Vilius wrote: ↑2024-09-20 21:52
Svetimas wrote: ↑2024-09-19 21:12
Pvz., (raudonu tašku pažymėjau Vengriją):
Įdomus žemėlapis. Taip apibendrintai atrodo, kad labiausiai Ukrainą remia turtingos šalys (pvz. Britanija, Olandija ir Skandinavijos šalys) ir/arba tos, kurioms pačioms Rusija yra gana artima ir reali grėsmė (Pabaltijis ir Centrinė Europa). Kai pagalvoji, Vengrija nelabai papuola nei į vieną iš tų grupių. Be to, tarp jų ir Ukrainiečių yra kažkokių senų nuoskaudų dėl Užkarpatės regiono, kas turbūt irgi nepadeda. Tai gal tas Vengrijos šaltumas labiau ir kyla iš šitų priežasčių, o ne tiek iš meilės Rusijai?
Girdėjau ir aš, kad Vengrija vis dar tam tikrų užsilikusių imperinių fantominių skausmų gali turėti. Papildomai ir rytietiškas (panašus į turkišką) suktumas diplomatijoje ir bandymai visaip laviruoti. Alternatyvių versijų galima įvairių prigalvoti. Tačiau manau čia vienas iš atvejų, kai nėra daug pointo ieškoti kažkokių papildomų paslėptų sliekų. Reikšmingiausią faktorių matau, jog valdžioje yra Putino padlaižio Orbano chebra, sulipusi su kremliaus įtaka per verslą, korupciją ar pan. Pvz., Rumunija su Ukraina turbūt irgi įvairių skaudulių iš istorijos turi. Bet, kad veiktų ES kontekste kaip koks trojos arklys (Vengrija), kaip ir nepanašu.
Dar man iš naratyvų pusės gan keistos ir įtartinos miglotos kalbos tiek iš Rusijos tiek iš Vengrijos pusės apie Ukrainą kaip "buferinę zoną", iš jų pusės. Čia gal koks specifinių pasikėlusių impercų toks pomėgis apie "buferines zonas" keistai kalbėti?
Vilius wrote: ↑2024-09-20 21:52
Svetimas wrote: ↑2024-09-19 21:12
Nemažai Orbano demagogijų girdėjau. Pvz., kad vakaruose žmonės, anot jo, yra egoistiški, individualistai ar hedonistai.
O nėra?
Čia klaidingai ir manau kiek ydingai statomas klausimas šiame kontekste ir šiaip kultūriniame kontekste. Labiau turintis prasmę tik retoriniuose dalykuose, kai kažkas (kaip kad Orbanas) bando kažką pasmerkti arba pats save pateisinti.
Pvz., ar pagalbos Ukrainai stabdymai ir kitokie išsidirbinėjimai iš Orbano pusės neliudija to, kad tarp realių poelgių (tiek Vengrijos vyriausybės, tiek kitų šalių) ir žodinių Orbano deklaracijų yra pakankamai subtilus skirtumas?
Didelė dalis žmonių dalykus iš emocinės pusės (ypač retorikoje) smarkiai absoliutina ir retai į dalykus žiūri labiau niuansuotai. Tiek egoizmas, tiek individualizmas, tiek hedonizmas įvairiose kultūrose neretai turi asociatyviai neigiamą konotaciją. Bet visos šios paminėtos pakankamai abstrakčios sąvokos tam tikrose situacijose gali nešti pozityvius rezultatus. Ir negatyvius rezultatus kitose situacijose. Kartu kaip ir pyktis ir baimė vienose situacijose gali būti rezultatų prasme negatyvios emocijos, o kitose situacijose visiškai pozityvios ir pagrįstos. Kitu atveju greičiausiai net nebūtų evoliucionavusios kaip tokios. Šitam kontekste nematau jokios problemos kai egoizmas, individualizmas ir t.t. iš pozityvių savo apraiškų pusės egzistuoja ar net yra skatinami. Tačiau kai tie abstraktūs dalykai kitose situacijose generuoja negatyvius rezultatus, tai visiškai natūralu juos kritikuoti. Pagal rezultatus ir turinį bei kontekstą, kuriame dalykai vyksta, o ne abstrakčių sąvokų pavadinimus.
Kiek nukrypsiu, bet kiek keistoka šiame kontekste būdavo kaip mūsų Augustas neretai matydavo ar vaizduodavo savo dievą, kaip kažkokį agentą, siejamą tik su "teigiamomis" emocijomis (pvz., dievas kaip "Gėris", "Meilė", "Laimė"). O tai, kas mums asocijuojasi su pykčiu ar baime, tas "tobulas" agentas tarsi dėl kažkokių priežasčių neva nepajėgus nešti ar turėti. T.y. tie ne "teigiami" dalykai neva turėtų būti siejami su kažkokiu abstrakčiu blogiu. Mano akimis čia panašiau į subtilų "nusilaužinėjimą" ant sąvokų ar paviršutiniškai suvokiamų savybių.
Neveltui matyt kvazi valstybėse, kuriose valdo arba nemenką įtaką turi įvairūs mafukai, būna du skirtingi "jėzusėliai". Vienas atskiras "jėzusėlis" mafukams (kartu su pakazūchiniais religiniais ritualais), ir kitas atskiras "jėzusėlis" visokiems biedniokams. Ir kai tie biedniokai garbina kokį vilką avytės kailyje kaip savo lyderį ar pan., tai mažai yra labiau tragikomiškų dalykų.
Vilius wrote: ↑2024-09-20 21:52
Svetimas wrote: ↑2024-09-19 21:12
Labai gerai sutampa su putinistų naratyvais.
Tiesiog pagal apibrėžimą, beveik visa kritika išsakoma Vakarų valdžioms sutaps su kažkuriais Putino naratyvais (tiesiog dėl to, kad jų yra daug ir jie nekelia sau tikslo būti nuoseklūs ir logiškai suderinami tarpusavyje). Jei čia tavo vienintelis kriterijus atsirinkti, kuria kritika tikėti, tai tu beveik visada būsi aklas savo valdžios fanbojus.
O tai ar aš kur sakiau ar kažkaip daviau suprasti, kad savos valdžios negalima kritikuoti? Iš kur tu paėmei savo prezumpciją, kad esu, pvz., mažesnis skeptikas valdžiai savo šalyje, nei kad, pavyzdžiui, tu? Tačiau naujieji "gelbėtojai" Lietuvoje man kelia žymiai didesnį skepsį, nes pagal savo žinias matau kaip jie baisiai kliedi, nusišneka, neretai patys yra visaip kaip savaip prisidirbę, neskiria pelų nuo grūdų ir naudoja neapykantos kalbą bei kitus manipuliatyvius dalykėlius.
Mano pointas labiau tame, kad kremliniai putinoidai moka gerai maskuotis vakariečių akyse, kuo nėra, ir parazituoti ant išorinių paviršutiniškų "konservatyvumo" ar "tradicionalizmo" atributų. Ir konservatorių simpatikai vakaruose/mūsuose palyginti lengvai ant to nusilaužia. Kai putinoidai pagal savo veiksmus ir rezultatus panašesni į mafukus su tvarkingais kostiumais, nei kokius vakarietiškos pakraipos konservatorius. JAV ar pan. kai kurie gangsteriai irgi kostiumus nešiojo. Bet iš to neplaukia, kad jie yra kokie ten konservatoriai, o ne tiesiog nusikaltėliai ar pan.
Vilius wrote: ↑2024-09-20 21:52
Svetimas wrote: ↑2024-09-19 21:12
Jei koks žmogus neturi kritinio mąstymo, tai gal tokie mano filmukai jam ir gali būti bent kažkokia problema. Bet į tokius aš ir nesiorientuoju.
Su kritiniu mąstymu ar be - kiekvienas naujai užverbuotas rusų kareivis eikvoja Ukrainiečių amuniciją vienodai. Tai gal tu tiesiog neprisidėk prie tokios medžiagos platinimo, ir mums visiems bus truputį ramiau.
Atsižvelgsiu į tavo pastabas, jei ir tu mažiau flirtuosi su fašistiniais dalykėliais. Bet apie Eva Vlaardingerbroek idėjas galėtum daugiau papasakoti, jei ji ką nors pakankamai naujo ir įdomaus iš savo pusės pasakoja.
Vilius wrote: ↑2024-09-20 21:52
Svetimas wrote: ↑2024-09-19 21:12
Šiaip mano vienas iš šiokių tokių mažų mėgėjiškų hobių yra protknisysčių ar propagandos nagrinėjimas.
Tada labai rekomenduoju Pomerantsevo "Nothing Is True and Everything Is Possible". Jis pats dirbo žurnalistu Rusijoje kažkur Putino eros pradžioje, tai iš pirmų eilių matė kaip kūrėsi ta propagandos mašina.
Dėkui. Pasidomėsiu. Žiūrinėjau kažkada Pomerantsevą (įvairius video su juo, interviu ar pan.), bet kažkaip tada nesusigundžiau kažkurią iš jo knygų įsigyti. Nors susigundžiau Catherine Belton "Putin's People[...]". Lietuviškas variantas kažkur pas mano tėvus turbūt dabar guli. Pasirodė įdomu sužinoti daugiau įvairios info apie įvairius veikančius agentus putleryne. Nes putleryno gyventojai labiau panašūs į pasyvų aptarnaujantį personalą savo mafukams, nei į bent kažkiek rimtesnius agentus savo šalyje.
O kas tave minėtoje Pomerantsevo knygoje užkabino? Pvz., koks propagandinis pašlemėkas kaip Vladislavas Surkovas ten gal kartais yra minimas?
Paskutiniu metu sau įdomius dalykus ir susijusias nuorodas iš Stanford Encyclopedia of Philosophy paskaitinėju. Pvz., apie emocijas ir "decision making" dalykus. Patinka naujos įdomios sau info vs teksto kiekis ratio, bet šiek tiek vargina tokia eklektika.
Dar kaip savotiška atgaiva man paskutiniu metu smagiai skaitinėjasi kiek naujesnė 2019 metų
Michael Graziano knyga laymanams "Rethinking Consciousness: A Scientific Theory of Subjective Experience" (
amazon) apie savas ar jo kolegų hipotezes, kurios daug kur man nemenkai rezonuoja. Kiek prajuokino, kai aiškindamas konceptualiai kai kuriuos savo modelius knygoje, autorius paminėjo prie smegenų prijungiamą "Speechinator 5000". Kažkuo tolimai tavo forume sugalvotą "smegenoskopą" priminė.