Mutualizmas ir kitos į rinką orientuotos socializmo sistemos

[RB]

Tas pats ir su tiltais. Niekas neužsako suprojektuoti tiltą pas šviežiai iškeptą universiteto ablsoventą. Su diplomu ar be diplomo, žmogus turės pasipraktikuoti prižiūrimas patyrusių inžinierių.

Projektuojant tiltą reikia atestacijos, kitaip neturi teisės patvirtinti projekto, jis tebus bevertis popieriukas su kažkokiais piešiniais. O norint atestuotis reikia... žiūrim čia: http://www.lsis.lt/atestavimas – surprise surprise – diplomo. Maždaug šitoje vietoje savamokslio kelias ir baigiasi.

[Vajezus]

Tas pats ir su tiltais. Niekas neužsako suprojektuoti tiltą pas šviežiai iškeptą universiteto ablsoventą. Su diplomu ar be diplomo, žmogus turės pasipraktikuoti prižiūrimas patyrusių inžinierių.

Projektuojant tiltą reikia atestacijos, kitaip neturi teisės patvirtinti projekto, jis tebus bevertis popieriukas su kažkokiais piešiniais. O norint atestuotis reikia... žiūrim čia: http://www.lsis.lt/atestavimas – surprise surprise – diplomo. Maždaug šitoje vietoje savamokslio kelias ir baigiasi.

Tai čia dėl valstybės intervencijos. Libertarizme tiltus statys kas tik panorėjęs, tereikės gauti užsakymą (joke)

[insurrectum]

Tai čia dėl valstybės intervencijos. Libertarizme tiltus statys kas tik panorėjęs, tereikės gauti užsakymą (joke)

Tada yra būdas tapti turtingiausiu libertarų caru: pradėti reitingų agentūros verslą.

[Transgresija]

Aš vis nesuprantu kokiu pagrindu valstybės pareigūnai laikomi labiau atsakingais ir gerais piliečiais, nei privačių įmonių darbininkai. Tarsi valstybės tarnautojai neužsiimtų galios siekimu, nenorėtų gauti naudos ir tt. Tai tie patys žmonės su savo problemomis. Nematau reikalo dievinti valstybę ir bijoti privačių įmonių ir atvirkščiai. Visaip juk būna. Klausimas tik kas mums asmeniškai įtinka. Ta riba tarp privačios įmonės, žemvaldžio ir valstybės kaip "neutralios" institucijos labai trapi. Su laiku bet kokia korporacija galėtų tapti demokratine mikrorespublika. Ne tame esmė.

Kai man kažkas sako, kad be valstybės mokyklose pradėtų dėstyti kreacionizmą, jei to pageidautų rinkos dalyviai, tai man kyla klausimas - o kas renka parlamentą? Kas jame veikia? Antžmogiai balsuoja ir valdo? Visur tie patys žmonės. Jeigu kažkokioje teritorijoje dominuoja islamo fundamentalistai, tai nepriklausomai nuo sistemos - turinys liks savotiškas.

[aivaras]

Aš vis nesuprantu kokiu pagrindu valstybės pareigūnai laikomi labiau atsakingais ir gerais piliečiais, nei privačių įmonių darbininkai. Tarsi valstybės tarnautojai neužsiimtų galios siekimu, nenorėtų gauti naudos ir tt. Tai tie patys žmonės su savo problemomis. Nematau reikalo dievinti valstybę ir bijoti privačių įmonių ir atvirkščiai. Visaip juk būna. Klausimas tik kas mums asmeniškai įtinka. Ta riba tarp privačios įmonės, žemvaldžio ir valstybės kaip "neutralios" institucijos labai trapi. Su laiku bet kokia korporacija galėtų tapti demokratine mikrorespublika. Ne tame esmė.

Kai man kažkas sako, kad be valstybės mokyklose pradėtų dėstyti kreacionizmą, jei to pageidautų rinkos dalyviai, tai man kyla klausimas - o kas renka parlamentą? Kas jame veikia? Antžmogiai balsuoja ir valdo? Visur tie patys žmonės. Jeigu kažkokioje teritorijoje dominuoja islamo fundamentalistai, tai nepriklausomai nuo sistemos - turinys liks savotiškas.

O kodėl jūs manote, kad laikomi? Mano galva jie absoliučiai vienodi. Tačiau valstybinės įstaigos ir privačios turi šiek tiek kitokius tikslus ir priemones. Tikslas privataus verslo atveju yra tiesioginis arba netiesioginis pelnas, valstybinio sektoriaus atveju tikslas yra paslaugos suteikimas/produkto gamyba. Taip pat privatus verslas (nežiūrint jų rėkavimų apie reguliavimą) yra mažiau reguliuojamas negu valstybinis sektorius. Netgi pakankamai fundamentaliame lygyje: kadangi privataus verslo atveju pelnas yra rodiklis tai veikla gali būti likviduojama pagal pelno trūkųmą, valstybiniame sektoriuje rodiklis yra paslauga ir veikla gali būti likviduojama pagal paslaugos naudingumą. Kas kai kuriais atvejais reiškia niekada kol gyvi žmonės...

Dėl antro punkto: į nonsence pareiškimus atsakoma nonsence pareiškimus. standartinė komuničio praktika...

[Transgresija]

Pelno siekianti įmonė puikiausiai galėtų tapti nepelno siekiančia organizacija, kuri produkuotų ne vien intelektualinį, bet ir daiktinį produktą. Tačiau tam reikia kitokios monetarinės politikos ir kitokių žaidimo taisyklių

Valstybės atveju kažkokia grupė žmonių kontroliuoja milžinišką teritorinę monopolinę struktūrą - supergalią. Privačios firmos rinkoje tokių privilegijų šiaip jau neturi, nebent jas suteikia minėtoji organizacija. Todėl pirmu atveju tu dar turi nemažą laisvę rinktis kieno paslaugomis pasinaudosi (Omnitel, ar Bitės, o gal Skype?)... o kitu atveju tu esi pririštas prie monopolinio paslaugos tiekėjo konkrečioje teritorijoje. Kuo didesnis ateritorialumas - tuo didesnė konkurencija ir decentralizacija, ko pasekoje turime didesnes galimybes asmeniškai rinktis kas mums patiems atrodo naudinga. Visais kitais atvejais šitokio pasirinkimo galimybė sumažėja iki minimumo, ar išvis išnyksta.

1. Valstybė. Jei pasiseks - būsi išsvajotame rojuje, pasaulietinėje šalyje, o jei ne - talibanistane.
2. Laisvoji rinka. Kiekvienas turės autonomines teises į savo unikalų intelektualinį išsivystymą ir švietimą. Galimybės turėt tarkime ateistinę mokyklą padidėja netgi jei dauguma yra katalikai. Valstybei monopolizavus šią sritį - bus arba/arba.

Išvada: naudingiau turėti rinka paremtą visuomenę, nes individualioms preferencijoms galimybės realizuotis padidėja ir bendrai paėmus gauname maksimalų laimingų žmonių skaičių.

Paprasta kaip du kart du. Metodologinis individualizmas + prakseologija

Economic democracy yra šito forma

[RB]

Aš, aišku, atsiprašau už išsireiškimus, bet bled, kiek galima? Eik pasiskaityk vieną iš 50 čia egzistuojančių temų „Bitininkas (eiliniu savo nick'u) prieš valstybę“ vietoje to, kad vėl kartotum tą patį. Suprantu tamstos poreiki užsiiminėti šita vieša masturbacija, bet nusibodo.

[insurrectum]

Laisvoji rinka. Kiekvienas turės autonomines teises į savo unikalų intelektualinį išsivystymą ir švietimą. Galimybės turėt tarkime ateistinę mokyklą padidėja netgi jei dauguma yra katalikai. Valstybei monopolizavus šią sritį - bus arba/arba.

Nu bet tai jau būta šimtus kartų. Visada būna "laisva rinka", po to atsiranda UAB "Saugos broliai", užsiima reketu ir pasiskelbia karaliais. Atsiranda su 100% tikimybe per visą žinomą rašytinę istoriją. Šiandien tai Al Šebab ir Talibanas, vakar buvo vikingai, kazokai, barbarų invazija arba linksma ir draugiška kolonijinė armija. Lietuvoje šitie patys vietiniai banditai buvo vadinami leičiais.

Kokie saugikliai libertarų pasaulyje numatyti apsaugoti nuo tokios neišvengiamos baigties?

[Transgresija]

Demokratinėje respublikoje tokių dalykų šiaip jau nebūna, arba bent jau neturėtų būti. Lygiai taip pat tai būtų sunkiai įsivaizduojama visuomenėje, kurioje veiktų tiesioginės demokratijos ir atskaitomybės principai. Mes jau dabar gyvename ateritoriniame pasaulyje, kuriame korporacijos neturi valstybės sienų (yra tarptautinės), neturi teritorinių ribų, veikia globalaus kapitalizmo sąlygomis. Karinės intervencijos vyksta lygiai tokiu pačiu principu, nebūtinai užgrobiant kažkokią žemę, bet įtvirtinant savo teisingumo standartus.

Valstybė skiriasi tik tuo, kad ji yra didesnis (dažniausiai, bet ne visada) tokio veikimo pavyzdys, jos struktūra persidengia su kitomis institucijomis ir valstybėmis, jurisdikcijomis (ES ir tt.). Valstybė tai praeities dalykas, dabar mes turime kalbėti apie globalizaciją ir bandymus veikti autonomiškai - alterglobalizmą, arba antiglobalizmą. Visiškai nesuprantama kaip galima taip naiviai žiūrėti į kažkokios sistemos turinį. Teoriškai tiek demokratija, tiek monarchija gali įgauti daug visokiausių formų. Turinys (sekuliarus, religinis, ar dar kažkoks) yra antraeilis dalykas. Pagrindas yra aukščiausios valdžios šaltinis ir forma.

Nėra tokio dalyko kaip konkretus valdžios ir galios šaltinis. Valdžia gali ateiti iš bet kur, nes ji spinduliuoja iš visur. Valdžios aktas yra jos pasireiškimas, niekas negali taip sakant "turėti valdžią".

Aš kalbu apie persiklojantį konsensusą, persidengiantį decentralizuotą valdžios modelį. Vienaip, ar kitaip tai jau yra įgyvendinama. Klausimas tik ar laikomasi socialinio teisingumo principų? Ar skirtingos socialinės grupės randa visiems palankų susitarimo tašką?

Socialinė epistemologija
RACIONALAUS KONSENSUSO PROBLEMA:
J. RAWLSAS VERSUS J. F. LYOTARD’AS
Nida Vasiliauskaitë
http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Moks ... ipsnis.pdf

[insurrectum]

Demokratinėje respublikoje tokių dalykų šiaip jau nebūna, arba bent jau neturėtų būti.

A. Valstybė čia turi monopoliją kurią saugo.
B. Būna ir periodiškai ir chroniškai. Gomora ryškus pvz.

Valstybė tai praeities dalykas, dabar mes turime kalbėti apie globalizaciją ir bandymus veikti autonomiškai - alterglobalizmą, arba antiglobalizmą

T.y. kalbame apie globalią valstybę, kuri vienintelė galėtų kontroliuoti ir ardyti globalių korporacijų monopolijas. Duodu kepurę prišikt, jei tik nesukelsim WWIII, faktinė svieto sostinė bus Beidžingas. Kadangi valdžioj bus kompartija, galėsi nesukt galvos dėl tų korporacijų.

Nėra tokio dalyko kaip konkretus valdžios ir galios šaltinis. Valdžia gali ateiti iš bet kur, nes ji spinduliuoja iš visur.

Hokingo radiacija sklindanti iš Fucoult bozonų, ne kitaip. Filosofinis briedas.

Valdžios aktas yra jos pasireiškimas, niekas negali taip sakant "turėti valdžią".

Tai kaip čia gaunasi, kad pas vienus tos radiacijos iki valios, o pas kitus nė absoliutus nulis? Girdėjai ką apie Alfa patiną pas šunis? Jis Alfa nuo gimimo, kodėl?

Aš kalbu apie persiklojantį konsensusą, persidengiantį decentralizuotą valdžios modelį. Vienaip, ar kitaip tai jau yra įgyvendinama. Klausimas tik ar laikomasi socialinio teisingumo principų? Ar skirtingos socialinės grupės randa visiems palankų susitarimo tašką?
....
RACIONALAUS KONSENSUSO PROBLEMA:

Tuo mane ir linksmina filosofai. Nesugebėjimu suvokti, jog bent kiek sudėtingesniems modeliams plika logika, kaip įrankis iš principo yra netinkamas. Suvokti kas yra empiriniai duomenys sugeba 1 iš 100. Tai vat sėdi ir rašo kažką. Beleką.

Šitas uždavinys iš principo jiems neįkandamas, kaip, beje, ir šiandienos mokslui, nes žmogaus kognityviniai mechanizmai dar neišaiškinti, jau nekalbant apie socialinius procesus, kurie yra pastarųjų išvestinis produktas. Išduosiu paslaptį: mūsų sprendimai kuriuos darome remdamiesi racionaliu protu, turbūt, sudaro tik dalį procento. Pvz: mes net nesugebam "racionaliai" mygtuko nuspausti, ką jau kalbėti apie socialinį konsensusą:

http://www.youtube.com/watch?v=fI1624SwYnI

[Abejoklis]

Projektuojant tiltą reikia atestacijos, kitaip neturi teisės patvirtinti projekto, jis tebus bevertis popieriukas su kažkokiais piešiniais. O norint atestuotis reikia... žiūrim čia: http://www.lsis.lt/atestavimas – surprise surprise – diplomo. Maždaug šitoje vietoje savamokslio kelias ir baigiasi.

Statybos įstatymas:
2. Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Atestavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Net ir dabartinio socializmo salygomis atestuotis turi tik projektų vadovai. Ne vadovams atestuotis nereikia. Projektuoti gali bet kas, ką projekto vadovas laiko pakankamai kvalifikuotu. Nei tiltų nei namų projektavimui diplomai nereikalingi.

[Abejoklis]

Kokie saugikliai libertarų pasaulyje numatyti apsaugoti nuo tokios neišvengiamos baigties?

Nieko amžino po saule nėra. Nei bevalstybinių visuomenių nei valstybių.

[Transgresija]

T.y. kalbame apie globalią valstybę

Aš turėjau omenyje darinius, kurie neturi apibrėžtos teritorijos, bet veikia panašiai kaip valstybė. Dabartinis korporacijų valdymo modelis nėra demokratinis, bet galėtų tokiu tapti.

Hokingo radiacija sklindanti iš Fucoult bozonų, ne kitaip. Filosofinis briedas.

Jeigu kažkokia klasė, ar grupė žmonių šiuo metu laiko save aukščiausia valdžia, tai nereiškia, kad ją panaikinus neįvyks šios valdžios rekonstrukcija. Taip yra todėl, kad valdžios šaltinis nėra konkretus, pati valdžia veikia kaip pasireiškimas, o ne kaip jos "turėjimas". Geras pavyzdys būtų proletariato revoliucija prieš kapitalistus ir tų pačių valdžios mechanizmų rekonstrukcija ir klasinis susiskaldymas Sovietų sąjungoje. O juk taip negalėjo būti, jei valstybė būtų vien valdančiosios klasės įrankiu. Pasirodė, kad bet kas gali tapti nauja valdančiąja klase ir tarp pačio proletariato. Tam, kad valdžia realiai veiktų reikalingas veiksmas, neužtenka tiesiog pasakyti, jog valdžios nėra, ar kad ji pas mane. Reikia žiūrėti kaip ji veikia per visą sociumą ir kodėl žmonės elgiasi taip, o ne kitaip. Abejotina, kad čia filosofinis briedas. Pats Mišelis Fūko tikėjo socialiniu determinizmu ir nemanė, kad mes galime veikti kaip grynai racionalūs laisvi individai. Jis kalbėjo apie racionalumą kaip savidiscipliną, savęs prievartavimą ir socialinės aplinkos (stebėjimo, reguliavimo, išpažinties) funkcijas. Tai jau aš tikrai netikiu, kad šitame procese neegzistuoja pasąmonė.

Tai kaip čia gaunasi, kad pas vienus tos radiacijos iki valios, o pas kitus nė absoliutus nulis? Girdėjai ką apie Alfa patiną pas šunis? Jis Alfa nuo gimimo, kodėl?

Valdžia įmanoma tik tada, kai žmonės mato ją kaip neutralumą. Bet kokios institucijos, ar žmonės save pateikiantys kaip neutralų žinojimą turinčius - gali užsiimti valdymu paprasta prasme. Tačiau tam, kad tai suveiktų reikia įtikinti liaudį, kad jie patys save valdo (šiais laikais tai darosi būtinybe). Modernioje visuomenėje nebetikima suvereno galios šaltiniu - Dievu. Valdymo mechanizmai suvokiami kaip pasaulietiniai. Būtent todėl reikia arba a) įtikinti žmones, kad jie patys sprendžia savo likimus per balsavimo aktą, ar pan., arba b) įtikinti kažkokių institucijų neutralumu ir profesionalumu. Tada nereikia prie kiekvieno pavaldinio statyti po policininką ir prie kiekvieno policininko po kitą policininką. Žmonės pradeda patys save prievartauti net to nesuvokdami, tiesiog priprasdami prie jiems primestų normų ir taisyklių.

Jeigu netiki Dievu, tai nieko tokio. Gali sau tikėti Aukštesniu Gėriu, ar Viešu interesu. Nuo to pats funkcionalumas nepasikeis. Esminis struktūrinis funkcionalumas liks toks pats.

Tuo mane ir linksmina filosofai. Nesugebėjimu suvokti, jog bent kiek sudėtingesniems modeliams plika logika, kaip įrankis iš principo yra netinkamas. Suvokti kas yra empiriniai duomenys sugeba 1 iš 100. Tai vat sėdi ir rašo kažką. Beleką.

Aš labai abejoju ar visus mūsų santykius ir jų koncepcijas galima paaiškinti vien empiriniais duomenimis. Niekas to nedaro, mes visada turime remtis į kažkokias nepatikrinamas ir neaiškias schemas. Iš to (empirinių duomenų) nesugebėsime sužinoti kaip reikia tvarkyt šį pasaulį. O tavo žiniai, tai toks tavo požiūris irgi yra filosofinis, nes kalbi kaip grynas pozityvistas O intersubjektyviu konsensusu aš netikiu, mane domina tik mikrokonsensusai, jų persidengimas ir demokratinis procesas.

[insurrectum]

Reikia žiūrėti kaip ji veikia per visą sociumą ir kodėl žmonės elgiasi taip, o ne kitaip.

O to mes paaiškinti dar negalime. Turime tik hipotezes, iki jų patikrinimo dar ilgas kelias.

O juk taip negalėjo būti, jei valstybė būtų vien valdančiosios klasės įrankiu.
...
Bet kokios institucijos, ar žmonės save pateikiantys kaip neutralų žinojimą turinčius - gali užsiimti valdymu paprasta prasme.

Dar kartą: kaip ten su Alfa ir Beta patinais? Individo įtaka individui nėra uniforminis pasiskirstymas. T.y. elitas yra apsrestas IR genetikos. Šito fakto negalima ignoruoti. Laikinai dominuojanti viena ar kita grupė tėra tik šio pasiskirstymo permutacijos. Tau gal tai ir atrodo neaktualu, bet jei šį fenomeną ignoruosi, gausi dumblą, o ne teoriją.

Valdžia įmanoma tik tada, kai žmonės mato ją kaip neutralumą.
...
Tačiau tam, kad tai suveiktų reikia įtikinti liaudį, kad jie patys save valdo (šiais laikais tai darosi būtinybe).
...
Žmonės pradeda patys save prievartauti net to nesuvokdami, tiesiog priprasdami prie jiems primestų normų ir taisyklių.

Loginė priežastingumo ir koreliacijos klaida: viskas yra būtent atvirkščiai. Žinomi kognityviniai mechanizmai indikuoja, jog žmogus turi poreikį valdžiai ir mechanizmus paklusti. Būtent tas poreikis generuoja galios centrus ir neutralumo iliuziją, o ne atvirkščiai. Niekas nieko neprievartauja, o tirta iš nekantrumo atsiduoti sadomozachistinams žaidimams.

Aš labai abejoju ar visus mūsų santykius ir jų koncepcijas galima paaiškinti vien empiriniais duomenimis..

Tai empiriniai duomenys yra aiškinami, o ne atvirkščiai.

Iš to (empirinių duomenų) nesugebėsime sužinoti kaip reikia tvarkyt šį pasaulį.

Iš paaiškintų empirinių duomenų aka teorijos. Tikiuosi, nenori pasakyti, kad gali išmastyti kaip reguliuoti mechanizmą, net nežinant kam jis skirtas, kaip jis veikia, kokiose parametrų ribose jis veikia? Tada toks filosofas yra šimpanzė su kovine granata rankoje. Marksas būtų tokio veikėjo pavyzdys.

O tavo žiniai, tai toks tavo požiūris irgi yra filosofinis, nes kalbi kaip grynas pozityvistas.

Ne kaip grynas, o tikrai grynas. Nes mokslas, plačiąja prasme, ir yra pozityvizmas. Tiesiog kultūrinė klišė yra atskirti "mokslas" ir "visos kitos filosofijos kryptys".

[Transgresija]

Aš sutinku, kad empiriniai duomenys ir žinojimas apskritai turi įtakos mūsų įsivaizdavimui apie galimus realybės pakeitimo variantus. Žinojimo pagalba galime atmesti neįmanomus variantus, bet tame ir slypi problema, nes jei iš tikrųjų taip veikia mūsų mąstymas, tai mes būsime valdomi šių teorinių galimybių siaurinimo pagalba, kol kažkas galiausiai pasakys, kad yra tik vienas teisingas būdas gyventi, tarsi kažkokia natūralioji tvarka. Aš matau problemą, kai bandome tapatinti idealų ir realų. Tai labai dirbtinai susiaurina naujų perspektyvų matymą.

[Transgresija]

Apskritai bet kokio daikto paskirtis ir prasmė yra jo galimų panaudojimų visuma. Kitas dalykas yra intencija su kuria dalykas buvo pagamintas. Tarp panaudojimo ir intencijos yra skirtumas, todėl ne visi išankstiniai planai suveikia taip kaip norėtųsi. Būtent todėl jokie žodžiai ir jokie tekstai neturi esminės prasmės, o tik skirtingas interpretacijas. Kiekvienas autorius yra šimtus kartų perinterpretuojamas ir iš to gauname naujų autorių galimybę. Vien jau Marksas, ar Biblija galėtų būti kaip teisingo interpretavimo nebuvimo įrodymas. Svarbiausia, kad interpretacija veikia ir yra naudojama.

[Transgresija]

Kas dėl tavo palyginimo su gyvūnais, tai aš galiu sau be jokių papildomų įrodymų teigti, kad koks Gražulis, ar Uoka nėra genetiškai pranašesni už tave ir mane vien savo socialine padėtimi valdžios hierarchijoje ir būsiu teisus.

[insurrectum]

tai mes būsime valdomi šių teorinių galimybių siaurinimo pagalba

Dalis populiacijos, be abejo, ir liks valdoma. Nebent kas norėtų nacių eugenikos pagalbą tokią populiaciją eliminuoti. Yra esminis skirtumas tarp patikėti teorija ir ją suprasti.

kol kažkas galiausiai pasakys, kad yra tik vienas teisingas būdas gyventi,

Tai gali nutikti tik tada, kada žinosim viską kas ir kaip yra šioje visatoje. Nematau jokių teorinių galimybių homo sapiens sapiens rūšiai tokį tikslą pasiekti.

Kita medalio pusė, kad visada atsiras tokių kurie teigs, jog jau viską žino. Bet jie ir taip yra, kiekvienoj kaimo bažnyčioj. Yra ir sekuliarių pavyzdžių: kažkada buvo tokie socialiniai darvinistai, kurie suprato nieko, bet jau kūrė pseudomokslines teorijas kaip reikia gyventi.

Kol skas gauname visiškai priešingą efektą: pažinimas tik praplečia galimų perspektyvų spektrą, o ne susiaurina.

Kas dėl tavo palyginimo su gyvūnais, tai aš galiu sau be jokių papildomų įrodymų teigti, kad koks Gražulis, ar Uoka nėra genetiškai pranašesni už tave ir mane vien savo socialine padėtimi valdžios hierarchijoje ir būsiu teisus.

Genetinis pranašumas čia nieko dėtas. Kalba yra apie mažiau arba daugiau ryškias savybes kurios atveria vienas ar kitas galimybes esant vienoms ar kitoms aplinkybėms. Jei gyvenčiau realybėje iš filmo Mad Max, prisišliečiau prie Henriko Daktaro, o ne prie kokio akademiko.
Panašu, kad skirtumas net ne genuose, o greičiau jau genų (alelių) dažniuose, kas yra daugiau atsitiktinis dalykas. T.y. pati evoliucija išbarsto individų savybes su tam tikra variacija.