Kokia ufonautų tikimybė?

[RB]

O čia, matyt, egiptiečių lazeris sugedo akmenį bepjaunant

[skeptikas]

Atsakymas i klausima "Kokia ufonautų tikimybė?" priklauso nuo to ka mes laikome ufo'nautais. Unknown Flying Object galima pavadinti bet ka, ko kazkas neatpazino arba nebuvo kam atpazinti. Boeingas praskrides virs primityvios afrikos genties taip pat yra UFO - na bet speju, kad as cia ne i tema.
O jei kalbant apie civilizacijas is kitu pasauliu tai esu tikras, kad nesuklysiu teigdamas jog tikimybe yra {0;100} proc. intervale. O kodel is vis jie turi buti Flying object, kodel negali atsiteleportuoti? Juk kazkokie sekmingi bandymai buvo atlikti su informacijos perdavimo greiciu, kuris virsijo C. Turint pilna informacija apie materijos sandara, butu galima bet koki materialu daikta paversti nematerialiu informacijos kiekiu. O gal egzistuoja nematerialios aukciausia issivystymo lygi pasiekusios civilizacijos, kurioms nereikia "bliudo", kad mus aplankyti
O gal musu visata yra kvarkas - kitos dimensijos elementari dalele, kur mus bando iziureti per mikroskopa, o mes juos per teleskopa? Atsiprasau - buvo ilga darbo diena, ryt turbut juoksiuos skaitydamas ka parasiau

[senis]

Juk kazkokie sekmingi bandymai buvo atlikti su informacijos perdavimo greiciu, kuris virsijo C.

Prasom faktus ant stalo taip sakant,- nuorodas i saltinius.

p.s. Visa kita ka sakei - tikrai matau sunkiai persidirbai

[Singuliaras]

Prasom faktus ant stalo taip sakant,- nuorodas i saltinius.

Jis tikriausiai turėjo omeny paskutinius (lygtais vasaros) eksperimentus dėl quantum entanglement.

[senis]

Prasom faktus ant stalo taip sakant,- nuorodas i saltinius.

Jis tikriausiai turėjo omeny paskutinius (lygtais vasaros) eksperimentus dėl quantum entanglement.

Na kiek as domejausi, tai fiziku nuomone, sis kvantinis reiskinys visgi nepazeidzia principo, kad informacijos negalima perduoti greiciau nei C:

Although two entangled systems appear to interact across large spatial separations, the current state of belief is that no useful information can be transmitted in this way, meaning that causality cannot be violated through entanglement. This is the statement of the no-communication theorem.

http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_entanglement
Ir..

Quantum teleportation, or entanglement-assisted teleportation, is a technique used to transfer information on a quantum level, usually from one particle (or series of particles) to another particle (or series of particles) in another location via quantum entanglement. It does not transport energy or matter, nor does it allow communication of information at superluminal (faster than light) speed.

http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_teleportation

Ir dar...

However, although Bob's photon does collapse into the state Yñ when Alice makes her measurement, Bob does not know that he has to do nothing until Alice tells him. And since Alice's message can only arrive at the speed of light, relativity remains intact.

http://physicsworld.com/cws/article/print/1658

Aisku quantum entanglement`as yra labai naudingas ir idomus reiskinys, taciau jo pagalba pasiekti zvaigzdziu nepavyks

[Singuliaras]

Na kiek as domejausi, tai fiziku nuomone, sis kvantinis reiskinys visgi nepazeidzia principo, kad informacijos negalima perduoti greiciau nei C

Nu, duočiau ranką nukirsti, kad tame pačiame physicsworld.com mačiau straipsnį apie tuos, kaip sakiau vasaros, eksperimentus, bet kad ir kaip ieškojau, neberadau. O tavo straipsnis, kurį pateikei, parašytas prieš 11 metų.

Apie tai radau tik technologijos.lt (nors daugiau kitur be ano saito neieškojau):

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 22/485&l=3
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 066&t=&l=2

O šiaip, susilaikau nuo komentarų, nes man pačiam šitie dalykai nėra aiškūs.

[senis]

Nu, duočiau ranką nukirsti, kad tame pačiame physicsworld.com mačiau straipsnį apie tuos, kaip sakiau vasaros, eksperimentus, bet kad ir kaip ieškojau, neberadau. O tavo straipsnis, kurį pateikei, parašytas prieš 11 metų.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 22/485&l=3
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 066&t=&l=2

Lietuviski tokie saitai - nerimta. Reikia originalu. O kaip wiki - ignoruoji ?
Siaip sis reiskinys gana sviezias, tai aisku dar daug klaustuku gali buti. Vienaip ar kitaip as ziuriu su skepticizmu i ta ">C" reikala.
Matai kad ir patys mokslininkai neskuba to rekti, rekia tik ziniasklaidos priemones istroskusios sensaciju

[Singuliaras]

Matai kad ir patys mokslininkai neskuba to rekti, rekia tik ziniasklaidos priemones istroskusios sensaciju

Tikriausiai taip ir yra.

Bet va, kaip įdomiai - tuose entanglement'o eksperimentuose jau ne tik fotonai, bet ir atomai dalyvauja. Cool. http://physicsworld.com/cws/article/news/37450

[senis]

Bet va, kaip įdomiai - tuose entanglement'o eksperimentuose jau ne tik fotonai, bet ir atomai dalyvauja. Cool. http://physicsworld.com/cws/article/news/37450

Jo idomus dalykas, ko gero pakloja kazkokius pagrindus kvantinei RAM atmintinciai, kvantiniam kompui

[Svetimas]

Singuliarui,
Užmečiau akį į tavo pateiktas nuorodas. Giunterio Nimtzo eksperimento su prizmėmis negaliu greitai pakomentuoti, bet dėl likusių eksperimentų su quantum entanglement efektu galiu iš kart patikinti, kad juose energijos arba informacijos perdavimas >C greičiu realiai nevyksta. Šiaip apie tai, kad kvantinės teorijos numatomas banginės funkcijos kolapsas tarp "surištų" (entangled) dalelių kvantinių būsenų įvyksta >C greičiu, jau žinoma dar nuo EPR paradokso laikų. Tačiau toks šviesos greičio barjero C viršyjimas yra netikras, virtualus, nes minėto proceso metu reali energija ir informacija >C greičiu iš taško A į tašką B nėra pernešama, panašiai kaip ir saulės zuikučio ar grupinio bangos greičio atveju.

[spade]

Tačiau toks šviesos greičio barjero C viršyjimas yra netikras, virtualus, nes minėto proceso metu reali energija ir informacija >C greičiu iš taško A į tašką B nėra pernešama, panašiai kaip ir saulės zuikučio ar grupinio bangos greičio atveju.

As ne specialistas zinoma... bet tu tikras, kad informacija(?) nepernesama? Nes kiek as nedaug supratu, tai butent tik informacija ir pernesama (cia jei perdem nesigilinant i klausima "kas tas yra informacija?").

[Svetimas]

Tačiau toks šviesos greičio barjero C viršyjimas yra netikras, virtualus, nes minėto proceso metu reali energija ir informacija >C greičiu iš taško A į tašką B nėra pernešama, panašiai kaip ir saulės zuikučio ar grupinio bangos greičio atveju.

As ne specialistas zinoma... bet tu tikras, kad informacija(?) nepernesama? Nes kiek as nedaug supratu, tai butent tik informacija ir pernesama (cia jei perdem nesigilinant i klausima "kas tas yra informacija?").

Pabandysiu paaiškinti:
Tarkime, kad aš esu A vietoje, o tu esi B vietoje pakankamai solidžiu nuo manęs atstumu. Jeigu aš sugebėčiau mano turimą konkrečią kombinaciją iš "1" ir "0" (arba informaciją) kažkokiu būdų tau perduoti >C greičiu, kad ir tu sužinotum minėtą kombinaciją, tai galima būtų pavadinti informacijos perdavimu >C greičiu tarp dviejų komunikuojančių agentų.

Deja, quantum entanglement pagalba aš tokios informacijos negaliu tau perduoti. Problema šitoj vietoj yra ta, kad vien tik iš "susietos" dalelės stebėjimų savo pusėje, tu negali žinoti, ar aš ką nors dariau ar nedariau su kita "susieta" dalele savo pusėje.
O tai, kad tavo pusėje atlikti "susietų" dalelių stebėjimai kažkokių būdu koreliuoja su mano stebėjimais-veiksmais, mes realiai patikrintume tik tarpusavyje palyginę mūsų abiejų išsaugotus stebėjimų istorinius duomenis. Kvantinėje mechanikoje šita koreliacija tarp minėtų rezultatų grindžiama abstrakčia matematika, pagal kurią žaibiškai (nepaisant didelio atstumo tarp "susietų" dalelių) pakinta "susietas" daleles aprašanti banginė funkcija. Tačiau šis banginės funkcijos pokytis neturi nieko bendro su įprastiniu informacijos perdavimu tarp dviejų komunikuojančių agentų.

[spade]

Jei tu iki tokio lygio (t.y. iki "vienetu ir nuliu sekos perdavimas tarp informacijos agentu") siaurini informacijos savoka - tai matyt taip. Bet 1 atskiras (palaidas) bitas irgi yra informacija*.

Kaip tu ivardinsi ta "zaibiska bangines funkcijos pokyti"? Jei busena buvo X ir ji patapo Y (tebunie mes ta matom tik retrospektyviai uztat galim modeliuot/prognozuot matematiskai), tai tas pokytis yra is esmes tas pats kas 0 -> 1. T.y. vienas bitas informacijos

Kaip sakiau - cia nesigilinant, kas tos informacijos perdavimo (rysio tarp daleliu) "esme" sudaro. As tame nelabai suprantu (nors stengiuosi), tai ir nesamprotausiu, bet kad ir koks ten rysys butu tarp tu supanciotu daleliu, bet jeigu pakitus vienos daleles busenai, pakinta ir kitos - info perdavimas tarp tu daleliu (kazkokiutais budu) ivyksta...


* Jei as taves klausiu: "Gersi?". Tu atsakai taip/ne. Tavo atsakyme irgi tik vienas bitas. Cia net ir tuo atveju, jei tu atsakai: "na nezinau, galbut, siaip as su masina, tai dar neapsisprendziau, bet greiciausiai vistik taip" - duomenu daug, o informacijos tik vienas bitas (vertinant mano klausimo poziuriu)...

[senis]

Jei as taves klausiu: "Gersi?". Tu atsakai taip/ne. Tavo atsakyme irgi tik vienas bitas. Cia net ir tuo atveju, jei tu atsakai: "na nezinau, galbut, siaip as su masina, tai dar neapsisprendziau, bet greiciausiai vistik taip" - duomenu daug, o informacijos tik vienas bitas (vertinant mano klausimo poziuriu)...

Na jeigu vertinti informacijos entropijos poziuriu, tai uzkoduotos informacijos kiekis viename simbolyje/atsakyme priklauso nuo atsakymo variantu kiekio.
Grubiai primetimui kiek atsakymas nesa savyje informacijos galima paskaicuoti pagal formule:

log2(N)-
http://en.wikipedia.org/wiki/Random_pas ... _generated
cia log2 - logaritmas pagrindo 2, o N - galimas atsakymo variantu kiekis.

Taigi jei galimi atsakymai yra taip/ne/galbut (N=3), tada gaunasi, kad atsakymas koduoja log2(3) = 1.6 bitu informacijos

[Svetimas]

Jei tu iki tokio lygio (t.y. iki "vienetu ir nuliu sekos perdavimas tarp informacijos agentu") siaurini informacijos savoka - tai matyt taip. Bet 1 atskiras (palaidas) bitas irgi yra informacija*.

Kaip tu ivardinsi ta "zaibiska bangines funkcijos pokyti"? Jei busena buvo X ir ji patapo Y (tebunie mes ta matom tik retrospektyviai uztat galim modeliuot/prognozuot matematiskai), tai tas pokytis yra is esmes tas pats kas 0 -> 1. T.y. vienas bitas informacijos

Kaip sakiau - cia nesigilinant, kas tos informacijos perdavimo (rysio tarp daleliu) "esme" sudaro. As tame nelabai suprantu (nors stengiuosi), tai ir nesamprotausiu, bet kad ir koks ten rysys butu tarp tu supanciotu daleliu, bet jeigu pakitus vienos daleles busenai, pakinta ir kitos - info perdavimas tarp tu daleliu (kazkokiutais budu) ivyksta...


* Jei as taves klausiu: "Gersi?". Tu atsakai taip/ne. Tavo atsakyme irgi tik vienas bitas. Cia net ir tuo atveju, jei tu atsakai: "na nezinau, galbut, siaip as su masina, tai dar neapsisprendziau, bet greiciausiai vistik taip" - duomenu daug, o informacijos tik vienas bitas (vertinant mano klausimo poziuriu)...

Taip. Net ir vienas atskiras bitas irgi yra informacija. Taigi, viskas, ką sakiau anksčiau, galioja ir vienam bitui.

Tave galbūt klaidina tai, kad šitoks keistas banginės funkcijos elgesys dažnai siejamas su "kvantinės informacijos" sąvoka (http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_information), kuri iš esmės skiriasi nuo įprastinio, klasikinio informacijos supratimo. Įprastinės informacijos (informacinio signalo) perdavimas vienas kitam (iš taško A į tašką B, arba atvirksčiai), mūsų aptartu konkrečiu atveju yra fundamentaliai neįmanomas. Tuo tarpu, kvantinės mechanikos specialistai (su savo matematiniu aparatu) į mūsų stebimų "susietų" dalelių porą žiūrėtų (nepaisydami didelio atstumo tarp jų) kaip į vieną bendrą kvantinę sistemą, o mūsų atlikti stebėjimai būtų suprantami, kaip šitos bendros kvantinės sistemos kvantinių būsenų arba qubit'ų (kvantinės informacijos) "nuskaitymas". Nenuostabu, kad mus toks praktinis priėjimas smarkiai šokiruoja, nes tai kertasi su mūsų intuityviai ir lengvai suvokiamu reiškinių lokalumu.

Grubiai kalbant, tas "žaibiškas banginės funkcijos pokytis" yra matematinė abstrakcija, kuri be perteklinių spekuliacijų aprašo realiai egzistuojančią koreliaciją tarp mūsų stebėjimų - ir ne daugiau. Galima tai koreliacijai prigalvoti daug įvairių interpretacijų (http://en.wikipedia.org/wiki/Interpreta ... _mechanics), tačiau svarbu skirti, kur yra kvantinės mechanikos teorija, gauta iš apibendrintų eksperimetų, stebėjimų rezultatų ir naudojama praktikoje su visu jos matematiniu aparatu, o kur yra kvantinės mechanikos interpretacija.

Beje, mūsų aptartai situacijai su "susietom" dalelėm iš bėdos tiktų (derėtų su realiais rezultatais) mano kažkada minėta paslėpto kampo "teorija":

Tarkime, kad Aurigarijus Science mokslininkai pasiūlo "paslėpto kampo" teoriją:
Bell'o eksperimentas. Turime šaltinį iš kurio karts nuo karto išlekia "surištos" (entangled) dalelės. Alisa ir Bobas matuoja atlėkusių dalelių spinus. Aurigarijus Science mokslininkų manymu, kiekviena iš "surištų" dalelių, tik išlėkusi iš šaltinio įgyja tam tikrą "paslėptą kampą" (paslėptą parametrą), kuris, iki dalelės pasiekia Alisos ar Bobo daviklius, išlieka pastovus. Surištų dalelių-porininkių "paslėpti kampai" visad yra priešingi (skirtumas tarp jų 180 laipsnių) ir Alisos ir Bobo matuojamų dalelių spinus įtakoja labai paprastai: jei "paslėptas kampas" su dalelės spino matuoklio ašimi sudaro smailų kampą, išmatuojamas + spinas, jei sudaro buką kampą - išmatuojamas - spinas. Taigi eksperimento matavimus determinuoja "paslėpti kampai", dalelėms tik išlėkus iš šaltinio.

Kitaip sakant, pagal vieną iš "interpretacijų", "surištos" dalelės neva išlekia su tam tikru atsitiktiniu ir paslėptu kampu, kuris ir gamina lygiai tokią pačią koreliaciją tarp mūsų matavimų rezultatų, kokią nuspėja kvantinė mechanika. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apsieitume ir be "susietų" dalelių žaibiško "susikomunikavimo" per atstumą. Aišku, kitose specifinėse situacijose, kurias kvantinė mechanika su savo matematiniu aparatu puikiai aprašo-prognozuoja, mums su paslėpto kampo "teorija" turbūt kiltų rimtų problemų ar net prieštaravimų.

[fizikanas]

Tarkime, kad Aurigarijus Science mokslininkai pasiūlo "paslėpto kampo" teoriją:
Bell'o eksperimentas. Turime šaltinį iš kurio karts nuo karto išlekia "surištos" (entangled) dalelės. Alisa ir Bobas matuoja atlėkusių dalelių spinus. Aurigarijus Science mokslininkų manymu, kiekviena iš "surištų" dalelių, tik išlėkusi iš šaltinio įgyja tam tikrą "paslėptą kampą" (paslėptą parametrą), kuris, iki dalelės pasiekia Alisos ar Bobo daviklius, išlieka pastovus. Surištų dalelių-porininkių "paslėpti kampai" visad yra priešingi (skirtumas tarp jų 180 laipsnių) ir Alisos ir Bobo matuojamų dalelių spinus įtakoja labai paprastai: jei "paslėptas kampas" su dalelės spino matuoklio ašimi sudaro smailų kampą, išmatuojamas + spinas, jei sudaro buką kampą - išmatuojamas - spinas. Taigi eksperimento matavimus determinuoja "paslėpti kampai", dalelėms tik išlėkus iš šaltinio.

Kitaip sakant, pagal vieną iš "interpretacijų", "surištos" dalelės neva išlekia su tam tikru atsitiktiniu ir paslėptu kampu, kuris ir gamina lygiai tokią pačią koreliaciją tarp mūsų matavimų rezultatų, kokią nuspėja kvantinė mechanika.

Jeigu elektronai turi tuos kampus nuo pat pradziu, tai kiekvienas elektronas nuo pat pradziu yra uzprogramuotas, koki "duoti atsakyma" is "kokios puses uzklausus". Taigi elektronu poru kampus galima iskarto uzrasyti tiketinais spinais matuojant atitinkamom kryptim. Pavyzdziui 1mo elektrono "atsakymai": 1,1,0 , 2tro 0,0,1. 1mo: 0,0,0 2tro: 1,1,1 ir t.t. Dabar kiekvienam is siu variantu tenka 9nios matuokliu krypciu kombinacijos. Pvz 1mas atuoklis matuoja 1 krypti, 2tras 2. 1mas 3, antras irgi 3. Kadangi visu ivykiu tikimybes vienodos, galime juos laikyti elementariaisiais ir visus imanomus rezultatus surasyti i lentele:

__|001|011|111|100|110|000|101|010|
__|110|100|000|011|001|111|010|101|
11|01_|01_|10_|10_|10_|01_|10_|01_|
12|01_|00_|10_|11_|10_|01_|11_|00_|
13|00_|00_|10_|11_|11_|01_|10_|01_|
21|01_|11_|10_|00_|10_|01_|00_|11_|
22|01_|10_|10_|01_|10_|01_|01_|10_|
23|00_|10_|10_|01_|11_|01_|00_|11_|
31|11_|11_|10_|00_|00_|01_|10_|01_|
32|11_|10_|10_|01_|00_|01_|11_|00_|
33|10_|10_|10_|01_|01_|01_|10_|01_|

Na va..

Tai stai, iseina, kad pabrauktu ty. skirtingu spinu, paslepto kampo teorija numato kurkas daugiau nei 50%. Tuo tarpu, kaip itikineja vienos knygos autorius, eksperimentiskai gaunama po 50% tiek sutampanciu, tiek skiritngu spinu, ko ir negali paaiskinti jokia pasleptu lokaliu kintamuju teorija

[Svetimas]

Malonu matyti artimą sielą.
Aš tą paslėpto kampo interpretaciją aną kartą susigalvojau iš lempos ir ant smūgio savarankiškai pasiskaičiavau pagal 2-jų spin'o matuoklių, pasuktų 45 laipsnių kampu ir su 2 ašimis, modelį. Rezultatais pats stebėjausi, nes tokių nesitikėjau, tačiau per daug į juos nesigilinau. Gali būti, kad kažkur netyčia ir įvėliau klaidą, tad būtų smagu ją atrasti.
Ar gali, fizikanai, smulkiau pakomentuoti savo ankstenį postą? Kas yra tos "vienos knygos autorius" ir kaip vadinasi ta knyga? Ką reiškia "1mo elektrono "atsakymai": 1,1,0 , 2tro 0,0,1:" ir pan.? Kodėl ten spin'o matuokliai su 3 ašimis? Kokia ten naudojama Bell'o nelygybė?

[fizikanas]

Ar gali, fizikanai, smulkiau pakomentuoti savo ankstenį postą? Kas yra tos "vienos knygos autorius" ir kaip vadinasi ta knyga? Ką reiškia "1mo elektrono "atsakymai": 1,1,0 , 2tro 0,0,1:" ir pan.? Kodėl ten spin'o matuokliai su 3 ašimis? Kokia ten naudojama Bell'o nelygybė?

Atlikus tam tikrą matavimą, kažkuria ašimi gaunama, kad elektronas sukasi ("sukasi"?) pagal arba prieš laikrodžio rodyklę. Kadangi neapibrežtumo principas tokį matavimą leidžia atlikti tik vienai ašiai, nėra aišku "kas būtų" jei matavimas būtų atliktas kitom, pvz statmenom ašim. Paslėpto kampo teorija šiuo atvėju sako, kad žinant tą kampa, dar nepasirinkus, kuria ašim matuosi, jau gali atspėti koks būtų rezultatas, kuriuo atveju, pvz: pagal, pagal, prieš. Kadangi surišto elektrono kampas, kaip sakei skiriasi 180 laipsnių, tai matuojant analogiškom kryptim elektroną porininką, gautųsi prieš, prieš, pagal (ką turėjau omenyje sakydamas 110 ir 001).
Dabar belieka atlikti eksperimentą - daug matavimų, kurių metu du matuokliai matuoja kiekvieno, tiką išspinduliuotos elektronų poros, surišto elektrono sukimasį, viena iš 3 atsitiktinai ir nepriklausomai nuo kito matuoklio pasirinkimo, pasirinkta kryptimi.
Nežinau, kokia čia buvo panaudota Bello neligybė, akivaizdžiai tokiais dalykais nenorėjo knygos "The Fabric of the Cosmos - Space, Time, and the Texture of Reality", kurioje perskaičiau apie šį eksperimentą, autorius Brian Greene apsunkinti skaitytojo