Prašom pateikti ką nors realaus, kas veiktų pagal Moon kokius tai apreiškimus, išvedžiojimai yra tai, ką daugelis moka, tai literatūra. Įrodymus į sceną.
Gerai, Dievas, viso, kas yra, Kūrėjas, yra absoliuti realybė, amžinas, savaime egzistuojantis pradas, esantis anapus laiko ir erdvės. Pagrindinė Dievo esybės energija irgi yra amžina, savaime egzistuojanti ir absoliuti. Ji yra visų energijų ir jėgų šaltinis, leidžiantis kūrinijai egzistuoti. Šią pagrindinę energiją mes vadiname visatos pradine energija (VPE).
Kiekvieną esybę sudarančios dualios savybės (subjektas ir objektas) sąveikauja tarpusavyje, nes VPE sudaro bendrą pagrindą šiai sąveikai. Iš šios sąveikos gimsta visos jėgos, reikalingos esybės egzistavimui, dauginimuisi ir veiklai. Tai vadinama davimo-ėmimo veiksmu. Visatos pradinė energija ir davimo bei ėmimo veiksmo jėgos siejasi tarpusavyje kaip priežastis ir pasekmė, vidus ir išorė, subjektas partneris ir objektas partneris. Visatos pradinė energija yra vertikali jėga, o davimo ir ėmimo veiksmo jėgos yra horizontalios jėgos.
Dievas gali egzistuoti amžinai dėka davimo-ėmimo veiksmo tarp dualių savybių. Dievas kaip viso ko pradžia pasidalina ir sukuria dvi esybes pagal savo dualių savybių Yang ir Yin modelį (subjektas ir objektas partneriai) arba vieną esybę pagal savo dualių savybių "vidinis charakteris" ir "išorinė forma" modelį (subjektas ir objektas partneriai). Vėliau, šie subjektas ir objektas partneriai tampa viena ir tampa visiškai nauju "trečiu" objektu-partneriu Dievui. Šis procesas yra vadinamas "pradžia-pasidalinimas-vienybė".
Iš pradžios-pasidalinimo-vienybės veiksmo gimsta keturios pozicijos: pradžia, kuri yra centre, subjektas partneris, objektas partneris (šie atskiri substancialūs objektai partneriai yra pavaldūs pradžiai ir sudaryti pagal jos dualių savybių pavyzdį) ir jų junginys. Bet kuri iš šių keturių pozicijų gali virsti subjektu partneriu, o likusios trys pozicijos tapti jai pavaldžiais objektais partneriais ir sudaryti trijų objektų bendriją. Bet kuri iš šių keturių pozicijų, tapusi subjektu partneriu įsitraukia į davimo ir ėmimo veiksmą su likusiais trimis komponentais, besisukančiais aplink ją, ir tada jie pasiekia trijų objektų tikslą.
Kai pradžia, objektas partneris ir subjektas partneris (abu kyla iš pradžios) ir jų junginys per pradžios-pasidalinimo-vienybės veiksmą visi pasiekia trijų objektų tikslą, sukuriamas keturių pozicijų pagrindas.
Keturių pozicijų pagrindas – tai skaičiaus “keturi” esmė. Taip pat jis yra ir skaičiaus “trys” esmė, nes simbolizuoja pasiektą trijų objektų tikslą. Keturių pozicijų pagrindą įgyvendina Dievas, vyras su žmona ir vaikai; jie užbaigia tris pradžios-pasidalinimo-vienybės veiksmo stadijas. Vadinasi, keturių pozicijų pagrindas yra ir šio trijų stadijų principo esmė. Be to, bet kuri iš keturių pozicijų pagrindo pozicijų, siekdama trijų objektų tikslo, pajungia savo valiai tris objektus. Kadangi iš viso yra dvylika objektų, tai šis pagrindas yra skaičiaus “dvylika” esmė. Keturių pozicijų pagrindas – tai esminis gėrio pagrindas. Tai Dievo kūrimo tikslo įgyvendinimas. Tai esminis visų esybių gyvybės pamatas, suteikiantis joms visokeriopą galią, reikalingą jų egzistavimui ir leidžiantis Dievui gyventi visose esybėse. Todėl keturių pozicijų pagrindas – tai Dievo kūrimo amžinasis tikslas.
Negaliu trumpiau paaiškinti, tenka pateikti tekstą ištisai, nes šie apibrėžimai tai panašiai kaip abėcėlė kalbantis. Be jų nesusikalbėsime. Tačiau tai dar ne viskas.
Visos būtybės, per pradžios-pasidalinimo-vienybės veiksmą pasiekusios trijų objektų tikslą ir užbaigusios keturių pozicijų pagrindą, juda ratu (elipse) arba sfera. Todėl jos egzistuoja trimatėje erdvėje.
Subjektas partneris tampa objektu partneriu Dievui, besisukdamas aplink Dievą ir tapdamas viena su Juo. Kai objektas partneris ir subjektas partneris tampa visiškai vieningi, jų sąjunga, atspindėdama Jo dualias savybes, virsta nauju objektu partneriu Dievui. Be to, bet kuris objektas partneris, norėdamas stoti prieš Dievą kaip objektas partneris, pradžioje susivienija su savo subjektu partneriu.
Jums reikia perskaityti šią dalį originale, nes trumpiau paaiškinti negaliu, o jei nepaaiškinsiu, nesusikalbėsime. Tekstas anglų kalba:
http://www.messagesfromspiritworld.info ... tml#997196 arba lietuvių čia:
http://moonis.wordpress.com/2011/05/16/ ... -skirsnis/
VPE yra Dievo išorinė forma. Dievo vidinis charakteris sudarytas iš širdies (tai impulsas mylėti ir būti mylimu), ant kurios pagrindo stovi emocijos, intelektas ir valia (visa tai galima įrašyti į keturių pozicijų pagrindą: širdis - pradžia, subjektas - emocijos, objektas - intelektas, o vienybė-valia. Galima į KPP įrašyti šeimą: pradžia-Dievas, subjektas-vyras, objektas-žmona, vienybė-vaikai. Dievas negali patirti meilės ir džiaugsmo be KPP su žmonėmis kartu.
Apie tai jau kalba kitas DP skirsnis, kuriame aptariamas Dievo kūrimo tikslas.
) neturi pretenzijų savo tekstų paversti religija (kai kuriems tai vistek pavyksta - perkeltine prasme ). Pasikartosiu - tai yra LITERATŪRA.
) - norisi nuimti aureoles nuo visų dievų, šventųjų bei nukelti mitras nuo žilų vyskupų galvų ir uždėt tiems neryškiems paprastiems senų ir naujų laikų "šventiesiems", kurie išties savo darbais veda civilizaciją į priekį ir daro mūsų gyvenimą geresniu. Pvz, kokiam labai geram gydytojui, kuris išgelbėjo šimtus gyvybių, galima atiduoti aureolę kokio nors abejotino šventojo, kuris prisilietimu "išgydė" kokį nors savo draugelį, o kitas draugelis buvo viso to "liudininkas".
)