skelti bobai antausį" toli gražu nėra vienintelis būdas, kad iš jos gautum, ko nori?
Ta prasme kad bandysi išsisukti nuo atsakymo? Tai žinoma labai buvo netikėtaEsam abu valę tūlikus. Nei vienam nepatiko, tai pasamdėm moteriškę, kuri tą ir kai kuriuos kitus darbus padaro už mus. Nesitikėjai šito siužeto posūkio, ane?
Tai jeigu nebūtų ką ar už ką samdyt, kam deleguotum tą darbą?
Gal gali pabandyt smulkiau surašyti, ką čia bandei sukomunikuoti per tą snukelį užverstomis akimis? Beje, kokio žmonos atsakymo tikėjaisi? Manei, dės ugningą kalbą apie stiprias moteris, lygybę, etc.?
Tada tai nesiderėjau visai - tiesiog ėjau į tą Rotušę kupinas naivumo.. Gal "derėjimasis" ne visai tinkamas žodis - manau, būtų buvę į naudą atviriau pakalbėti, kaip ruošiamės dėlioti bendrą gyvenimą. Kas galbūt būtų sutaupę kokį dešimtmetį trinties ir nesusipratimų.. Bet kita vertus, aš ir pats nežinojau, kokio gyvenimo aš noriu - tai gal nelabai ir buvo apie ką ten kalbėti.
Oi, santuokos iš romantiškos meilės.. Turbūt sėkmingiausias socialinės inžinerijos ir propagandos projektas žmonijos istorijoje
Jei esi vyras, tai negali - vaikų globa beveik garantuotai būtų priskirta motinai. Aišku, galbūt tau leistų su jais susitikti savaitgaliais, ar šiaip per šventes.. Bet čia nėra "vaikų auginimas".
Sakai taip, tarsi tame būtų kažkas blogo.. Šitas modelis buvo išbandytas per šimtmečius, ir puikiai veikė - priešingai nei dabartinis modelis, kuris nu toks geras, ir lygus, ir progresyvus, etc.. Tik vat stabilios demografijos negali palaikyti - toks mažytis defektas.Stormas wrote: ↑2021-05-14 19:20Oi ne gal ne taip mane supratai, aš manau kad kai kuriais atvejais vyrai net turi didesnį pareigos jausmą
Nu tai aš bandysiu stumti tuos standartus, kur man norisi, žmona - kur jai norisi, ir su laiku nusistovės kažkoks kompromisinis balansas kažkur per vidurį.. Kur čia tavo problema? Ar vyras visai negali turėti jokių standartų?
Man atrodo, mes čia jau kalbam apie skirtingus dalykus. Ten sakiau, kad paskutinis žodis turi būti vyro, kai kalba eina apie tai, ką reikia daryti vyrui - o ne visais šeimos klausimais. Jei žmona pasako (ar duoda suprasti kitais būdais), kad tau dabar reikia nešti šiukšles, ir tu jas neši - va čia yra problema, nes paaukoji (žymiai) daugiau savo autonomijos, nei reikėtų.
Bet kalbant apie visus šeimos klausimus, kurie nebūtinai liečia vyrą tiesiogiai - tai aišku, kad čia nebus jo žodis paskutinis (ar kad jam iš viso verta kažką sakyti kiekvienu klausimu). Nebent vyras yra control freakas, ir turi visur viską mikromenedžinti.. Nu arba, jei žmona yra patalogiškai neryžtinga, ir negali nieko nuspręsti pati - būna ir taip. Tačiau bendru atveju, dauguma šeimos sprendimų bus kompromisai.
Reikėtų gerai pagalvoti.. Bet realiai čia turbūt būtų vienas iš tų darbų, kuriuos visi vis atidėliotų, kol man baigtųsi kantrybė, ir padaryčiau pats.. Pusbalsiu keikdamasis visą laiką.. Ir paskui tikrai sugalvočiau, kaip nusimesti proporcingą kiekį kitų pareigų nuo savo kupros. Nes tėtis blyn ne tarnaitė.
Kad gal ir nesame labai skirtingi
Oi ne, to tai tikrai nesitikėjau, greičiau jau būčiau tikėjęsis kad "mano norai > all". Bet realistiškai tai tokio pat atsakymo ir tikėjaus.Beje, kokio žmonos atsakymo tikėjaisi? Manei, dės ugningą kalbą apie stiprias moteris, lygybę, etc.?
čia yra vieta kur reiktų pakovot dėl lyčių lygybės, ar ne?Jei esi vyras, tai negali - vaikų globa beveik garantuotai būtų priskirta motinai. Aišku, galbūt tau leistų su jais susitikti savaitgaliais, ar šiaip per šventes.. Bet čia nėra "vaikų auginimas".
Tai demografijos nepasilaiko ne dėl šeimos modelio, o dėl to jog šeimoms vaikai dabar tapo liability, o ne asset. Civilizacijos gėrybių by-product'as tiesiog.Sakai taip, tarsi tame būtų kažkas blogo.. Šitas modelis buvo išbandytas per šimtmečius, ir puikiai veikė - priešingai nei dabartinis modelis, kuris nu toks geras, ir lygus, ir progresyvus, etc.. Tik vat stabilios demografijos negali palaikyti - toks mažytis defektas.
Tai žinoma gali, tik sakau kad kai kurie tradicinių vertybių vyrai galvoja jog savo norimus standartus galima jei labai reikia įtvirtinti ir jėgaNu tai aš bandysiu stumti tuos standartus, kur man norisi, žmona - kur jai norisi, ir su laiku nusistovės kažkoks kompromisinis balansas kažkur per vidurį.. Kur čia tavo problema? Ar vyras visai negali turėti jokių standartų?
Nu žėk, pavyzdžiui pas mane šeimoje dažnai būna tokia situacija kur žmona man sako - pamaitink vaiką. Nes ji tuo metu maitina/keičia pampersą/whatever kitam vaikui. Tai jeigu aš einu ir maitinu tai čia jau paaukoju žymiai daugiau savo autonomijos ar ne? Ar gal tiesiog esu normalus vyras/tėvas?Man atrodo, mes čia jau kalbam apie skirtingus dalykus. Ten sakiau, kad paskutinis žodis turi būti vyro, kai kalba eina apie tai, ką reikia daryti vyrui - o ne visais šeimos klausimais. Jei žmona pasako (ar duoda suprasti kitais būdais), kad tau dabar reikia nešti šiukšles, ir tu jas neši - va čia yra problema, nes paaukoji (žymiai) daugiau savo autonomijos, nei reikėtų.
Žinok esi progresyvesnis nei galvoji. Tikras tradicinis vyras turėtų išlaukt kol moteriai baigsis kantrybė dėl tokio reikaloReikėtų gerai pagalvoti.. Bet realiai čia turbūt būtų vienas iš tų darbų, kuriuos visi vis atidėliotų, kol man baigtųsi kantrybė, ir padaryčiau pats.. Pusbalsiu keikdamasis visą laiką..
Tai žinoma sugalvotum, kol vėl neišsektų kantrybėIr paskui tikrai sugalvočiau, kaip nusimesti proporcingą kiekį kitų pareigų nuo savo kupros. Nes tėtis blyn ne tarnaitė.
O jei tėtis ne tarnaitė, tai žmona tarnaitė? Ar jei ir žmona ne tarnaitė tai kas tada tarnaitė ir kas dirbs namų apyvokos darbus? Ar bent išgyventumėt jūs ten be tos moteriškės kur jums tualetą išplauna?
Na taip, mes iš tiesų nesam tokie skirtingi. Bet svarbus pointas čia buvo, kad gal mūsų moterys irgi nėra tokios skirtingos. Gal joms iš tiesų net patiktų, jei pademonstruotume truputį daugiau savo toksiškos vyriškos lyderystės?
Ne, čia yra ta vieta, kur reikėtų pakovoti už stipresnes šeimas. Gal tada vaikams iš viso nereikėtų praeiti per tas jų pačių gyvenimų dalybas.
Oi, tik nereikia. Iki praeitų metų gyvenom sočiausiais, sveikiausiais ir saugiausiais laikais žmonijos istorijoje - iš tiesų dar niekada vaikų auginti nebuvo taip lengva, kaip šiais dešimtmečiais. Tiesiog žmonės aptingo ir apkiauto iki tokio lygio, kad jiems matai net tokia - sąlyginai lengva - našta yra per sunki.
Žinok, labai abejoju, kad Vakaruose yra daug vyrų, kurie smurtą naudoja kaip reguliarią disciplinos priemonę - tiesiog labai jau nepalankiai į tokius vyrus žiūrėtų tiek įstatymai, tiek visuomenė. Vos tik išaiškėtų, kas vyksta tokioje šeimoje, tas vyras būtų labai greitai nusodintas, sugėdintas, ir gal net nubaustas.
Manau, kokie 99% buitinio smurto atvejų yra tiesiog šeimyniniai kivirčai, kurie nuėjo per toli. Ir taip, vyrams yra lengviau tą ribą peržengti dėl fizinės jėgos persvaros.. Bet iki ribos tai jie daeina besiriedami kartu.
Nu Ok, kūdikių metai gal nėra geriausias laikas šeimyniniams galios žaidimams - šitą tiesiog reikia praeiti, ir tiek.
Bet progai pasitaikius, pabandyk tą situaciją apversti - pats būk tas šeimos narys, kuris daro kažką naudingo, ir tuo pat metu nurodinėja kitiems.. Neįsivaizduoji, kaip lengva būti lyderiu, kai pats tuo metu plauni indus, ar tempi ten kokį šiukšlių maišą
Matai, vyrai irgi turi ne vienodus tvarkos standartus. Pvz., anksčiau fizikanas sakė, kad net negali atskirti tvarkingo kambario nuo sujaukto.. Kai man turbūt fiziškai pakyla kraujospūdis, kai aplinkos entropija peržengia tam tikrą (labai žemą) ribą. Tai fizikano tipo vyras gal ir išlauktų - nes tiesiog nematytų problemos.. O aš neišlaukčiau, nes man tiesiog būtų per daug nemalonu net būti tokioje vietoje, ką jau ten kalbėti apie gyvenimą. Bet iš kur tu ištraukei, kad "tradicinis vyras" turi būti būtinai fizikano tipo? Manai, senais gerais laikais (beje, kada tiksliai jie buvo?) nepasitaikydavo "tradicinių" vyrų, kurie net labai mėgo tvarką, ir nesibodėjo ją įgyvendinti tiek savo rankomis, tiek paskatindami kitus šeimos narius?
Na, pavyzdžiui nevairavimą savaitgaliais - kai visi nori prie jūros ar ten kur nors - galiu iškęsti, kad ir visą likusį gyvenimą. Be to, jei rankos būtų užimtos tūlikų valymu, tai šiaip ar taip neturėčiau tam laiko..
Ne, žmona irgi ne tarnaitė. Labiau virėja ir auklė. O aš labiau šoferis, kiemsargis ir šiaip meistras.
Tikrai išgyventume, nepergyvenk.
Žėk. Tarp tavęs ir pirmosios (ar bent vienos iš pirmųjų) gyvybės formos yra nepertraukiama grandinė patinų, kurie kažkaip sugebėjo suvilioti patelę, ir su ja susilaukti sekančios palikuonių kartos - nes priešingu atveju tavęs iš viso nebūtų.
Ir beveik visi iš tų istorinių ir priešistorinių patinų gyveno nepalyginamai blogesnėmis sąlygomis nei tu dabar.. Vieni gyveno per karus, marus ir badą. Kitiems teko maistą gaudyti plikomis rankomis. Dar kitiems - slėptis nuo dinozaurų, nu ir išgyventi visokias kosmines, geologines ir klimatines kataklizmas, ir t.t. O patys seniausi net ir nervų sistemos neturėjo. Ir vis tik, jie visi su šita užduotimi susitvarkė. Bet tu tai ne.. nes "nematai prasmės". Negi nejauti už savęs ~4 milijardų metų trukmės patinų estafetės nusivylimo?
Bet.. Iš kitos pusės žiūrint - jei jau tu pats nusprendei, kad tavo genetinė linija nėra verta tęsinio.. Tai gal tau geriau žinot
OK, elementarius faktus establishinome. Next
OK, elementarius faktus vis dar establishiname... pala, kokia užduotimi? Kas jiems tą užduotį davė? Kodėl jie ją vykdė, neišėjo atsisakyti?Ir beveik visi iš tų istorinių ir priešistorinių patinų gyveno nepalyginamai blogesnėmis sąlygomis nei tu dabar.. Vieni gyveno per karus, marus ir badą. Kitiems teko maistą gaudyti plikomis rankomis. Dar kitiems - slėptis nuo dinozaurų, nu ir išgyventi visokias kosmines, geologines ir klimatines kataklizmas, ir t.t. O patys seniausi net ir nervų sistemos neturėjo. Ir vis tik, jie visi su šita užduotimi susitvarkė.
Ką aš? Prie ko čia aš? Man, skirtingai nei protėviams*, tokios užduoties dar niekas nedavė. Bet gal dar duos. Čia emailu ateina, ar Lietuvos paštu?Bet tu tai ne.. nes "nematai prasmės". Negi nejauti už savęs ~4 milijardų metų trukmės patinų estafetės nusivylimo?
4 mlrd. metų trukmės patinų estafetės nusivylimo tikrai nejaučiu, jie beveik visi jau lavonai. Jaučiu tik vieno patino nusivylimą šiame forume. Bet nepasakyčiau, kad jis man rūpi
Šioje temoje apie savo genetinę liniją aš nieko nekalbėjau, tik sakiau, kad prasmės vis mažiau. Kalba buvo apie mažėjantį gimstamumą apskritai. Pažadu, kad jį visą mažinu ne tik ašBet.. Iš kitos pusės žiūrint - jei jau tu pats nusprendei, kad tavo genetinė linija nėra verta tęsinio.. Tai gal tau geriau žinot
*Bet gali būti, kad ir protėviams tokios užduoties niekas nedavė, o tu tiesiog išsigalvoji, nes prisilaikai fizikano diskusijų mokyklos taisyklės „kai neturi argumentų, tai bent atrodyk kaip klounas“
Kažin, Stormai, ar radai progą šiam eksperimentui? Kaip sekėsi?Vilius wrote: ↑2021-05-16 10:05Nu Ok, kūdikių metai gal nėra geriausias laikas šeimyniniams galios žaidimams - šitą tiesiog reikia praeiti, ir tiek.
Bet progai pasitaikius, pabandyk tą situaciją apversti - pats būk tas šeimos narys, kuris daro kažką naudingo, ir tuo pat metu nurodinėja kitiems.. Neįsivaizduoji, kaip lengva būti lyderiu, kai pats tuo metu plauni indus, ar tempi ten kokį šiukšlių maišą
Iš pradžių bus truputį keista, nes turbūt žmona nepratusi iš tavęs girdėti sakinius su liepiamąja nuosaka.. Ir tu pats gal nepratęs juos sakyti. Čia kaip ir visur - reikia praktikos, su laiku tikrai pasidarys lengviau.
Tai esu naudojęs šitą life hacką, bet dažniausiai tik kai man patoguVilius wrote: ↑2021-06-15 13:05Kažin, Stormai, ar radai progą šiam eksperimentui? Kaip sekėsi?Vilius wrote: ↑2021-05-16 10:05Nu Ok, kūdikių metai gal nėra geriausias laikas šeimyniniams galios žaidimams - šitą tiesiog reikia praeiti, ir tiek.
Bet progai pasitaikius, pabandyk tą situaciją apversti - pats būk tas šeimos narys, kuris daro kažką naudingo, ir tuo pat metu nurodinėja kitiems.. Neįsivaizduoji, kaip lengva būti lyderiu, kai pats tuo metu plauni indus, ar tempi ten kokį šiukšlių maišą
Iš pradžių bus truputį keista, nes turbūt žmona nepratusi iš tavęs girdėti sakinius su liepiamąja nuosaka.. Ir tu pats gal nepratęs juos sakyti. Čia kaip ir visur - reikia praktikos, su laiku tikrai pasidarys lengviau.
Dažniausiai lyderiu buityje iš vis nesiveržiu būti ir iš vis man ganėtinai px ant tos buities. Na išlaikau tokį labiau tradicinį vyro vaidmenį šeimoje šiuo atžvilgiu Nepatikėjau nei vienu žodžiu šiame sakinyje.
Tai pala.. O ne tu čia mus ką tik auklėjai, kaip vyrai turėtų padėti žmonoms, nevengti buities darbų ir t.t.? O dabar jau pats bandai vaidinti tradicinį patriarchą, visas išsidrėbęs ant sofos.. Kažkaip nesueina galai čia pas tave.
Nu žiūrėk, tarkim pamatai jog vaikas tuoj darys kakį į pampersą, susigalvoji tada kokį nors buities darbą ir sakai "mieloji, man rodos vaikas pridarė į kelnes". Win. Na bet gal dabar tūlam šiuolaikiniam konservatoriui tik indų plovimas galvoj, nežinau...
Aš tik sakiau kad moteris, t.y. žmona, neprivalo dirbti visų buities darbų vien tik todėl kad ji moteris. O kaip ten jau jūs savo šeimose spręsit ir išsispręsit tai ne mano reikalasTai pala.. O ne tu čia mus ką tik auklėjai, kaip vyrai turėtų padėti žmonoms, nevengti buities darbų ir t.t.? O dabar jau pats bandai vaidinti tradicinį patriarchą, visas išsidrėbęs ant sofos.. Kažkaip nesueina galai čia pas tave.
Jei esi kakio rungtyje atkalęs ranką, tai tokį darbą atlikti užtrunka tik kelias minutes maksimum. Bet kadangi tas darbas atrodo toks bjaurus, tai galima sau prisiimti daugiau buities didvyrio taškų, nei priklauso.. Ir ta proga, pastrointi vyrą dirbti darbą, kuris užtruks mažiausiai pusvalandį - kad ir maitinti kitą vaiką. Ir visos šitos aferos grožis yra tame, kad vyras vis tiek jausis kaltas - nu nes pamperso tai jis nekeitė.
O tai kada ji privalėjo tą daryti?
Na nei vaiką pusvalandį reik valgidint, nei ten tik bjauru jį nupraust. Nu bet čia personal preferencesVilius wrote: ↑2021-06-20 14:03Jei esi kakio rungtyje atkalęs ranką, tai tokį darbą atlikti užtrunka tik kelias minutes maksimum. Bet kadangi tas darbas atrodo toks bjaurus, tai galima sau prisiimti daugiau buities didvyrio taškų, nei priklauso.. Ir ta proga, pastrointi vyrą dirbti darbą, kuris užtruks mažiausiai pusvalandį - kad ir maitinti kitą vaiką.
Oi nežinau, čia žinok jūsų perono bairiai jaustis dėl visko kaltais ir matyt visur priešusIr visos šitos aferos grožis yra tame, kad vyras vis tiek jausis kaltas - nu nes pamperso tai jis nekeitė.
Tai nežinau, gal pavyzdžiui visada iki šių laikų? Tu kaip tradicinių vertybių gynėjas tai kartais kaip iš medžio iškritęsO tai kada ji privalėjo tą daryti?
Gan savotiškas požiūris į konservatyvizmą. Dovydas Skarolskis viename pokalbyje dalinosi savo nuomone, kad konservatyvizmo viena iš svarbiausių atramų yra bendruomenė, iš kurios kyla daug dalykų, o ne kažkokios tradicijos.
Kai kur pasiremia įvairių teologų ar filosofų pavyzdžiais, tai gal kokiam Augustui netyčia bus kažkiek įdomu.
Kai kur pasiremia įvairių teologų ar filosofų pavyzdžiais, tai gal kokiam Augustui netyčia bus kažkiek įdomu.
Man tai labai įdomu. Tik bėda, kad man tas faktas, jog konservatyvizme (tarpinė) bendruomenė yra tarp svarbiausių šios ideologijos atramų, buvo žinomas seniai. O Tu manei, kad D.Skarolskis čia kokį beveik mokslinį atradimą padarė?Svetimas wrote: ↑2021-10-05 08:37Gan savotiškas požiūris į konservatyvizmą. Dovydas Skarolskis viename pokalbyje dalinosi savo nuomone, kad konservatyvizmo viena iš svarbiausių atramų yra bendruomenė, iš kurios kyla daug dalykų, o ne kažkokios tradicijos.
Kai kur pasiremia įvairių teologų ar filosofų pavyzdžiais, tai gal kokiam Augustui netyčia bus kažkiek įdomu.
P.S. Beje, tos pačios lyties sąjungų įteisinimas ir kritikuojamas daugiausiai dėl to, kad tuo būdu (t.y., tos pačios lyties sąjungų įteisinimo būdu) bandoma likviduoti heterosantuoka (bei heterošeima), kuri ir yra viena iš tokių (tarpinių) bendruomenių. Atskiras klausimas, ar pagrįstai baiminamasi dėl to.